Verslas

Iššūkių kupini metai – kaip užtikrinti patikimą maisto tiekimą

Pastarieji metai nestokojo iššūkių maisto pramonei: kylančios energijos, žaliavų kainos ir jų trūkumas, dėl karo Ukrainoje stringančios tiekimo grandinės – visa tai jau privedė prie maisto kainų kilimo, o tolimesni žingsniai galėtų būti maisto prekių tiekimo sutrikimai. Ką daryti, kad taip nenutiktų, kad gyventojai būtų aprūpinami kokybiškais, saugiais maisto produktais už prieinamą kainą? Apie tai kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje diskusijoje.

„Šios mūsų diskusijos tikslas – suprasti, kas yra tos tiekimo grandinės, kaip jos atrodo Lietuvoje ir pasaulyje, su kokiais iššūkiais susiduriame ir kaip juos išspręsti“, – pradėjo renginį moderatorė Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.

Lietuva – viena iš ES lyderių pagal maisto pramonės dalį BVP

„Lietuvos maisto pramonė net mane patį nustebino, kai įsigilinau į statistinius duomenis. Lietuva – viena iš lyderių pagal maisto pramonės dalį BVP: Eurostat duomenimis, 2020 metais ji buvo 3,7 proc.. Lietuvos statistikos departamento pateikiami skaičiai rodo, kad maisto pramonės generuojama pridėtinė vertė tais pačiais metais pasiekė istorinį maksimumą – 1,5 mlrd. eurų“, – pradėjo Lietuvos maisto pramonės apžvalgą ekonomistas, ekonomikos apžvalgininkas Aleksandras Izgorodinas.

Maisto pramonės gamybos apimtys 2021 metais taip pat pasiekė rekordines aukštumas ir ji drąsiai užėmė pirmą vietą (18,08 proc.) Lietuvos apdirbamosios pramonės gamybos struktūroje (eliminavus naftos pramonės sektorių, kadangi jame gamybą vykdo tik viena įmonė – „Orlen Lietuva“), ji yra didžiausias darbdavys tarp visų Lietuvos pramonės sektorių. Maisto produktų gamintojai atlaikė visus COVID pandemijos išbandymus ir tuo laikotarpiu netgi pagerino gamybos rodiklius.

Beje, klysta manantys, kad Lietuvos maisto pramonė – atsilikusi, nepažangi. Priešingai – spartus gamybos augimas pasiektas su stabiliu ar net šiek tiek mažėjančiu darbuotojų skaičiumi. Ir tai liudija augantis produktyvumas: vieno darbuotojo generuojama pridėtinė vertė 2008 metais buvo 20 tūkst. eurų per metus, o 2020 metais –  jau 40,3 tūkst. eurų.

„Šie skaičiai liudija, kad įmonės investuoja į gamybos įrangą, diegia inovacijas“, – komentavo situaciją A. Izgorodinas, pasiremdamas vėlgi Lietuvos statistikos departamento pateikiamais skaičiais: 2020 metais inovatyvių įmonių dalis maisto pramonės įmonių struktūroje siekė 62,7 proc., kai tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje šis skaičius buvo 53,0 proc., inovatyvių produktų dalies apyvartoje skaičiai atitinkamai buvo 5,4 ir 4,3 proc.

„Tik – maisto pramonės „svoris“ Lietuvos pramonės gamyboje traukiasi – kiti sektoriai auga sparčiau, pradeda mažėti pajėgumų panaudojimo lygis“, – atkreipė dėmesį pranešėjas.

Su maisto tiekimo grandinės iššūkiais susiduria didžioji dalis Lietuvos  įmonių

Deja, optimizmo pradėjo mažėti prakalbus apie šiandieninę įmonių situaciją – 2020 ir 2022 metų skaičiai, apibūdinantys Lietuvos įmonių situaciją, gali gerokai skirtis.

„Didžiausias iššūkis – energetinių resursų kainos, kita problema – žaliavų trūkumas. Pradeda trūkti pagrindinės mūsų taros – stiklo, nes ją mums tiekė ne tik Europos gamintojai, bet ir įmonės iš Rusijos bei Ukrainos. Pusė apklaustų Europos stiklo tiekėjų (septyni iš penkiolikos) atsakė, kad negali pasiūlyti kiekių šiems metams, nes visa gamyba jau rezervuota. Galimos derybos tik rudenį dėl 2023 metų tiekimo“, – komentavo šiandieninę įmonės kasdienybę Zita Petkevičienė, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ tiekimo grandinės direktorė.

Nors, atrodytų, kas jau kas, bet jos atstovaujama įmonė galėtų apsiriboti vietine žaliava, pasirodo, ir jos tiekimo grandinės driekiasi iki Portugalijos, Čilės ir kitų šalių. Taip, vietoj Ukrainos pomidorų pastą tenka importuoti net iš tolimų kraštų ir, beje, pabrangusią apie 80 proc.

Su panašia situacija – žaliavų, pakuočių trūkumu teigė susiduriantys ir Artūras Kokoškinas, UAB „Vilniaus duona“ komercijos direktorius, apie tarptautines tiekimo grandines pasakojo Giedrius Puodžius, Mondelez Europe Services GmbH, aptarnavimo ir logistikos vadovas Baltijos regionui.

Kaip įmonės sprendžia šias problemas?

„Ieškome efektyvių gamybos optimizavimo būdų, mažinančių energijos vartojimą, pradėsime naudoti saulės energiją, peržiūrime asortimentą, optimizuojame produktų receptūras, ieškome stiklui alternatyvios taros“, – dalijosi patirtimi Z. Petkevičienė.

Kad tai nėra tik trijų įmonių problemos, patvirtino ir asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ atlikta įmonių apklausa, kurios rezultatus pristatė asociacijos direktorė Irma Pilipienė.

Praktiškai visų atsakiusių įmonių atstovai teigė susiduriantys su iššūkiais, kurių pagrindiniai identiški kaip ir anksčiau minėtų: sparčiai augančios energetinių išteklių kainos, žaliavų ir pakavimo medžiagų trūkumas, jų kainų augimas. Respondentai tikino, kad  sudėtingomis sąlygomis maisto įmonės veikia atsakingai, daug daro pačios šalindamos iškylančias kliūtis, tačiau tam, kad visi iššūkiai būtų sėkmingai sprendžiami, reikia ir Vyriausybės bei jos institucijų pagalbos verslui. Energetikos kaštų augimo stabilizavimas, parama pereinant prie alternatyvių energijos šaltinių; būtinybė spręsti  prekių gabenimo grandinių sutrikimus ir pan. – visos šitos priemonės turėtų padėti įveikti iššūkius ir mažinti gamybos kaštus, o tuo pačiu – galutines produktų kainas.

Būtina visiems suremti pečius ir drauge ieškoti bendrų sprendimų

Plačiau apie tai kalbėta renginio pabaigoje sukviestoje diskusijoje, į kurią įsijungė žemės ūkio viceministras

Paulius Astrauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Romas Austinskas, UAB „Vilniaus duona“ komercijos direktorius A. Kokoškinas.

„Jei kalbame apie maisto tiekimo grandinę, tai turime galvoti apie ją visą – nuo augintojo iki vartotojo. Ir jei daugelis perdirbimo įmonių, kaip matome, šiuo metu jau yra tikrai inovatyvios, tai reikėtų skirti dėmesio dar neefektyviai gamybai – investuoti ir kelti technologijų lygį, kad didėtų jos efektyvumas, tuo pačiu – ir sukuriama vertė. Turime matyti visą grandinę ir neišskirti atskirų detalių“, – atkreipė dėmesį viceministras P. Astrauskas.

Su tuo sutiko ir kiti diskusijos dalyviai – siekiant įveikti dabar iškylančius sunkumus, būtina, anot M. Snarskio „visiems suremti pečius ir drauge ieškoti bendrų sprendimų“. Visiems – šiame kontekste galvota ne tik apie tiesioginius tiekimo grandinės dalyvius, bet ir apie Vyriausybės institucijas, kurių priimami sprendimai gali padėti lengviau įveikti šį sudėtingą laikotarpį. Kaip vieną iš tokių pozityvių pavyzdžių asociacijos valdybos pirmininkas minėjo ŽŪM parengtą ir pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma į strategiškai svarbius nacionaliniam saugumui ūkio sektorius Lietuvoje įrašyti žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių.

„Jei jau pripažįstame, kad maisto pramonė – svarbi šaka, tai ką darome toliau? Nes situacija dabar tokia, kad problemų kamuolys didžiulis, jis verčia stabdyti inovacijas ir orientuotis į trumpalaikius tikslus. Tad turime kalbėti apie partnerystę ir drauge ieškoti būdų, kaip padėti Lietuvos maisto pramonei išlikti konkurencinga Europoje ir pasaulyje,  užtikrinti, kad vartotojai galėtų įpirkti geros kokybės maisto produktus. Jei nesugebėsime susitelkti ties bendru tikslu, po kelerių metų  kalbėsime ne apie tokius gražius skaičius“, – sakė M. Snarskis.

Renginio įrašas:  https://www.youtube.com/embed/bxU9zyIuDKc

Apie asociaciją „Lietuvos maisto pramonė“

1990 m. įkurta asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, gaminančias maisto produktus bei jais prekiaujančias. Asociacijos pagrindiniai veiklos principai remiasi narių atstovavimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu. Asociacijos nariai – įmonės: AB „Actas“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, „Danone“ SIA, UAB „Estrella Baltics“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Mondelez Baltic“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Vilniaus duona“.

Daugiau informacijos:

Irma Pilipienė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė, e. p. info@maistoasociacija.lt, tel. 8699 16017

Vaida Samuolytė, strateginės komunikacijos ekspertė, e. p. vaida.samuolyte@gmail.com, tel. +370 682 43660

Pranešimą paskelbė: Irma Pilipienė, Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“

Parašykite komentarą