„Toyota RAV4“ jau daugiau nei du dešimtmečius yra pasaulio, taip pat ir Baltijos šalių SUV rinkų lyderis. Pardavimas pasaulyje šių metų vasarį jau viršijo 10 milijonų automobilių, o Baltijos šalyse – 20 tūkst. Lietuvoje nuo debiuto 1995 m. naujų šių miesto SUV buvo parduota kiek daugiau nei 6 tūkst., o šalies keliuose šiuo metu važinėja gerokai daugiau modelių. Kokios buvo penkios šio modelio kartos, kuo jos išsiskyrė šiuo metu sparčiausiai augančiame automobilių segmente?
Kompaktinių SUV segmentas, kurį sukūrė „Toyota“, greitai išpopuliarėjo. 1994 m., pirmaisiais RAV4 gamybos metais, šių modelių buvo parduota apie 53 tūkst. Po metų šis skaičius išaugo du kartus, dar po metų – tris. Sulig kiekviena karta pardavimas augo, o 2019 m. rezultatas – 17 kartų geresnis nei 1994 m. Su RAV4 išaugo visa konkurentų karta – kone kiekvienas gamintojas savo gamoje turi bent po du kompaktinius SUV modelius.
Pirmoji karta – naujo segmento debiutas
1994 m. „Toyota“ pristatė kompaktišką miestui pritaikytą SUV ir taip sukūrė naują automobilių segmentą. Pirmasis RAV4 turėjo trejas duris, o jo kėbulas buvo vos 3,69 m ilgio. Išilgai sumontuotas 2 litrų benzininis variklis pasiekė 129 AG, o transmisija užtikrino nuolatinę keturių varančių ratų pavarą. Nebuvo tik įprastos bekelei skirtų SUV modelių funkcijos – lėtesnės pavaros (angl. low gear).
Kompaktiškumas ir aukšta sėdėjimo pozicija leido itin lengvai manevruoti, o jo valdymo savybės bei komfortas labiau priminė įprastus hečbekus nei visais ratais varomus modelius. 1996 m. gamą papildė penkerias duris turintis 4,1 m ilgio modelis su galima dviejų varančių ratų (priekinių) opcija. Vėliau dar buvo sukurtas trejų durų modelis su minkštu nuimamu stogu bei RAV4 elektromobilis, gamintas iki 2000 m.
Antroji karta – daugiau pasirinkimo laisvės
Antrosios kartos RAV4, gamintas 2000–2006 m., buvo sukurtas ant visiškai naujos platformos ir kiek didesnis už pirmąjį modelį (5,5 cm pailgėjo trejų durų versija ir 4 cm – penkerių). Klientai galėjo rinktis iš dviejų benzininių variklių, pasiekiančių 123 arba 150 AG, o nuolatinė visų varančių ratų sistema turėjo centrinį
