Lietuva ne vienerius metus patenka tarp 10 pasaulio šalių, turinčių geriausias finansinių technologijų („fintech“) plėtros perspektyvas. Šio sektoriaus sėkmę pažymi ne tik šimtai sėkmingų „fintech“ įmonių, bet ir užsienio investuotojų žvilgsniai. Vertinant įvairius globalinius indeksus, Lietuva laikoma viena patraukliausių valstybių investuotojams. Prognozuojama, kad 2025 m šio sektoriaus pajamos augs kone trečdaliu. Lietuva sukūrė konkurencingą terpę „fintech“ plėtrai. Tai įvertina ne tik vietinės institucijos, bet ir užsienio statistikos leidiniai. Vertinant pasaulinius statistikos sąrašus, Lietuva užima 6 vietą kibernetinio saugumo indekse ir 9 vietą tarp mažiausios pinigų plovimo rizikos valstybių. Lietuva – tiltas tarp augančių „fintech“ rinkų Lietuvos „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė pažymi, kad Lietuvai įsitvirtinti šioje srityje padėjo…

Paskola verslui – tai svarbi finansinė priemonė, kuri verslininkams ir įsisteigusioms įmonėms suteikia galimybę skatinti augimą, valdyti pinigų srautus ir diegti naujoves. Nesvarbu, ar pradedate naują įmonę, plečiate veiklą, ar sprendžiate ekonominius sunkumus, verslo paskolų subtilybių išmanymas gali padėti priimti pagrįstus sprendimus, kurie ilgainiui bus naudingi jūsų verslui. Verslo paskolų rūšys Verslo paskolų privalumai Svarstymai prieš teikiant paraišką

Septyni iš dešimties lietuvių investuoti pasirinktų į nekilnojamąjį turtą, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, Lietuvos respondentai vangiau rinktųsi kaupti pensijai, investuoti į vertybinius popierius. Paklausti, kur investuotų, jei turėtų tokią galimybę, respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną variantą. Investuoti į nekilnojamąjį turtą ketintų 74 proc. lietuvių, 63 proc. latvių ir 78 proc. estų respondentų. 26 proc. lietuvių, 28 proc. latvių ir 32 proc. estų nurodė, kad investuotų į akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius, dar 15 proc. lietuvių, 28 proc. latvių ir 36 proc. estų apklaustųjų investuotų į fondus. Lietuviai tarp Baltijos šalių mažiausiai aktyviai kauptų ateičiai trečios pakopos pensijų…

Tarptautinę šeimos dieną geras metas pakalbėti apie finansus. Nepaisant to, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei, dauguma šeimų vis dar neturi pakankamai santaupų ir stabilaus finansinio plano. Apklausų duomenys rodo, kad daugiau nei 60 proc. žmonių banko sąskaitose turi lėšų, kurių suma nesiekia 2000 eurų. Nenuspėjamos geopolitinės įtampos, vis dar mažėjančios palūkanų normos, siautusi COVID–19 pandemija yra pavyzdžiai, kad visko gyvenime gali atsitikti, todėl tvarus šeimos finansų planas – būtinybė. Jei priėmėte sprendimą susikurti ar peržiūrėti savo finansinį planą, pirmiausia verta pabrėžti, kad nėra vieno sprendimo, tinkančio visiems, tikina „iFuture INVESTMENTS“ bendrakūrėjis Olegas Medvedevas. Anot patyrusio finansų konsultanto, kiekvienas žmogus turi unikalias aplinkybes, todėl jūsų finansinis…

2023 m. Lietuvos banko atliktos namų ūkių apžvalgos duomenimis, gyventojai vis dar daugiausia taupo einamojoje banko sąskaitoje ar grynais, o patraukliausia investicija laiko nekilnojamąjį turtą. Visgi, ekspertai pastebi pamažu kintančius gyventojų įpročius – tarp tūkstantmečio (angl. millennials) ir Z kartų populiarėja naujoviškos investavimo priemonės kaip skaitmeninis turtas. „Baltijos šalių namų ūkių investicijos didėja tiek sumomis, tiek investuojančiųjų skaičiumi. Pastebime, kad praeitais metais padidėjo terminuotųjų indėlių ir taupomųjų sąskaitų produktų populiarumas, vyresni, didesnes pajamas uždirbantys klientai pradėjo aktyviau investuoti į trumpalaikes ir vidutinės trukmės aukšto lygio vyriausybės obligacijas. Žvelgiant į jaunesnes kartas, matome, kad Z kartos atstovai drąsiau išbando naujas priemones, tikėdamiesi tiek geresnės grąžos, tiek siekdami turėti įvairesnį investicinį portfelį“,…

Planuodami šeimos pagausėjimą pradedame ieškoti įvairios su tuo susijusios informacijos apie nėštumą, gimdymą bei vaiko auginimą. Ne mažiau svarbi tema, kuria reikėtų pasidomėti – šeimos biudžetas. Akivaizdu, kad šeima padidės, o pajamos – nebūtinai. Tai reiškia, kad labai svarbu apgalvoti, kur teks taupyti, o kokios išlaidos prisidės. Šiais metais Lietuvoje pasikeitė ligos ir motinystės išmokų įstatymas, tad neužteks pasitarti su draugų šeima, kuri prieš kelis metus susilaukė mažylio ir viską puikiai susitvarkė. „Kadangi pasikeitimai – nauji, rasti savo šeimai naudingiausią sprendimą – pačių tėvų atsakomybė. Jei bendros šeimos pajamos yra didesnės, nei numatytas maksimalus vidurkis, nuo kurio skaičiuojamos išmokos, galima sakyti, kad finansiškai „neapsimoka“ auginti vaikus, nes valstybė numatė „lubas“…

„Lenders“ prekės ženklą Lietuvoje valdanti „Confindo“ įmonių grupė įsigijo vieną didžiausių Lenkijos paskolų palyginimo platformų „Bancovo“. Sandorio suma tarp „Confindo“ ir platformą iki šiol valdžiusios „AL Finance” įmonės, priklausančios „Alior“ banko grupei, neatskleidžiama. Sandoris atveria galimybes į Lietuvos rinką perkelti geriausias kaimyninės šalies praktikas ir ateityje klientams suteikti dar patogesnių paslaugų, o partneriams – palankias sąlygas plėsti verslą į kitas Europos šalis. „Bendradarbiaujame su daugeliu finansų institucijų – nuo tradicinių bankų iki paskolų bendrovių. Tokį pat platų pasirinkimą suteiksime ir „Bancovo“ klientams. Bankams taip pat bus naudinga jungtis prie atnaujintos platformos, nes jiems užtikrinsime augantį tikslinių klientų srautą. Atliekame išsamią duomenų analizę, todėl bankams tampa itin paprasta rasti klientų, geriausiai…

Gyventojų paklausus, kas, neskaitant pelningumo, juos motyvuotų investuoti laisvas lėšas į finansų rinkas ir kitus aktyvus, paaiškėjo, jog ketvirtadalis lietuvių investuotų dažniau, jei investavimo procesas būtų aiškesnis. 24 proc. „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos dalyvių pažymėjo, jog investavimo į finansų rinkas procesas jiems yra per daug sudėtingas. Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių (24 proc.) teigia neinvestuojantys, nes mano, kad tai sudėtingas, daug žinių reikalaujantis procesas. Taip pat nemaža dalis apklaustųjų – 17 proc. pažymėjo, kad investuoti juos motyvuotų žinojimas, kur tiksliai nukeliaus investuotos lėšos – jie norėtų nuolat gauti ataskaitas apie tai, kur investuojamas jų turtas. Tai ypač svarbu jauniems 18-29 metų investuotojams. Dar ketvirtadalio respondentų (25 proc.) investuoti nemotyvuoja niekas.…

Daugiau nei trečdalis apklaustųjų visose Baltijos šalyse sako, kad jiems svarbu, arba bent iš dalies svarbu, jog jų investuojamos lėšos būtų panaudotos žaliosioms iniciatyvoms finansuoti. Dešimtadaliui lietuvių šis aspektas – labai svarbus, rodo liepos mėnesį „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa. 10 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, jog jiems labai svarbu, kad investuojami pinigai būtų skirti finansuoti „žaliojo kurso“ projektams. Dar 27 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog atkreipia dėmesį į investicijų tvarumą. Estijoje ir Latvijoje žaliųjų iniciatyvų finansavimas labai svarbus 3 proc. respondentų. Gana svarbia investavimo kryptimi tai laiko dar 21 proc. Estijos ir 29 proc. Latvijos apklaustųjų. Labiausiai investavimo į „žaliojo kurso“ projektus svarbą visose Baltijos šalyse pabrėžė jauniausi –…

Miškai yra nepaprastai svarbūs gamtos ištekliai, kurie turi didelę įtaką ekonomikai, aplinkai ir visuomenės gerovei Lietuvoje. Jie yra daugiafunkciniai ir teikia daugybę naudų, pradedant medienos gavyba ir baigiant biologinės įvairovės išsaugojimu. Miško kaina yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris skatina arba stabdo miško eksploatavimą ir pirkimą. Medienos ir kitų miško produktų kaina gali turėti įtakos ekonominiam pelningumui ir investicijų į miško ūkį sprendimams. Aukštos medienos kainos gali skatinti intensyvesnį miško išteklių naudojimą ir eksploatavimą, tuo tarpu žemos kainos gali sumažinti miško ūkio pelningumą ir neigiamai paveikti miško valdymo praktikas. Taip pat kaina veikia miško pirkimo ir pardavimo sprendimus. Žmonės ir įmonės, planuojantys įsigyti ar parduoti miško plotus, dažnai atsižvelgia į…