Pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno VMI) sprendimo areštuoti pareiškėjai priklausantį turtą dėl sutuoktinio individualiosios įmonės mokestinės nepriemokos panaikinimo.
Byloje ginčas kilo dėl to, jog, siekdama užtikrinti mokesčių mokėtojo – pareiškėjos sutuoktinio individualios įmonės – mokestinės prievolės įvykdymą, Kauno VMI areštavo pareiškėjai priklausančią ½ dalį Kaune esančio buto. Pareiškėja skunde teismui teigė, jog ji savo asmeniniu turtu neprivalo atsakyti už sutuoktinio individualios įmonės skolas.
Išnagrinėjusi bylą LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijamame turto arešto akte, taip pat kituose šioje byloje mokesčių administratoriaus surašytuose dokumentuose mokesčių mokėtoju yra įvardijama pareiškėjos sutuoktinio individuali įmonė. Teismas sprendime nurodė, kad turto arešto, kaip vieno iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, taikymą detalizuoja Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnis. Anot teismo, Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę areštuoti tik juridinio asmens – individualios įmonės – turtą. Pagal minėtą teisės normą, mokesčių administratorius negali areštuoti jokio kito asmens, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turto. Priešingas aiškinimas leistų mokesčių administratoriui nepateisinamai suvaržyti teisę į nuosavybę, kurią gina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, individuali įmonė yra savarankiškas teisės subjektas (atskiras nuo individualios įmonės savininko) tiek mokesčių teisės, tiek civilinės teisės prasme (žr. LVAT 2005 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje A-14-150-2005). Pasak bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo įmonės savininko turto ir priklauso įmonei nuosavybės teise. Teismas nustatė, kad byloje nebuvo duomenų, jog ginčijamu aktu areštuotas turtas būtų buvęs perduotas individualiai įmonei.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog viešojo administravimo subjekto veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas jo aktą pripažinti neteisėtu, o plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas. Atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius duomenis, LVAT sprendimu konstatavo, kad skundžiamas mokesčių administratoriaus aktas naikintinas kaip priimtas viršijant jam suteiktus įgaliojimus. Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija apeliacinį skundą patenkino, o skundžiamą Kauno VMI priimtą turto arešto aktą panaikino. Šis teismo sprendimas neskundžiamas.
Sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje http://www.lvat.lt Bylos nr. A-556-100-11. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.
