Grįžtamosios migracijos skatinimas – vienas šios Vyriausybės prioritetų. Tačiau, kaip parodė Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu atliktas gyventojų nuostatų grįžtamosios migracijos klausimais tyrimas, visuomenės nuomonė grįžtančiųjų atžvilgiu gana rezervuota.
Nors didesnė visuomenės dalis grįžtančių į Lietuvą migrantų atžvilgiu nusiteikusi teigiamai, bendras grįžtančių migrantų vertinimo vidurkis nėra aukštas – sudaro 6,51 balo skalėje nuo 1 iki 10 (1 reiškia „labai nepalankiai“, 10 „labai palankiai“). Vis dėlto daugiau nei pusė (59 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria nuomonei, kad valstybė turi skatinti lietuvių grįžimą į Lietuvą. .
Tyrime buvo prašoma įvertinti tiek teigiamus, tiek ir neigiamus grįžtamosios migracijos aspektus. Vertindami grįžtamosios migracijos privalumus, lietuviai dažniausiai pažymi grįžusių migrantų verslų ir darbo vietų kūrimą (38 proc. apklaustųjų) bei grįžusių išeivių atsivežtus pinigus, kurie investuojami į Lietuvos ekonomiką (38 proc.).
Po 30 proc. apklaustųjų mano, kad grįžę į Lietuvą išeiviai padeda spręsti senstančios visuomenės demografines problemas ir prisideda prie šalies modernėjimo – atsiveža inovatyvių idėjų ir tarptautinės patirties. Dar 28 proc. respondentų mano, kad grįžę migrantai į Lietuvą atsiveža pažangesnį požiūrį į žmonių tarpusavio santykius, daugėja tolerancijos ir pagarbos vieni kitiems.
„Pastaruoju metu reikšmingai augant iš emigracijos grįžusiųjų skaičiui, labai svarbus visuomenės pasirengimas grįžtančius, priimti, padėti jiems reintegruotis. Tad būtina įvertinti ir gyventojų nuogąstavimus, kurie vis dar gajūs mūsų visuomenėje. 40 proc. gyventojų baiminasi, kad augant grįžtamajai migracijai, daugės ir problemų“ – tyrimo rezultatus komentuoja migracijos ekspertė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė.
Trečdalis apklaustųjų kaip neigiamus grįžtamosios migracijos aspektus įvardija dažnai pasitaikančią grįžtančiųjų migrantų prastą kriminalinę praeitį Lietuvoje: baiminasi, jog su grįžimu išaugs ir nusikalstamumas. Dalis apklaustųjų laikosi nuomonės, jog grįžusieji migrantai jaučiasi pranašesni, dažnai neigiamai žiūri į kitus savo tautiečius (31 proc.). Panaši dalis gyventojų mano, kad grįžusieji migrantai naudojasi sveikatos bei socialinės paramos sistema, nors nemokėjo mokesčių Lietuvai (31 proc.). Kas penkto (21 proc.) vertinimu, grįžusieji migrantai turi didesnę perkamąją galią, todėl brangsta prekės ir paslaugos visiems gyventojams. 16 proc. apklaustųjų baiminasi, kad grįžę migrantai užima darbo vietas, didina konkurenciją įsidarbinant
LR Statistikos departamento duomenimis, šiemet į Lietuvą jau sugrįžo beveik 18 tūkst. lietuvių, pernai tuo pat metu grįžusiųjų buvo 14 tūkstančių. „Šiemet lietuvių re-emigruoja daugiau, negu išvyksta – to nebuvo jau visą eilę metų. Tam, be objektyvių priežasčių (Covid pandemija, Brexit, gerėjanti ekonominė situacija) įtakos turėjo ir tam tikros vyriausybės vykdomos priemonės, kurias tyrimo dalyvių nuomone būtina tęsti ir stiprinti“, – sako A. Sipavičienė.
Kaip parodė tyrimas, tik vienas iš dešimties apklausos dalyvių (10 proc.) mano, kad valstybė pakankamai rūpinasi emigrantų susigrąžinimu – tuo tarpu 45 proc. vertinimu, kad valstybės pagalba nepakankama. Nuomonei, kad valstybė iš viso neturėtų rūpintis emigravusių grįžimu, pritaria ketvirtadalis gyventojų (25 proc.).
36 proc. apklaustųjų mano, kad norėdama susigrąžinti emigravusius Lietuvos gyventojus, valstybė turi spausti darbdavius kelti atlyginimus Lietuvoje. 31 proc. lietuvių mano, kad valstybė turi padėti emigrantų vaikams prisitaikyti Lietuvoje. 28 proc. apklaustųjų sutinka, kad valstybė turi padėti rasti darbą Lietuvoje, 23 proc. – pritaria siūlymams įteisinti dvigubą pilietybę. 30 proc. tyrimo dalyvių būtinomis laiko pastangas diasporos lietuvius informuoti apie grįžimo į Lietuvą galimybes.
„Tam, kad grįžtančiųjų būtų daugiau nei emigravusiųjų, o grįžę sėkmingai įsikurtų ir pritaptų, būtinos gerai subalansuotos nacionalinės ir regioninės politikos priemonės“, – sako Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ vadovas Vaidotas Ilgius. „Labai svarbus grįžtančių palydėjimas savivaldos lygmenyje padedant išspręsti jų užimtumo, verslo kūrimo problemas, pilnai pasinaudoti sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinėmis paslaugomis“, – tvirtina V. Ilgius.
Visuomenės nuomonės dėl grįžtamosios migracijos tyrimą rugpjūčio 26 – rugsėjo 4 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jo metu buvo apklausti 1008 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo rezultatų išsamesnį pristatymas internete: renkuosilietuva.lt/lt/leidiniai/.
* * *
Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ įkurtas 2015 m. Tarptautinė migracijos organizacijos ir LR Vyriausybės iniciatyva. Centras „Renkuosi Lietuvą“ vieno langelio principu teikia konsultacijas svarstantiems grįžti į Lietuvą ar jau grįžusiems lietuviams. Tarptautinė migracijos organizacija yra asocijuota Jungtinių Tautų agentūra, teikianti pagalbą migrantams bei vyriausybėms migracijos klausimais. Plačiau apie Migracijos informacijos centrą „Renkuosi Lietuvą“ žr. internete renkuosilietuva.lt.
Pranešimą paskelbė: Vaidotas Ilgius, Tarptautinės Migracijos organizacijos Vilniaus biuras