Vasario 23 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime su savivaldybių atstovais pristatytas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo (planavimo būdu) taisyklių projektas bei paramos lėšų paskirstymo metodika, renginio dalyviai supažindinti su Vidaus reikalų ministerijos administruojama Sanglaudos veiksmų skatinimo programos priemone „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ iš Regioninės plėtros fondo. Diskusijose dėl „Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ taisyklių projekto nutarta savaitę laiko skirti pasiūlymams ir pageidavimams teikti. Paraiškos šiai priemonei bus renkamos nuo kovo 23 d. iki gegužės 29 d. Gyvenimo kokybė – pačių gyventojų rankose Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, sveikindamas renginio dalyvius, pabrėžė, jog tema apie kaimo atnaujinimą ir plėtrą yra tiesiogiai susijusi su šios Vyriausybės programos ir Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslais. „Reikia, kad parama eitų į kaimą, o ne kaimo žmogus būtų verčiamas eiti į Vilnių. Norime, kad mūsų kaimas keistųsi, kad kaimo žmogus jaustųsi gyvenantis sveikoje, gražioje, patogioje ir patrauklioje aplinkoje. Šiandien gyvenimo kokybė kaime dar netenkina nei dabartinės Vyriausybės, nei pačių gyventojų, todėl turime daryti viską, kad paramos sklaida būtų kuo didesnė, kad kuo daugiau žmonių – dešimtys ar net ir šimtai tūkstančių – pasinaudotų parama gyvenimo kokybei kaime gerinti“, – akcentavo viceministras. A.Macijauskas atkreipė dėmesį, jog labai svarbu, kad savivaldybės priimtų sprendimus tik tardamosi su bendruomenėmis. Iniciatyva iš apačios yra labai svarbi – žmonės turi dalyvauti priimant sprendimus, kokius projektus finansuoti. „Tikiu, kad lėšos, skiriamos šioms programos, paskatins žmonės suvokti, jog jie patys yra savo gyvenimo šeimininkai, patys sprendžia, kaip ta gyvenimo kokybė kaime turi būti gerinama. Iki šiol vis dar mąstoma, kad kaimo žmonėms valdžia viską turi duoti, viską už juos padaryti, net ir šiukšles iškuopti, kurias jie patys suvertė. Ir valdžiai, ir žmonėms reikia dirbti sutelktai, viena kryptimi, kad neatsitiktų taip, jog valdžia Vilniuje mato problemas vienaip, patys kaimo gyventojai kitaip, o vežimas, tempiamas į skirtingas puses, apvirsta ir viskas iš jo išbyra“, – patyrimu iš susitikimų su žmonėmis dalijosi viceministras. Tikslui pasiekti sutelktos įvairių fondų lėšos Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė priminė, kad šiuo laikotarpiu Europos Sąjungos parama kaimui skiriama iš įvairių fondų. Tai ES struktūriniai fondai (Europos regioninis plėtros fondas), iš kurių finansuojama Vidaus reikalų ministerijos administruojama priemonė „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai (įvairinimui) kaimo vietovėse sudarymas“. Šiai priemonei per 2007–2013 m. laikotarpį skiriama 408,1 mln. Lt. Paraiškas paramai gali teikti savivaldybės, o jų partneriais turi būti viešosios įstaigos. Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai KPP priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ parama skiriama dvejopai. Vietos projektų įgyvendinimui LEADER metodu (vietos plėtros strategijoms įgyvendinti) skirta 256 mln. Lt. Šiuo atveju paraiškas gali teikti kaimo bendruomenės, savivaldybių administracijos, nevyriausybinės organizacijos, kiti viešieji juridiniai asmenys. Projektų įgyvendinimui vadinamuoju planavimo būdu, kai pareiškėjai yra savivaldybės skirta 138,1 mln. Lt.