Metų pradžia pasaulio grūdų rinkose prasidėjo kainų pasiutpolke – šią savaitę kviečių ateities supirkimo kainos tarptautinėse biržose pašoko iki 240 eurų už toną. Tokio kainų pakilimo Paryžiaus biržoje nebūta nuo 2013 metų, kuomet dėl sudėtingų ir nederlingų metų buvo užfiksuotos vienos aukščiausių istorijoje grūdų supirkimo kainos.
Sausio 15 dieną žibalo į ugnį pliūptelėjo Rusija, pranešusi apie eksporto muitų didinimą. Nuo vasario 15 d. iki kovo 1 d. kviečiams bus taikomas 25 Eur už toną eksporto mokestis, o nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. šis mokestis bus didinamas dvigubai – iki 50 Eur už toną. Nuo kovo 1 d. Rusija taikys eksporto mokesčius ir miežiams (10 Eur už toną) bei kukurūzams (25 Eur už toną).
„Ko gero, tai dar ne pabaiga – Rusija kalba apie dar griežtesnius eksporto reguliavimo mechanizmus ir „plaukiojančio“ muito mokesčio įvedimą – tai reiškia, kad tarifai gali dar labiau augti, jų nežadama panaikinti ir nuo liepos 1-osios. Šiuo žingsniu vienas didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje siekia sulėtinti eksporto tempą, kad nuo kainų kilimo apsaugotų savo vidinę rinką“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas. „Akivaizdu, jog šis sprendimas turi didelę įtaką tarptautinei rinkai. Šiemet kitos didžiosios Europos grūdų eksportuotojos – Prancūzija ir Vokietija – išaugino mažesnį derlių, todėl nuogąstaujant, jog rinkoje gali susidaryti grūdų trūkumas, importuotojai aktyviau vykdo užpirkimus, o ateities sandorių kainos biržose šoktelėjo į neregėtas aukštumas“, – sako S.Banelis.
Dar labiau situaciją kaitina Rusijos ketinimas iki liepos 1 d. taikyti eksporto kvotą ir leisti iš šalies išvežti ne daugiau nei 17,5 mln. tonų kviečių. Pernai šios šalies ūkininkai užaugino rekordinį derlių – daugiau nei 80 mln. tonų kviečių.
„Įvesti muito mokesčiai, esant aukštoms grūdų supirkimo kainoms, kai kurių eksportuotojų gali ir neišgąsdinti. Tokia situacija gali dar labiau įtakoti kainų kilimą ir turėti įtakos naujo derliaus bei kito sezono prekybai“, – pažymi S.Banelis.
Aukštos grūdų supirkimo kainos ateities sandoriams šiuo metu yra palankios ūkininkams, tačiau galutinių prekių vartotojai gali sulaukti ne itin malonių pokyčių. „Dauguma Lietuvos grūdų augintojų jau yra pardavę savo derlių. Skaičiuojama, kad šalies ūkininkai turi apie 10-15 proc. dar nerealizuotų grūdų. Grūdų supirkimo kainų augimas ir Rusijos siekis apsaugoti savo vidaus rinką gali turėti ir nelabai palankų atoveiksmį galutinių produktų vartotojams. Jau dabar pastebimas greito vartojimo maisto prekių, tokių kaip makaronai ar duona, kainų augimas, kuris netolimoje ateityje gali dar labiau išryškėti“, – sako S.Banelis.
Kainų kilimą grūdų rinkose lėmė ir koronaviruso pandemijos sukelti vartojimo pokyčiai. Pasak S.Banelio, rapsų supirkimo kainos per pandemijos piką krito iki žemumų, nes transporto sektoriuje ženkliai mažėjo biokuro naudojimas. Tačiau šiuo metu EuroNext (MATIF) biržoje rapsų supirkimo kaina vasario mėnesiui šoktelėjo iki 432 eurų (pernai tuo pat metu ji siekė 387 eurų). Kainų kilimui įtakos turi ir ne itin optimistinės sojų derliaus prognozės Argentinoje, kurią kamuoja sausros.
„Rinkoje jaučiamas išaugęs baltyminių kultūrų – rapsų ir sojų – naudojamų pašarams, poreikis, eksportuotojai skuba užpirkti didesnius rapsų kiekius, todėl kaina biržose kyla. JAV žemės ūkio departamentas skelbia, jog pasaulio grūdų ir sojų pupelių rezervai yra kur kas mažesni nei manyta, todėl daugelis šalių peržiūri savo turimas atsargas. Kada situacija rinkose stabilizuosis, kol kas sunku pasakyti. Įsismarkavusias kainų sūpuokles gali pristabdyti lietus Argentinoje ir kiek optimistiškesnės būsimojo derliaus Rusijoje bei Europoje prognozės, kurios kol kas dar labai miglotos“, – sako S.Banelis.
Pranešimą paskelbė: Ieva Šimkūnaitė-Jansonienė, KPMS ir partneriai
