Verslas

Genetiškai modifikutos bulvės – vis dar diskusijų objektas

Šių metų kovo 2 d. Europos Komisija leido ES auginti genetiškai modifikuotas bulves „Amflora”. Leidimas galioja 10 metų. Toks leidimas 1998 m. buvo išduotas ir genetiškai modifikuotiems kukurūzams („MON 810”). Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimo, priežiūros, derliaus nuėmimo, laikymo ir transportavimo reikalavimų laikymąsi šiuo metu kontroliuoja Valstybinės sėklų ir grūdų bei augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nuo šių metų liepos 1 d. minėtą funkciją vykdys Valstybinė augalininkystės tarnyba. Kontrolės institucijos teigia, kad nei pernai, nei šiemet genetiškai modifikuotų augalų pasėlių šalyje neužregistruota. Žemės ūkio ministerijai sulaukus pirmųjų ūkininkų klausimų dėl genetiškai modifikuotų bulvių auginimo tvarkos, pateikiame šio naujo žemės ūkio produkto atėjimo į rinką ir naudojimo aspektus. Europos Komisija nepaisė priešiškos ES gyventojų nuomonės Genetiškai modifikuotos (GM) bulvės „Amflora” – Vokietijos chemijos ir biotechnologijų kompanijos BASF produktas. Kuriant šią veislę buvo siekiama maksimaliai padidinti amilopektino kiekį bulvėse, kuris naudojamas techninio krakmolo gamybai (popieriaus, tekstilės, betono gamybos pramonėse, o perdirbimo atliekos – kaip papildai gyvulių pašarui). GM bulvių auginimas turėtų ženkliai sutaupyti žaliavų ir energijos, pramonėje mažiau būtų naudojama naftos produktų. Bulvės „Amflora” negali būti naudojamos maistui. Jas ženklinant, privalu nurodyti, kad bulvės yra GM ir nėra skirtos žmonių maistui. Veislė išvesta naudojant geną, suteikiantį atsparumą antibiotikui kanamicinui. Pirmieji bandymai auginti GM bulves „Amflora” fiksuoti dar 2003 m. (bulves ketinta auginti Švedijoje). Europos Maisto produktų saugumo agentūra GM bulves dar 2009 m. pripažino nekenksmingomis. Tačiau Europos Komisija (EK) šiuo klausimu apsisprendė tik šiemet. Nepaisant 70 proc. ES gyventojų priešiškos nuomonės, kad ES žemės ūkyje būtų auginami GM augalų pasėliai, EK „palaimino” šių produktų atėjimą į ES rinką. Pasak EK, apsisprendimas auginti GM augalų pasėlius grįstas išsamiais ir patikimais moksliniais tyrimais. Priėmus EK sprendimą leisti auginti GM pasėlius, ES šalys taip pat negali drausti tokių pasėlių auginimo savo teritorijose. Šį pavasarį sodinti GM bulves ketina Čekija, Vokietija, kitais metais – Švedija ir Olandija. GM kukurūzai jau auginami Ispanijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje. Prieš metus BASF pradėjo bendradarbiauti su JAV žemės ūkio kompanija „Monsanto”. Iki 2012 m. minėtos kompanijos į rinką tikisi pateikti naują produktą – sausrai atsparius kukurūzus. Norinčiųjų auginti tokias bulves Lietuvoje kol kas nėra GM bulvių veislės kol kas nėra įtrauktos nei į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą, nei į Nacionalinį augalų veislių katalogą, todėl auginti jų Lietuvoje dar negalima. Jeigu ateityje mūsų šalyje atsirastų norinčiųjų auginti šias bulves, jie turėtų laikytis 2007 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklių reikalavimų (Žin., 2007, Nr. 121-4978). Minėtose taisyklėse nurodoma, kad norintieji auginti GM augalų pasėlius, šiuo atveju bulves ar kukurūzus, mažiausiai 30 d. prieš numatytą sėjos ar sodinimo datą privalo apie tai informuoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas pranešimu (taisyklių 1 priedas). Auginti būtų leidžiama tik ES įteisintos GM augalų veislės (šiuo metu t.y. kukurūzai „MON 810” ir bulvės „Amflora”), kurios būtų įtrauktos į ES bendruosius žemės ūkio augalų rūšių veislių ar daržovių rūšių veislių katalogus arba Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Parašykite komentarą