Prieš keletą dešimtmečių onkologinių ligų diagnostika buvo tokia ribota, kad pacientas galėdavo išgirsti tik nuosprendį – „jums vėžys“. Šiandien situacija yra kitokia – dabartinės galimybės, padedančios išsamiai ištirti piktybinį naviką, daugeliu atvejų atveria kelią į tikslesnį onkologinių ligų gydymą ir suteikia pagrindą kurti naujus, efektyvesnius vaistus.
Gydytojos genetikės doc. dr. Jūratės Gruodės teigimu, apie tai, kokias ribotas onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybes turėjome prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, net sunku kalbėti. Tuo metu nebuvo galima nustatyti tikslios ligos diagnozės, parinkti pacientui reikalingo gydymo.
„Kuo tiksliau nustatome ligą, tuo tinkamesnį gydymą galime parinkti, todėl diagnostikos pokyčiai buvo labai svarbūs. Per pastaruosius dešimtmečius įvyko didžiulė ne tik instrumentinės, bet ir naviko histologinės diagnostikos pažanga. Šiandien jau galime kalbėti apie molekulinę patologiją, kuri leidžia įvardyti onkologinę ligą, jos tipą, potipį, ir, svarbiausia, išaiškinti molekulinį naviko profilį, taip atveriant dar didesnes galimybes parinkti gydymą“, – sako doc. dr. J. Gruodė.
Viskas prasidėjo nuo vieno projekto
Dabar, diagnozavus onkologinę ligą, pacientui gali būti atliktas vėžio genomo tyrimas, nustatytas naviko mutacijų genetinis profilis ir pagrindinės naviko plitimą skatinančios genų mutacijos. Nustačius tokius pokyčius, ieškoma būdų, kaip sustabdyti, užblokuoti pakitusių genų produktus. Tai – taikininės terapijos pagrindas.
„Genetiniai naviko tyrimai ir svarbūs atradimai, tokie kaip Filadelfijos chromosomos atradimas 1959 m., KRAS onkogeno atradimas 1984 m. ir kiti, padėjo molekulinės patologijos pagrindus. Tačiau, ko gero, didžiausius pokyčius nulėmė žmogaus genomo projektas (1990–2003 m.), per kurį buvo paraidžiui iššifruotas visas žmogaus genomas“, – sako doc. dr. J. Gruodė.
Jos teigimu, gautos žinios ir tyrimų metu įgyta patirtis sukėlė didžiulį perversmą ne tik genetinių ligų, bet ir daugelio kitų sričių, taip pat ir onkologijos, diagnostikoje.
„Pagaliau galėjome sužinoti, kokia yra sveiko žmogaus genomo seka, ir palyginti su tuo, kaip atrodo pakitusi tiek žmogaus genomo, tiek naviko ar kokio kito audinio seka. Šis projektas sudarė prielaidas atrasti naujus technologinius sprendimus, diagnostinius įrankius ir gydymo metodus“, – tikina doc. dr. J. Gruodė.
Pasak genetikės, žinios apie visą žmogaus genomo seką leido ieškoti naujų technologinių sprendimų genomui tirti – didesnės skiriamosios gebos, greitesnių technologinių ir informacinės analizės sprendimų, tokių kaip viso genomo hibridizacija, naujos kartos sekoskaita. Tai daug efektyvesni, greitesni ir gerokai pigesni tyrimo metodai, nei naudoti iki tol.
Gydymą perkėlė į kitą lygį
Po žmogaus genomo projekto atlikta kitų žmogaus vėžio projektų. Per juos mokslininkai atrado daug naujų genų, kurių pokyčiai dalyvauja vėžio vystymesi, išsiaiškino patogeninius sąveikos kelius. Nustačius svarbius vėžio procesą paleidžiančius ir palaikančius genų pokyčius, ieškota būdų, kaip patogenines sąveikas blokuoti – užkirsti kelią vėžio plitimui.
Taip šalia visų chirurginių instrumentų, chemoterapinių, radioterapinių vėžio gydymo priemonių atsirado taikininė biologinė terapija. Kai yra žinoma, koks genomo pokytis aktyvavo vėžį, pasitelkus biologinę terapiją blokuojamas dėl mutacijos pakitęs baltymas ir taip stabdomas vėžio vystymasis.
„Pagrindiniai darbai buvo pradėti su kraujo piktybinėmis ligomis, storžarnės vėžiu, melanoma, plaučių vėžiu – mokslininkai atrado, kas užveda tuos mechanizmus, ir sugebėjo pagrindinį mechanizmą užblokuoti. Aišku, vėžys yra pakankamai „protingas“, jis randa kitus kelius, kaip augti, bet ligai toliau progresuojant galime ir vėl daryti tyrimus, ieškoti, kas ją paleido, ir tai blokuoti“, – pasakoja genetikė.
Doc. dr. J. Gruodės teigimu, medicinoje viskas yra tarpusavyje susiję – iššifruojama seka, sužinoma, kas yra norma, ir tada kiekvienoje medicinos srityje galima ieškoti būdų, kurie leistų koreguoti pakitimą – jį blokuoti ar aktyvinti, priklausomai nuo situacijos. Daugiausia tai naudojama onkologijoje, tačiau svarbu ir kitoms medicinos sritims – neurologijai, kardiologijai, hematologai ir kiti.
Genetiniai ar genomo tyrimai?
Genomo tyrimas iš tiesų yra plataus spektro genetinis tyrimas. Jo metu taikomi tam tikri diagnostiniai metodai – DNR, RNR ar baltymų tyrinėjimai. Gydytojos genetikės doc. dr. J. Gruodės teigimu, kalbant apie genetinius tyrimus, svarbu aiškiai atskirti, ką norima ištirti – žmogaus DNR ar naviko DNR.
„Viso žmogaus DNR tyrimas yra tai, kas susiję su žmogaus paveldimumu, tai gali būti genetinis viso žmogaus genomo tyrimas. Jis taikomas, kai įtariame vienokią ar kitokią genetinę ligą ir reikia nustatyti tos ligos priežastį ar polinkį sirgti. Kartais gali reikėti visos triados – vaiko ir abiejų tėvų tyrimų, tokiu atveju yra atliekamas viso genomo arba visos koduojančios dalies – egzomo tyrimas“, – sako genetikė.
Vėžio genetiniai tyrimai atliekami tiksliniai iš navikinių ląstelių DNR. Tam reikia turėti operacinę arba biopsijos medžiagą ir išskirti iš jos DNR, RNR ar cirkuliuojančią naviko DNR – naviko DNR fragmentus kraujo plazmoje, priklausomai nuo to, ko reikia konkrečiam tyrimui. Jeigu tiriama visa DNR, tokiu atveju tai jau yra naviko genomo tyrimas – plataus spektro genetinis tyrimas.
Pasak doc. dr. J. Gruodės, tokį tyrimą galima atlikti bet kurioje vėžio stadijoje. Tyrimo metu siekiama nustatyti naviko prigimtį, jo molekulinį profilį ir parinkti optimalų gydymą.
„Dažnai, kuo labiau pažengusi liga, tuo didesnę reikšmę jos gydymui turi vėžio genomo tyrimas, nes gydymas būna kompleksinis, dažnai neapsiriboja operacija. Tačiau ne visada ištyrus ir atradus pakitimus turime prieinamas galimybes gydyti ligą, taikyti biologines terapijas ar specifines chemoterapijos schemas. Bet kuo daugiau sužinome, kuo daugiau tyrimų atliekame, tuo daugiau galimybių atsiranda kurti reikiamus vaistus“, – sako doc. dr. J. Gruodė.
Pasiruošę specialistai, turime technikos, trūksta finansavimo
Kiekvienais metais Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, genetinės diagnostikos galimybės plečiasi. Kasmet diegiami nauji metodai, atrandami nauji gydymo būdai, paremti naviko mutacijų tyrimais. Tačiau genetiniai tyrimai yra brangūs, ypač viso genomo tyrimai.
Genetikės doc. dr. J. Gruodės nuomone, žengiant koja kojon su pažangiausiomis Vakarų šalimis, Lietuvoje trūksta finansinio lankstumo, kad tas galimybes būtų galima visiškai išnaudoti.
„Norėtųsi, kad Lietuvoje atsirastų naviko viso genomo ištyrimo kompensavimas bent tais sunkiais atvejais, kai liga sunkiai pasiduoda gydymui, nustatomi reti naviko variantai. Tokiu atveju galėtume parinkti tikslingesnį gydymą mūsų pacientams“, – tikina doc. dr. J. Gruodė.
Pranešimą paskelbė: Gabrielė Valaitytė, UAB „Publicum“
