Įvairenybės

Gaminame iš sūrio: nuo paprastai pagaminamos užtepėlės iki burnoje tirpstančių suktinukų

Neaprėpiama skonių ir aromatų įvairovė, gaminimo būdų gausa, riebumo, minkštumo ir kietumo variacijos – visa tai telpa viename žodyje: sūris. Šis išskirtinis maisto produktas ne tik papildo patiekalų skonių paletes, bet ir puikai tinka ant užkandžių stalo. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai sūrį tikrai mėgsta. Ir nors populiariausi tradicinių rūšių sūriai, pirkėjai ragauja įmantresnių prancūziškų ir itališkų sūrių.

„Tarp tinklo pirkėjų populiariausi fermentiniai ar  tepamieji sūriai, tačiau pastaruoju metu lietuviai domisi ir kitais, gurmaniškesniais sūriais. Pastebime, kad tinklo pirkėjai dairosi mocarelos ar parmezano, įvairiausių pelėsinių sūrių, todėl esame paruošę platų šios kategorijos asortimentą. Taip pat matome, kad įmantresni sūriai į pirkėjų krepšelius dažniau patenka savaitgaliais ar šventinėmis dienomis“, – sako V. Budrienė.

Istorija byloja, kad sūris buvo žinomas ir vartojamas dar 2000 metų prieš mūsų erą, tad galima teigti, kad jis yra vienas seniausių iki šiol vartojamų maisto produktų visame pasaulyje. Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad sūrį gamino net egiptiečiai, o Senovės Romoje šis produktas buvo plačiai paplitęs ir valgomas kasdien. Šiandien suskaičiuojama keli šimtai skirtingų populiarių sūrio rūšių. Prancūzija didžiuojasi bri sūriu, Graikija ant pjedestalo kelia žymiąją fetą, o itališka virtuvė neįsivaizduojama be parmezano ar mocarelos.

Kad sūris kuo ilgiau išliktų kokybiškas – svarbu tinkamai jį laikyti. Pavyzdžiui, sūris ilgiau išliks šviežias, jei jį suvyniosite į audinį, išmirkytą sūriame vandenyje. Sūris greitai prisigeria kitų produktų kvapo, todėl geriausia jį laikyti sandariai uždarytose dėžutėse. Jeigu sūrį norite patiekti ant užkandžių lentos, nepjaustykite jo iš anksto, nes atskiri gabalėliai greitai džiūsta, praranda skonį ir aromatą. Geriau šalia padėkite peilį ir jo atsipjauti iškart prieš valgant.

„Iki“ dalijasi ir dar keliais įdomiais faktais apie skirtingų rūšių sūrius.

Mocarela. Šis sūris tikras Italijos pasididžiavimas, daugelį metų gamintas išskirtinai tik iš buivolių pieno, tačiau didėjant paklausai, mocarela buvo pradėta gaminti ir iš karvės pieno. Italijoje tokia mocarela vadinama fior di latte – pieno gėlė. Dažniausiai mocarela nėra brandinama, tačiau gaminimo procesas sudėtingas – sūrio masė yra sukama, tampoma ir pjaustoma, kol gaunamas sluoksniuotos tekstūros rezultatas, pasižymintis itin švelniu skoniu.

Parmezanas. Šis sūris kildinamas iš itališkojo parmidžano sūrio, kuris, be jokios abejonės, sūrių kategorijoje užima aukštesnę vietą. Vis dėlto, Lietuvoje labiau mėgstamas parmezanas – ryškaus skonio sūris, kuriame susipina riešutų, vaisių ir sviesto poskoniai. Šis kietasis sūris gaminamas iš karvės pieno, be to, pasak istorinių šaltinių, jo gamybos procesas nedaug pakito nuo pat XIII amžiaus.

Feta. Jei mocarela yra Italijos pasididžiavimas, tai feta – Graikijos vizitinė kortelė. Šis sūris gaminamas iš avies, karvės arba ožkos pieno. Jei tai avies ar ožkos pieno sūris, jo skonis bus sodrus, be to produktas pasižymės didesniu riebumu, tačiau, jei sūris pagamintas iš karvės pieno, jo skonis bus švelnesnis. Nepaisant to, koks pienas naudojamas gamybai, feta išsiskiria savo sūrumu ir minkšta tekstūra.

Maskarponė. Jos kilmės šalis – Šiaurės Italija. Tai itin minkštas, grietininės konsistencijos sūris, dažniausiai baltos spalvos ir švelnaus skonio. Maskarponė yra neatsiejamas tiramisu ingredientas, tačiau naudojamas gaminant ir kitus desertus, pavyzdžiui, sūrio pyragus. Kadangi maskarponės sūris lengvai tepamas, jis dažnai naudojamas vietoj sviesto.

Mėlynojo pelėsio sūris. Tai išskirtinio skonio gurmanams subalansuotas prancūziškas sūris, kuris, kaip ir brinza, skirstomas į porūšius. Geriausiai žinomi – rokforas, gorgonzola, stiltonas bei daniškas melsvasis sūris. Mėlynasis sūris pasižymi stipriu kvapu ir itin subtiliu skoniu, o geriausiai atpažįstamas dėl mėlynai žalių pelėsių, kurie sūriui suteikia aitrų žolelių poskonį.

Čederis. Tai angliško kietojo sūrio rūšis, pradėta gaminti dar XII amžiuje. Šis sūris gaminamas iš karvės pieno, o jo brandinimas užtrunka nuo 3 iki 18 mėnesių. Čederis pasižymi aitriu, riešutus primenančiu skoniu, o spalva priklauso nuo brandinimo trukmės – jis gali būti gelsvos arba ryškiai oranžinės spalvos.

Bri. Šis sūris pradėtas gaminti Prancūzijoje, tačiau laikui bėgant išplito po visą pasaulį. Tai iš karvės pieno gaminamas apvalios formos bei kreminės spalvos sūris, visuomet patiekiamas su plutele. Bri pasižymi labai švelniu ir subalansuotu žemės riešutų skoniu bei aromatu. Pagal tradicijas šis sūris gaminamas rankomis su pelle a brie (skylėtu samčiu), o vienam gabalėliui pagaminti sunaudojama net 25 litrai pasterizuoto karvės pieno. Istorija pasakoja, kad 1814 metais, Kongreso Vienoje metu, bri sūris buvo tituluotas „Sūrių karaliumi“.

„Iki“ dalijasi ir keliais receptais, kurių žvaigždė – įvairiausios rūšies sūriai.

Sūrių užtepėlė su pistacijomis

Jums reikės:

200 g brinzos

100 g kreminio sūrio

15 g pistacijų

1 skiltelės česnako

2 v. š. medaus

1 v. š. alyvuogių aliejaus

žiupsnelio raudonėlio

žiupsnelio druskos

žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Gaminame:

Nors šią užtepėlę paruošti itin paprasta ir greita, jos skonis sužavės net ir visko ragavusius! Tiesiog sudėkite brinzą, kreminį sūrį, česnaką bei alyvuogių aliejų į elektrinį trintuvą ir sutrinkite ingredientus iki vientisos masės. Perkelkite užtepėlę į dubenėlį, viduryje suformuokite duobutę, į ją supilkite medų ir viską apibarstykite prieskoniais bei peiliu susmulkintais pistacijų riešutus. Štai ir viskas – valgykite iškart.

Mocarela su keptais pomidorais

Jums reikės:

2 šviežių mocarelų

500 g vyšninių pomidorų

4 skiltelių česnako

2 g šviežių bazilikų

žiupsnelio džiovinto raudonėlio

žiupsnelio druskos

žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

šlakelio alyvuogių aliejaus

Gaminame:

Vyšninius pomidorus nuplaukite, o česnakus sutraiškykite peilio ašmenimis. Viską suberkite į dubenį, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, nepamirškite pagardinti druska bei pipirais, gerai išmaišykite ir suberkite į folija išklotą kepimo skardą. Pašaukite pomidorus į orkaitę, įkaitintą iki 200 °C, ir kepkite apie 35 minutes. Galiausiai lėkštėje įkomponuokite mocarelos gabalėlius, aplink juos kruopščiai išdėliokite česnakinius pomidorus ir viską apšlakstykite dar trupučiu alyvuogių aliejaus, džiovintu raudonėliu bei šviežiais baziliko lapeliais.

Suktinukai su čederio sūriu

Jums reikės:

200 g filo tešlos

20 g plonai pjaustyto mėgstamo kumpio

120 g plonai pjaustyto čederio sūrio

1 kiaušinio plakinio

3 v. š. kokosų aliejaus kepimui

Padažui:

2 v. š. grietinės

50 g majonezo

žiupsnio druskos

2 v. š. citrinos sulčių

1 a. š. smulkintų petražolių

1 a. š. smulkinto baziliko

Pagaminimas:

Filo tešlą supjaustykite kvadratais, į kuriuos galėsite sluoksniuoti kumpio ir sūrio gabalėlius. Vieną filo tešlos gabalėlio kraštą švelniai patepkite aliejumi, ant viršaus dėkite dar vieną tešlos gabalėlį. Ant viršaus uždėkite kumpio, tada sūrio. Suvyniokite tešlą su įdaru į suktinuką užlenkdami kraštus, kad įdaras neišbėgtų ir patepkite paviršių kiaušinio plakiniu. Keptuvėje įkaitinkite kokosų aliejų ir kepkite suktinukus iš visų pusių, kol apskrus (apie 3–4 minutes vienai pusei). Iškepus suktinukus dėkite ant popierinio rankšluosčio ir leiskite susigerti riebalams. Prieš patiekiant perpjaukite suktinukus ir patiekite juos su grietinės ir majonezo padažu. Grietinę, majonezą, druską ir citrinos sultis labai gerai išmaišykite ir supilkite į atskirą dubenėlį. Pabarstykite padažą baziliku ir petražolėmis ir patiekite šalia suktinukų.

Parašykite komentarą