Pasibaigus spalį vykusiai Frankfurto knygų mugei ir nugulus dalyvių įspūdžiams, galima pažvelgti į naujausias knygų tendencijas pasaulyje, neišsipildžiusias pranašystes ir naujus pokyčius, kurie daugiausia paliečia ne literatūrą, bet švietimą. Apie tai, kaip šiemet atrodė leidėjų pasaulio naujienos ir aktualiausi klausimai, pasakoja Frankfurto knygų mugėje viešėjusi „Šviesos“ direktorė Jurgita Nacevičienė.
„Lietuvos stendas šiais metais sulaukė daugiau lankytojų negu įprastai, ir tai nėra atsitiktinumas. Kitų metų Londono knygų mugėje Baltijos šalims teks ypatingas vaidmuo, todėl daugiau dėmesio jautėme ir Frankfurte. O bendras įspūdis iš visos mugės susidarė toks: prieš kelis metus kunkuliavęs šurmulys dėl bendrosios literatūros elektroninių knygų atrodė nurimęs, tačiau edukacijai skirtuose stenduose ir renginiuose skaitmena tapo ypač aktuali. Edukacinio turinio pateikimas tapo neatsiejamas nuo technologinių formų, kuriamų kartu su popieriniais leidiniais ar be jų“, – teigia J. Nacevičienė.
Frankfurto knygų mugė kartu su Europos mokomosios literatūros leidėjų grupe (EEPG) kasmet teikia prestižinį Geriausių Europos mokymo(si) priemonių apdovanojimą (BELMA). Tarp nominantų šiemet buvo paskelbti du „Šviesos“ išleisti vadovėlių komplektai – matematikos vadovėlis 5 klasei (serija „Atrask“) ir anglų kalbos vadovėlis 2 klasei „Early School English 1: Yummy English!” Buvo vertinamas visas vadovėlių komplektas, kurį sudaro daug skirtingų priemonių – vadovėlis, mokytojo knyga, skaitmeninės užduotys, naujoviški užrašų sąsiuviniai ir kt.
„Šiais metais visi dalyviai buvo labai stiprūs, o tarp gavusiųjų apdovanojimus išsiskyrė portugalų sukurtas muzikos vadovėlis, praturtintas gausia papildoma medžiaga ir labiau primenantis pramoginę knygą nei įprastą mokymo priemonę. Labai daug dėmesio buvo skiriama iliustracijoms – mokomojoje medžiagoje nebegali būti nė vieno „dėl grožio“ įdėto paveikslėlio. Kiekvienas vaizdas ir užrašas turi būti labai stiprus, nes neša žinią, skatina mokinius domėtis ir kelti klausimus. Todėl naujieji vadovėliai atrodo spalvingi lyg žurnalai, bet kartu yra labai koncentruoti. Žinios pateikiamos kartu su užduotimis gebėjimams lavinti. Džiugu, kad tarp nominantų buvo pastebėti ir lietuvių autorių darbai“, – teigia „Šviesos“ vadovė.
Grožinėje literatūroje vis stipresnis tampa autoriaus kultas – itin svarbu, kad rašytojai bendrautų su skaitytojais, būtų matomos ir populiarios asmenybės. Ši tendencija iš dalies keliasi ir į vadovėlių autorių gyvenimą. Mokymo priemones kuriantys žmonės tampa aktyviais lektoriais ir konsultantais, padeda mokytojams naudotis sumanyta koncepcija. Kita vertus, kaip pastebi J. Nacevičienė, edukacinėje leidyboje po truputį nyksta vieno autoriaus reikšmė, nes kuriant vadovėlius su gausa papildomų priemonių dirba didelės komandos. Jau antrus metus „Šviesa“ naujus vadovėlius pirmiausia išbando kartu su mokytojais praktikais ir vaikais, taip pat prisidedančiais prie kūrybinio proceso.
„Vienas iš pavyzdžių – tarp prizininkų įvertintas Slovėnijoje sukurtas vokiečių kalbos vadovėlis, kurį kūrė net aštuonių skirtingų šalių autoriai, derindami savo patirtį ir pasiekimus mokyti užsienio kalbą šiuolaikinius vaikus. Lietuvoje, atsidėkodami visai autorių, redaktorių, skaitmeninių priemonių kūrėjų komandai, taip pat suskaičiuojame daugiau nei dvi dešimtis žmonių, dirbusių prie vieno vadovėlio atsiradimo“, – pasakoja J. Nacevičienė.
Lietuvos vardas Frankfurto knygų mugėje skelbiamų BELMA nominantų ir prizininkų gretose skamba jau ketvirtus metus iš eilės: pernai leidyklos „Šviesa“ išleistas naujos kartos istorijos vadovėlio komplektas 6 klasei (serija „Atrask“) pelnė sidabrinį Geriausių Europos mokymo(si) priemonių apdovanojimą (BELMA), 2015 m. aukščiausią įvertinimą gavo „Šviesos“ priešmokyklinio ugdymo komplektas OPA PA!, o 2014 m. EEPG skiriamą apdovanojimą laimėjo „Šviesos“ dailės vadovėlis 9–10 klasei.
Pranešimą paskelbė : Kotryna Dzikaraitė, UAB „INK agency“
