Politika ir teisė

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis: „ES ir Rytų Partnerystės šalių ryšiai – seni kontekstai, nauji iššūkiai“

Po beveik pusantrų metų pertraukos, kitą savaitę, balandžio 19–20 dienomis, vyks „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos tarp Europos Parlamento ir Rytų Partnerystės šalių parlamentų posėdis.

Devintajame, šįkart virtualiame, „Euronest“ susitikime bus analizuojamos įvairios ES Rytų partnerėms šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – svarbios temos. Viena jų – ES Rytų partnerystės atsigavimo, atsparumo ir demokratizavimo perspektyvos COVID-19 pandemijos akivaizdoje. Taip pat bus aptariama ir dabartinė situacija Baltarusijoje, demokratijos procesų stiprinimas, gyvenimo kokybė ES Rytų partnerystės šalyse, energetikos iššūkiai bei švietimo ir ekonomikos sinergija.

Šią savaitę Europos Parlamento nariai ruošiasi kitos savaitės „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos posėdžiams balsuodami dėl įvairių raportų, rezoliucijų projektų. Šiandien vyko balsavimas dėl raporto pataisų, skirtų skatinti sąsajas tarp švietimo ir ekonomikos Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalyse. Už dalies pataisų rengimą buvo atsakingas Delegacijos „Euronest“ Parlamentinėje asamblėjoje narys prof. Liudas Mažylis. Raporto pataisomis buvo prisidėta prie solidarumo skatinimo, taip plečiant ES ir Rytų partnerių šalių bendradarbiavimą švietimo ir ekonomikos srityse.

„Dokumento, skirto skatinti sąsajas tarp švietimo ir ekonomikos Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalyse, pataisomis prof. L. Mažylis daug dėmesio skyrė švietimo ir ekonomikos skaitmenizavimui. „Šios ES sritys yra prioritetinės, todėl teikdamas pataisas atsižvelgiau į šios srities svarbą, siūlydamas naudotis turimomis ES priemonėmis bei programomis, – teigia EP narys. – Viena iš jų – Skaitmeninės Europos programa 2021–2027 m., kuri remiasi perėjimu prie skaitmenizavimo ir žaliosios ekonomikos.“ Programa kartu veikia ir kaip finansinis instrumentas, skirtas remti strateginius projektus, kurie ne tik skatina platesnį IT naudojimą visuomenėje, tačiau ir užtikrina valstybinės svarbos infrastruktūros objektų saugumą. Kartu su šiomis iniciatyvomis bus siekiama užtikrinti sklandų skaitmenizavimą ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, o jas vykdant bus galima pasidalinti gerosiomis patirtimis su Rytų partnerystės valstybėmis.

„ES ir Rytų partnerystės šalių saugumas išliko taip pat labai svarbiu pataisose aptariamu klausimu. Žinoma, saugumo užtikrinimas šiuo atveju buvo aptariamas per skaitmeninę dimensiją. Akivaizdu, kad šiuo metu didelė dalis viešojo ir privataus sektorių infrastruktūros priklauso nuo IT sistemų pasiruošimo ir atsparumo kibernetinės atakoms. Todėl privalome nuosekliai siekti užsibrėžtų kibernetinio saugumo tikslų, t. y. užtikrinti reikalingus įrankius ir platformas, taip padedant gerinti piliečių kibernetinį raštingumą, kadangi dauguma kibernetinių atakų įvyksta dėl individų paliktų spragų, – analizuoja prof. L. Mažylis. Kibernetinis saugumas yra neabejotinai nacionalinio saugumo klausimas, todėl teiktas pasiūlymas yra ypač aktualus ir Lietuvai dėl dabartinių geopolitinių grėsmių.

„Teikiau pasiūlymus ir dėl žaliosios ekonomikos svarbos ateityje. Žiedinė ir žalioji ekonomika – turinčios potencialą alternatyvos, kurių įgyvendinimas sukurs naujų darbo vietų bei, žinoma, kartu sumažins naštą mūsų aplinkai. ES ir Rytų partnerystės šalys per bendras iniciatyvas galės plėtoti daugybę projektų, skirtų didinti pasiekiamumą regionuose, o taip kartu bus kuriama socialinė ir darbo rinkos politika“, – ateities iššūkius akcentuoja L. Mažylis. Darbo rinkos persiorientavimas į žaliąjį bei skaitmeninį kursą padidins mūsų atsparumą klimato kaitai, o ilguoju laikotarpiu leis laiku siekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Anot L. Mažylio, šie siekiai atrodo ambicingi net ir ES narėms, o kaimyninėms Rytų šalims jos gali kelti ypač sudėtingų iššūkių.

Svarbiu, tačiau sudėtingu klausimu išliko COVID-19 tema. Vakcinacija Rytų kaimynystės šalyse vyksta žymiai lėčiau negu ES, todėl pataisų svarstymo metu šis klausimas akivaizdžiai išliko vienu iš labiausiai aptariamų“, – teigia Europos Parlamento narys prof. L. Mažylis. Kaip vieną iš pataisų, atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 19 d. Europos Komisijos komunikatą, skirtą Europos Parlamentui, Tarybai ir Vadovų Tarybai dėl vieningos kovos su COVID-19 pandemija veiksmų, L. Mažylis pateikė siekį užtikrinti vakcinų prieinamumą Rytų Partnerystės šalimis iš jau turimų 2,3 milijardo ES vakcinos dozių. Tume pavyzdį, kaip. tarkime, Moldovai Rumunija padovanojo apie 200 tūkstančių vakcinos dozių nuo COVID-19, bet pagalbą Rytų partnerėms turime suteikti centralizuotai, koordinuojant procesus“, – teigia Europos Parlamento narys.

Būdamas ir Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys, politikas palaiko, kad kitą savaitę „Euronest“ virtualaus posėdžio metu bus aptariama ir dabartinė Baltarusijos situacija. „Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, stebime, kaip demokratinė Baltarusijos opozicija nenuleidžia rankų, bet tuo pat metu dabartinis režimas sulaiko, kalina nieko dėtus savo šalies piliečius. Palaikau pilietinės Baltarusijos visuomenės demokratinius siekius, todėl pritariu, jog kitą savaitę su ES Rytų partnerėmis spręsim ir visiems svarbią Baltarusijos situaciją, nes tai, kaip ši šalis toliau gyvuos, turės įtakos visam regionui“, – atkreipia dėmesį EP narys prof. L. Mažylis.

„Euronest“ susitikimai įprastai organizuojami kasmet, tačiau pernai jie dėl COVID-19 pandemijos neįvyko. Paskutinis „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos posėdis buvo Tbilisyje, 2019 m. gruodį. Asamblėją sudaro šešiasdešimties Europos Parlamento narių delegacija ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies.

Pranešimą paskelbė: Simona Sutkute, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Parašykite komentarą