Efektyvesniam miestų finansavimui – Baltijos savivaldos plėtros fondas

Vilnius, Talinas ir Ryga intensyviai svarsto dėl Baltijos savivaldos plėtros fondo steigimo. Tikimasi, kad suvienijus trijų miestų jėgas ir įsteigus Baltijos savivaldos plėtros fondą, būtų galima gauti geresnes kreditavimo sąlygas, tapti mažiau priklausomiems nuo vietos komercinių bankų. Vėliau fondo veikloje galėtų dalyvauti daugelis smulkesnių trijų Baltijos šalių savivaldybių. Praėjusį penktadienį šis Vilniaus pasiūlymas pristatytas Rygos ir Talino atstovams. Vilniaus miesto mero Viliaus Navicko teigimu, naujasis fondas įgalintų savivaldybes skolintis tiesiogiai tarptautinėse finansų rinkose. „Skolinantis tarptautinėse finansų rinkose, būtų galima išvengti komercinių maržų, o tai reiškia – optimizuoti kreditavimo įkainius”, – sakė V. Navickas. Pasak Vilniaus mero patarėjo Dariaus Indriūno, skolinimosi kaštai sumažėtų, skolinantis bendrai ir atsisakant savivaldybių atskirai imamų daugybės kreditų. „Skolinantis „urmu”, būtų galima išvengti atskirų kreditų aptarnavimo kaštų”, – pažymėjo D. Indriūnas. Savivaldos plėtros fondai veikia daugelyje Europos šalių – pavyzdžiui, Suomijoje, Čekijoje. Suomijos savivaldos plėtros fondas „Municipality Finance”, jungiantis daugelį Suomijos savivaldybių, turi „AAA” finansinį reitingą ir tarptautinėse finansų rinkose tiesiogiai skolinasi itin mažais įkainiais. Prieš keletą metų toks savivaldos plėtros fondas buvo įsteigtas ir sėkmingai veikia Gruzijoje.