Besibaigiantis 2024-ųjų šiltasis sezonas parodė naujas veiksmo įrangos (kamerų ir dronų) vartojimo tendencijas Lietuvoje.
Šias tendencijas lėmė 3 pagrindinės priežastys: pasibaigus pandemijai suaktyvėjęs lietuvių gyvenimo būdas, nuo sausio pilnai įsigaliojusios europinės dronų naudojimo taisyklės ir akivaizdžiai išaugęs Lietuvos gyventojų išprusimas veiksmo įrangos technologijose.
„Aktyvų laisvalaikį fiksuojančios kameros bei dronai jau tapo kiekvieno aktyvaus lietuvio vartojimo krepšelio dalimi. Stovyklavimas gamtoje, slidinėjimas, kelionės motociklu ar mikroautobusiukais, auto-moto sportas, vandenlentės, ypatingos šeimos akimirkos – žmonės nori unikaliai įamžinti savo patirtis“, – sako Antanas Petrauskas, 2008-aisiais pirmasis Lietuvoje pradėjęs importuoti GoPro veiksmo kameras, o 2014-aisiais – DJI dronus.
Pirma tendencija: prasidėjo mažų dronų aukso amžius. Jau pusantrų metų mini dronų (iki 250 gramų) pardavimai sparčiai, nuosekliai auga.
„Kiekvieną mėnesį Lietuvoje atsiranda daugiau kaip 100 naujų dronų pilotų. Daugeliu atveju mažieji dronai yra pirmasis pasirinkimas žmonių, kurie tik pradeda filmuoti ar fotografuoti dronais. Mažuosius dronus renkasi ir daug keliaujantys žmonės, nes jie – lengvi ir patogūs, be to, juos naudojant lengva laikytis skirtingų užsienio šalių dronų skraidinimo taisyklių. Trečia augimo priežastis – itin ištobulėjusi mini dronų kamerų kokybė, dėl ko juos pamėgo ir tie, kas filmuoja komerciškai: televizijos reportažams ir įvykiams nušviesti, smulkusis verslas – pamatyti vaizdą iš viršaus, įvertinti stogų ar kaminų būklę, įamžinti savo atliktus statybos, landšafto formavimo ar kitus darbus“, – patirtimi dalinasi A. Petrauskas.
Matydami perspektyvas mini dronų nišoje, gamintojai kuria vis didesnį jų pasirinkimą: jau dabar galima pasirinkti iš 10-ties skirtingų to paties gamintojo komplektacijų ir modifikacijų.
„Atsirado žymiai daugiau funkcionalumo – dronas mato aplinkui esančias kliūtis, atsirado apsaugos funkcijos – žmogui būtų sunku su dronu atsitrenkti į pastatą. Išmanesni dronai jau turi ir sekimo funkciją, pvz. gali pažymėti važiuojantį dviračiu ar su slidėmis nuo kalno besileidžiantį bičiulį – taip yra lengviau norimą objektą išlaikyti ir užfiksuoti kadre“, – populiarumo priežastis toliau vardina A. Petrauskas.
Pagal šių metų sausį įsigaliojusius Europos Sąjungos reikalavimus, iki 250 gramų sveriančius dronus gali pilotuoti kiekvienas žmogus – tam nereikia specialios licencijos. Šis europinis reguliavimas taip pat stipriai prisidėjo prie mini dronų populiarumo Lietuvoje.
Antra tendencija: veiksmo kamerų per pastarąjį pusmetį parduota net dvigubai daugiau (640 vnt.) nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Šiemet akivaizdžiai matome, kad žmonės vėl labiau atsipalaidavo, daugiau dėmesio skiria savo laisvalaikiui ir daugiau keliauja. Jaučiasi, kad jau praėjo kiek laiko po pandemijos ir po karo Ukrainoje pradžios. Norisi įamžinti savo keliones, o veiksmo kameros yra nepamainomos ten, kur yra nors mažiausia rizika pamesti ar sugadinti telefoną: jei nardai, slidinėji, čiuoži vandenlente arba nori filmuoti nuo automobilio, motociklo ar dviračio, juk nesinorės rizikuoti pamesti ar sugadinti telefono“, – pastebi A. Petrauskas.
Veiksmo kamerų paklausą augina ir Lietuvoje didėjantis blogerių, vlogerių, youtuberių, tiktokerių ir instagramerių skaičius.
„Šie filmuotojai neretai dedasi kamerą ant savęs, todėl jiems reikia patogumo, ir, žinoma, kokybiškos įrangos. Gražus vaizdo turinys patraukia žiūrovus, todėl video kūrėjų banga sparčiai auga – kas pradeda kokį naują projektą, pavyzdžiui, atnaujinti retro automobilį ar pradėti kelionę į tolimus kraštus, kreipiasi į mus. Du su puse karto išaugęs bevielių mikrofonų pardavimas patvirtina, kad kuriant turinį žmonėms ne mažiau svarbus kokybiškas garsas. Nes jei vaizdas – geras, bet garsas – prastas, žiūrimumas iškart nukenčia“, – sako A. Petrauskas.
Trečia tendencija: kuo toliau, tuo drąsiau žmonės veiksmo įrangą perka internetu – specializuotose parduotuvėse.
„Vartotojų elgsena stipriai pasikeitė: naujokai lengvai patys susikomplektuoja ir nusiperka veiksmo įrangą internetu. Vidutinė krepšelio suma viršija 1000 eurų. Tai rodo vartotojų pasitikėjimą pirkti besispecializuojančiose interneto parduotuvėse, jie nesivadovauja kriterijumi „kur pigiau“. Tai rodo klientų išprusimą ir tai, kad jiems reikia ne tik daikto, bet visos paslaugos: – ir aptarnavimo, ir kompetentingo patarimo iškilus klausimams, ir galimybės apdrausti droną gamintojo draudimu“, – komentuoja „Promaksos“ vadovas A. Petrauskas.
Pasak jo, perkantieji internetu ypatingai vertina greitį. „Veiksmo įrangos, ypač įvairių priedų – filtrų, baterijų, atminties kortelių ir pan., Lietuvos vartotojams reikia čia ir dabar. Apie pristatymo greitį gauname itin daug atsiliepimų“, – kas žmonėms svarbu, įvardina A. Petrauskas.
Paradoksalu, kad kartu su išaugusiu Lietuvos vartotojų savarankiškumu padidėjo ir poreikis susitikti gyvai parduotuvėje, pasikonsultuoti, išbandyti – tam „Promaksa“ netgi atidarė naujas patalpas Vilniuje su galimybe išbandyti ir paskraidinti dronus lauko aikštelėje, organizuoti praktinius dronų mokymus.
Ketvirta tendencija: dronų pritaikymą darbe atrado verslo segmentas, ypač teikiantieji paslaugas lauke – stogų, kaminų, statybų, projektavimo, matavimo, apželdinimo, saulės ar vėjo jėgainių specialistai ir pan. Tai taupo laiką ir žmogiškuosius resursus, padidina darbų saugą, iš esmės keičia darbų pobūdį.
„Dronus su termovizoriais dažnai naudoja ir žmonių, veislinių šunų, iš ganyklos pabėgusių galvijų ar avių paieškai. Ūkininkams dronai su termovizoriais padeda imtis prevencinių priemonių, kai ateina ruduo ir žvėrys mėgsta pasivaikščioti po laukus – labai gerai matosi žvėrių išmindžioti takai“, – įdomių detalių pasakoja A. Petrauskas, įsitikinęs, kad veiksmo įrangos pritaikymo galimybės yra beribės.
