Ko verslo įmonės nežino arba nenori žinoti apie dirbtinio intelekto taikymą?
Šimtatūkstantinės ir net milijoninės baudos verslo įmonėms už grubius pažeidimus taikant DI (dirbtinio intelekto) technologijas – šiandien pasaulyje jau yra realybė. Ir ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir prarasti klientai, sugadinta įmonės reputacija ar net žlugęs verslas.
Štai kuo rizikuoja įmonės, kurios nesidomi apie grėsmes verslui, nežino arba nenori žinoti apie DI politiką ir jos taikymą organizacijose.
Lietuvos įmonės dar vangiai kuria DI politikos strategijas
„Šiandien dirbtinio intelekto įrankiai tampa verslo kasdienybe: sunkiai rastume įmonę ar organizaciją, kuri nenaudoja DI. Tačiau kiek įmonių turi pasirengusios DI politiką, valdyseną, kuri apsaugotų jas nuo brangių klaidų?
Nors nuo rugpjūčio 1 dienos jau įsigaliojo Europos Sąjungos DI aktas, Lietuvos verslo įmonės dar vangiai formalizuoja šią sritį, pavyzdžiui, kuria DI politiką ir visiškai neaišku, kiek jų taiko praktiškai, kiek darbuotojų su ja yra supažindinti, ar ji efektyviai veikia ir atitinka organizacijos poreikius,“ – svarsto „Fondia Lietuva“ vyriausioji teisininkė, Kazimiero Simonavičiaus Universiteto lektorė, IAPP sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė (AIGP) Katerina Jarmolovičienė.
DI valdymo ekspertė pastebi, kad Lietuvos įmonės ir organizacijos dažnai vadovaujasi tuo požiūriu, kad kol niekas nebaudžia, tol sprendimus vilkina. Tačiau tai kelia didelę grėsmę ne tik įmonių finansams, bet ir reputacijai. Pasaulyje apstu pavyzdžių, kai įmonėms jau teko skaudžiai susimokėti už savo klaidas.
44 proc. įmonių jau patyrė neigiamų pasekmių dėl DI naudojimo
Naujausia 2024 metais atlikta „McKinsey” apklausa parodė, kad DI diegimas įmonėse per pastaruosius 10 mėnesių išaugo dvigubai. 65 proc. respondentų teigia, kad jų organizacijos reguliariai naudoja DI, kuris kuria vertę – pajamos didėja, išlaidos mažėja.
Tačiau tas pats tyrimas parodė, kad net 44 proc. organizacijų jau patyrė neigiamų pasekmių dėl DI naudojimo. Tik 18 proc. organizacijų turi įgaliotą tarybą, atsakingą už DI valdymo sprendimus, ir tik trečdalis reikalauja, kad DI rizikos mažinimo įgūdžiai būtų privalomi techniniams darbuotojams.
20 milijonų eurų bauda pateko į Prancūzijos istoriją
Prancūzijos duomenų apsaugos institucija rekordinę baudą – net 20 milijonų eurų – skyrė Clearview Al Inc. už tai, kad ši bendrovė valdo daugiau nei 20 milijardų veidų vaizdų duomenų bazę iš viso pasaulio (įskaitant ir Prancūzijos gyventojų ir piliečių nuotraukas).
Duomenys renkami internete iš viešai prieinamų platformų, tokių, kaip socialiniai tinklai. Bendrovė siūlo paieškos paslaugą, leidžiančią identifikuoti asmenis pagal iš vaizdų išgautus biometrinius duomenis. Asmenų profiliai gali būti papildyti informacija, susijusia su tomis nuotraukomis, pavyzdžiui, vaizdų žymomis ir geografinės vietos duomenimis.
Tyrimo metu nustatyta, kad įmonės duomenų bazėje esantys asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai ir be galiojančio teisinio pagrindo.
634.000 eurų bauda už tai, kad DI vertino klientų emocinę būklę
Štai 634.000 eurų baudą gavo Budapešto bankas Zrt., kuris naudojo DI valdomą technologiją, kuri vertino klientų emocinę būklę. Ši kalbos analizės sistema nustatydavo, kuriems klientams reikėtų perskambinti, remiantis jų nuotaika. Bankas šią programą naudojo siekdamas išvengti skundų ir išlaikyti klientus. Tačiau klientai apie tai nebuvo informuojami, todėl neturėjo galimybės tam prieštarauti.
„Baudų dydis priklauso ir nuo pažeidimo dydžio, ir nuo įmonės metinės apyvartos. Negalima sakyti, kad DI nereguliuojamas, todėl baudų nebus. Sankcijos skiriamos pagal kitus teisės aktus, už BDAR pažeidimus, taip pat remiantis kiekvienos valstybės įstatymais.
DI aktas, įsigaliojęs nuo rugpjūčio, palaipsniui įves svarbias naujas nuostatas. Šis aktas skirtas užtikrinti etišką ir patikimą DI naudojimą. Tačiau jis taip pat numato naujas taisykles ir atsakomybes organizacijoms. Todėl svarbu ne tik laikytis dabar galiojančių teisės aktų, bet ir pasiruošti būsimoms teisės aktų nuostatoms, kurios gali stipriai paveikti įmonių verslą.
Įmonėms, kurioms kyla klausimai dėl DI politikos, organizuojame strategines sesijas ir padedame priimti motyvuotus, pagrįstus sprendimus, kurie atitinka jų poreikius“, – teigia „Fondia Lietuva“ vyriausioji teisininkė K. Jarmolovičienė.
Darbuotojai netyčia atskleidžia konfidencialią informaciją
Dažnai įmonių darbuotojai, naudodami DI programas, nė nesusimąsto apie pasekmes ir rizikas. DI valdymo ekspertė įspėja, kad konfidencialumą, know how ir kitas komercines paslaptis galima prarasti tiesiog neapgalvotai įmetus kokią excel‘io lentelę su biudžetu, sąmatom ar kitą dokumentą į atitinkamą DI įrankį.
„Negalima visos verslo informacijos „sušerti“ DI įrankiams. Yra tam tikrų priemonių, ką galima padaryti, kad modelis nesimokytų iš jūsų gautos saugotinos informacijos ir neatskleistų jos kitam vartotojui, potencialiam jūsų konkurentui. Juk paviešinus asmeninius duomenis, adresus, telefonus, klientų sutartis, galima prarasti reputaciją, partnerius, klientus, net sužlugdyti įmonę“, – aiškina K. Jarmolovičienė.
Kaip valdyti DI įrankius ir sudaryti įmonės DI politiką, ekspertė K. Jarmolovičienė dalinsis
spalio 10 d. vyksiančioje konferencijoje „LET IN – LegalTech inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle“. Taip pat konferencijoje bus pristatyti teisinio dizaino pagrindai bei aptarta DI įtaka profesinei veiklai. Konferenciją organizuoja Kazimiero Simonavičiaus universitetas, teisinių paslaugų įmone „Fondia“ ir SMK Aukštoji mokykla. Naudingų žinių šioje konferencijoje gaus verslo įmonių vadovai, IT, personalo, rizikų, procesų valdymo specialistai.
Registruotis į konferenciją galite:
https://www.lyyti.fi/reg/LegalTech_inovacijos_dirbtinio_intelekto_taikymas_teisje_ir_versle_3607
