Vis dažniau į el.pašto dėžutę nugula laiškai su pranešimais, jog gavote pinigų, jog jūsų el.bankininkystės prieiga užblokuota ir rekomenduojama imtis tam tikrų veiksmų – paspausti nuorodą, užpildyti formą, kurioje dažnai prašoma nurodyti savo el.bankininkystės duomenis ar kredito kortelių duomenis. Šiuo metu el.paštus pasiekia fotografijoje užfiksuoto turinio laiškai. Jei atkreipsite dėmesį, laiškas parašytas netaisyklinga kalba, el.pašto adresas nėra oficialus banko adresas, o nuoroda siūlanti atkurti paskyrą nukreipia ne su banku susijusį tinklalapį. Tokį laišką iškarto trinkite, jokiais būdais nespauskite jame esančių nuorodų. Atminkite: bankai nesiunčia tokio pobūdžio žinučių, neskambina telefonu ir neprašo paspaudus nuorodas atkurti duomenis ar suvesti savo duomenis. Būkite budrūs, saugokitės sukčių! Daugiau informacijos apie galimus bandymus išvilioti slaptažodžius…
Kas vyksta finansų rinkose? Specialisto komentaras
Šią savaitę ėmėme gūžčioti pečiais, stebėdami finansų rinkų judesius. Iš tiesų, labiau pagrįstus paaiškinimus tokiais atvejais įmanoma suformuluoti šiek tiek vėliau, kai baigiama mąstyti šauktukų kategorijomis. Pirmieji komentarai savaitės viduryje buvo skambesni, tačiau po kelių dienų kritimo situacija nurimo ir galime daryti tam tikras išvadas. Tai, kas pastarosiomis dienomis vyko rinkose, turbūt galima pavadinti korekcija. Krito dauguma indeksų Trečiadienį ir dalį ketvirtadienio finansų paveikslas buvo panašesnis į visuotinį pozicijų likvidavimą, kuomet krito praktiškai viskas. Juokavome, kad trečiadienį Europos biržos galėjo baigti darbą anksčiau, nes per visą prekybos sesiją indeksai be jokios atsvaros vien tik krito. Europos indeksai per trečiadienį nukrito 3-4 proc., JAV – kiek kukliau – apie 1 procentą.…
Tyrimas: kas atsakingas už laiku negrąžintas paskolas?
Daugelio lietuvių nuomone, kiekvienas žmogus yra pats atsakingas už savo finansinį išprusimą, rodo ankstesnės visuomenės apklausos. O kas atsakingas už nesugebėjimą laiku grąžinti paimtos paskolos – žmogus ar ją išdavusi kompanija? Tautiečių nuomonę pastaruoju klausimu atskleidė „Provident Finansai“ inicijuota apklausa. Atsakomybės dėl paskolų, kurias tampa sudėtinga grąžinti, žmonės nesikrato. Beveik pusės respondentų (47 proc.) nuomone, atsakomybė tokiu atveju tenka abiems pusėms – paskolą imančiam žmogui ir ją išduodančiai kompanijai. Kiek mažiau nei pusė lietuvių mano, kad atsakomybė tenka pačiam žmogui. Vien tik paskolą išdavusiai kompanijai atsakomybę priskiria tik 4 proc. apklaustųjų. „Svarbu ir atsakingai skolintis, ir atsakingai skolinti. Remiantis atsakingo skolinimo taisyklėmis, vartojimo paskolas išduodančios įmonės tikrina kliento mokumą ir…
Deloitte tyrimas: Vidurio Europos bankų būklė gerėja
Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė Deloitte atliko Vidurio Europos regiono bankų būklės tyrimą ir paskelbė rezultatus ataskaitoje „Vidurio Europos bankų sektoriaus perspektyva. Bankų būklė gerėja“. Remiantis tyrimo rezultatais, pagrindinė išvada yra ta, kad skirtumas tarp Vidurio Europos regiono šiaurinių ir pietinių valstybių bankų sektorių rezultatų išlieka akivaizdus. Tačiau tiek šiaurinių, tiek pietinių valstybių bankų sektorių būklė akivaizdžiai gerėja dėl augančio bendrovių pasitikėjimo, kuris padidėjo paspartėjus BVP augimui (nuo vidutiniškai 1,1 proc. visoje Vidurio Europoje 2013 m. iki 2,5 proc. šiemet ir iki 3,0 proc.–3,5 proc. 2015–2016 m.). Ataskaitoje analizuojami dešimties pagrindinių bankų rezultatai ir perspektyvos kiekvienoje iš aštuonių Vidurio Europos valstybių: Čekijos, Kroatijos, Lenkijos ir Slovakijos bankai analizuojami kaip…
SEB būsto kainų lūkesčių rodiklis: mažėja gyventojų, manančių, kad būsto kainos kils
SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2014 metų rugsėjį šiek tiek daugiau negu pusė (54 proc.) apklaustų gyventojų teigė, jog būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku padidės. Nors šį rugsėjį manančių, kad būsto kainos didės yra kur kas daugiau negu pernai, būsto kainų lūkesčių rodiklis mažėja jau antrą ketvirtį iš eilės. Palyginti su ankstesnio šių metų ketvirčio apklausos rezultatais, manančiųjų, kad kainos didės, sumažėjo 4 proc. punktais. Šį rugsėjį penktadalis (22 proc.) gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius dvylika mėnesių būsto kainos liks tokios pat, o kas septintas (14 proc.) manė, jog būsto kainos Lietuvoje kris. Per tris pastaruosius mėnesius būsto kainų lūkesčių rodiklis,…
„Paysera“, įsitvirtinusi kaip tarptautinė mokėjimų sistema, atsisveikina su lietuvišku prekės ženklu „Mokėjimai.lt“
Lietuvių plėtojama tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ atsisveikina su lietuvišku prekės ženklu „Mokėjimai.lt“. Nuo šiol Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, bus naudojamas tik tarptautinis prekės ženklas „Paysera“. „Mokėjimai.lt“ prekės ženklą iki šiol buvo galima pastebėti Lietuvos el. prekybos vietose. Tarptautinis prekės ženklas „Paysera“ lietuviškąjį pakeis nuo 2014 m. spalio. „Atsisakydami lokalaus prekės ženklo žengiame į naują bendrovės gyvavimo etapą. Lietuva mums buvo starto rinka, tapę pasaulinės mokėjimų rinkos žaidėju, turime prisitaikyti prie jos“, – sakė Kostas Noreika, „Paysera“ plėtojančios bendrovės „EVP International“ vadovas. Jo teigimu, globalios mokėjimų sistemos, taip pat ir „Paysera“ tiesioginiai konkurentai – „Paypal“, „Transferwise“ – naudoja tik globalius prekės ženklus, siekdamos būti vienodai gerai atpažįstamos įvairiose šalyse.…
Pirmojoje Lietuvoje virtualioje paskolų platformoje per mėnesį paskolinta 50.000 Lt
Lietuviška „Savy“ platforma jau planuoja plėtrą į Lenkiją Šių metų rugpjūtį startavusioje pirmojoje Lietuvoje virtualioje paskolų platformoje „Savy“, kurioje vieni vartotojai tiesiogiai skolina pinigus kitiems, per 1 mėn. išdalinta paskolų už daugiau nei 50.000 Lt. Iki rugsėjo pabaigos platformoje užsiregistravo per 400 paskolas siūlančių asmenų ir beveik 1.000 norinčių skolintis. „Virtualios skolinimo platformos pasaulyje išpopuliarėjo beveik prieš 10 metų, šiuo metu jos veikia daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Estijoje. Nepaisant to, nerimavome, kaip tokią naujovę sutiks Lietuvos gyventojai, ar nepaaiškės, kad esame pernelyg konservatyvūs. Visgi pirmieji rezultatai aiškiai parodė, kad tokios alternatyvos poreikis yra didelis – kritinę masę vartotojų surinkome net nepradėję aktyvesnių rinkodaros veiksmų“, – sako „Savy“ vadovas…
Tyrimas: tėvai vaikų susižalojimo grėsmę suvokia, tačiau juos apdrausti delsia
Mažamečiai (4-10 metų) vaikai – pakankamai rizikinga visuomenės grupė, kuomet kalbama apie nelaimingų atsitikimų tikimybę. Deja, tik trečdalis tėvų draudžia vaikus nuo nelaimingų atsitikimų. Nemaža dalis suaugusiųjų grėsmę, jog jų vaikai gali susižaloti, įžvelgia, tačiau drausti neskuba. 22 proc. tėvų vaikų nedraudžia, nes nemano, jog tai būtina. Tokias tendencijas atskleidžia draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu atlikta mažamečius vaikus auginančių tėvų apklausa. „Apklausos rezultatai, parodę, jog beveik pusė tėvų svarsto apie galimybę apdrausti savo mažamečius vaikus, nuteikia pozityviai. Tai iliustruoja ir kasmet didėjantis domėjimasis šia draudimo rūšimi. Labiausiai draudimo sutarčių skaičius ūgteli rudens ir žiemos mėnesiais, kuomet anksti temsta, gatvėse būna slidu“, – teigia Ingrida Šarkienė, „Gjensidige Baltic“ Baltijos…
Apsikeitimo mokesčių mažinimas greičiausiai pakenks vartotojams
Europos Komisija (EK) šiuo metu svarsto reglamentą, kurį priėmus Europos mokėjimo kortelių rinkoje įsigalios svarbūs pokyčiai. Vienas iš prieštaringiausių pasiūlymų jame – visose šalyse narėse nustatyti mokėjimo kortelių apsikeitimo mokesčio lubas, kurios siektų 0,2 proc. operacijos vertės debetinių, ir 0,3 proc. – kreditinių kortelių atveju. Reglamento pasiūlymas seka atskirose šalyse įgyvendintas reguliacines intervencijas, įskaitant Prancūzijos atvejį, kai 2011 m. Konkurencijos tarnyba sutarė su „Carte Bancaire” dėl 40 proc. mažesnių šios sistemos apsikeitimo mokesčių. Šiuo metu apsikeitimo mokesčius konkurencinėje rinkoje nustato mokėjimo kortelių sistemos (tokios kaip „MasterCard” ir „Visa”). Šie mokesčiai yra iš esmės didesni nei tie, kuriuos siūlo nustatyti EK. Tačiau, nors formaliai mokestį nustato kortelių sistemos, jos nėra kortelių…
Kaip susitvarkyti su turimais finansiniais įsipareigojimais?
Turbūt kiekvienas yra susidūręs su finansinės padėties iššūkiais ir problemomis: padidėjusiomis šildymo kainomis, nebeatitinkančiomis numatytų pragyvenimo išlaidų, sumažintu atlyginimu, būsto remontu, atsiėjusiu daugiau nei planuota, nepataisomai sugedusiu kompiuteriu ir daugeliu kitų, kurių sprendimams reikalingos papildomos investicijos. Lietuvoje išpopuliarėjus paskolų kultui, dažnas gerai neįvertinęs savo galimybių prisiima tiek finansinių įsipareigojimų, kiek įvykdyti nėra pajėgus. Kaip įvertinti savo finansinę padėtį ir susitvarkyti su prisiimtais įsipareigojimais? Finansinės padėties įvertinimas Vertindami savo finansinę padėtį žmonės paprastai įvertina savo mėnesio pajamas „į rankas“ ir kokią tų pajamų dalį sudaro reguliarios išlaidos: būsto išlaikymas, kuro sąnaudos, maistas, mobilaus ir interneto ryšio paslaugos, jau turimi įsipareigojimai ir kitos pasitaikančios, tačiau dažnai pamirštama įvertinti nereguliarias, tačiau būtinas išlaidas.…