343 Lietuvos bankų padaliniai, 330 Lietuvos paštų, 14 kredito unijų skyrių ir 3 Lietuvos banko kasos baigia pasirengti nemokamam litų keitimui į eurus. Šis darbas bankuose prasidės sausio 1 d., paštuose ir kredito unijose – sausio 2 dieną. Tačiau iki tol finansinių paslaugų teikėjų dar laukia karštas periodas. Gruodžio 31 – sausio 1 d. sandūroje ruošiant sistemas darbui su naująja valiuta, bus stengiamasi, kad beveik 3 mln. bankų klientų pajustų kuo mažiau nepatogumų dėl galimų laikinų paslaugų sutrikimų. Kita vertus, bankų atstovai pripažįsta, kad sklandus perėjimas prie euro priklausys ir nuo gyventojų elgesio sąmoningumo pirmosiomis sausio dienomis. Atidėlioti finansinių reikalų neverta Gruodžio 30 d., 31 d. ir sausio 1 d.…
Euro belaukiant – lietuviškų pinigų istorija nuo ilgųjų iki euro
Euro įvedimo išvakarėse daugelį apima nekantrumas laukiant esminių pokyčių Lietuvos pinigų raidoje. Pokyčių, pasak Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičius, baimintis nereikėtų, nes euro įvedimas rodo, jog Lietuva yra pažangi valstybė, pasirengusi koja kojon žengti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Prieš prisijungiant prie euro zonos, V. Laurinavičius siūlo susipažinti su lietuviškų pinigų istorija, prisiminti svarbiausius jos momentus, kuriuos, prasidėjus didžiosioms metų šventėms, bus galima išvysti ir modernioje trijų dimensijų (3D) projekcijoje. „Lietuviškų pinigų istoriją, neskaičiuojant ikimonetinio laikotarpio bei okupacijos metų, galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), tarpukario ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos, – sako V. Laurinavičius. – Ikimonetiniame laikotarpyje (XII–XIV a.) buvo naudojami pusapvalės lazdelės formos…
SEB bankas: įvedus eurą gyventojai dažniau mokės banko kortele
Valiutos pakeitimas Lietuvoje turės teigiamą įtaką atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis – jomis bus atsiskaitoma gerokai dažniau. SEB banko duomenimis, 2015 metais operacijų banko kortelėmis prekybos vietose skaičius galėtų padidėti mažiausiai apie 20 procentų. Šiuo metu, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, lietuviai kur kas dažniau pinigus linkę mokėti grynaisiais pinigais negu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. „Pirmos dvi sausio savaitės gyventojams ir prekybininkams bus sudėtingos todėl, kad dar bus galima atsiskaityti litais, o grąža jau bus grąžinama eurais. Be to, priprasti prie naujos valiutos taip pat reikia laiko. Taigi akivaizdu, kad visi ieškos patogesnių ir greitesnių būdų, kaip aptarnauti klientus ar kaip apsipirkti“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės…
Pažintinis lietuviškų eurų monetų rinkinys – ir dovanai, ir numizmato kolekcijai
SEB banke per pirmą gruodžio savaitę, kai buvo pradėta pažintinių lietuviškų eurų monetų rinkinių prekyba, iš viso parduota trečdalis banko užsakyto kiekio – beveik 63 tūkstančiai. Ne vienas rinkinį įsigijęs pirkėjas prisipažino, kad tai bus kalėdinė dovana arba priemonė, padėsianti atokiau gyvenančius artimuosius supažindinti su būsima šalies valiuta. „Įdomu tai, kad absoliuti dauguma gyventojų, dar neprasidėjus pažintinių rinkinių prekybai, teigė, jog jų įsigyti neketina. Tačiau paskelbus, kad jau galima įsigyti pirmųjų lietuviškų eurų monetų, gyventojų susidomėjimas išaugo keleriopai“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. SEB banko užsakymu lapkričio mėnesį atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa (atliko bendrovė Socialinės informacijos centras) parodė, kad pažintinį lietuviškų euro…
Baigiama statyti piramidė iš milijono monetų
Lapkričio 29 dieną, Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje bus pabaigta statyti monetų piramidė, sudaryta iš vieno milijono lietuviškų vieno cento monetų. Tai yra didžiausia pasaulyje piramidė, pastatyta iš monetų. Idėja pastatyti monetų piramidę kilo Vytautui Jakštui ir Domui Jokubauskiui, studentams fizikams iš Vilniaus. Per beveik penkerius metus jie, padedami daugybės geranoriškų žmonių, surinko daugiau nei vieną milijoną smulkiausių lietuviškų monetų. „Mūsų projekto šūkis – „Tavo centas gali!“. Juo norime pasakyti, kad įdėdami kad ir labai mažą indėlį – vieną centą – žmonės gali daug pasiekti“, – sakė projekto idėjos autorius V. Jakštas. Tuo, kad lietuviai moka susiburti bendram tikslui, dar kartą įsitikinta jau pradėjus monetų piramidės statybas. „Dėlioti monetas į…
„Paysera“ užbaigė svarbų plėtros etapą Baltijos šalyse
Tarptautinė elektroninių pinigų sistema „Paysera“ sudarė sutartį su penktuoju Estijos banku „Eesti Krediidipank“ ir užbaigė plėtros etapą, kuriuo užtikrinama galimybė visiems Baltijos šalių bankų klientams už internetu perkamas prekes ar paslaugas sumokėti į „Paysera“ sąskaitas. „Kadangi su Lietuvos ir Latvijos pagrindiniais bankais jau seniai bendradarbiaujame, pasirašę sutartį su banku „Eesti Krediidipank“ padengėme visą Baltijos šalių teritoriją – esame greitai prieinami daugiau kaip 95 proc. visų Baltijos bankų klientų. Taigi nuo šiol operatyviai atlikti pervedimus į ir iš „Paysera“ sąskaitos galima visuose Baltijos šalių bankuose“, – sako Andrius Balkūnas, bendrovės „EVP International“, kuri plėtoja mokėjimų sistemą „Paysera“, plėtros vadovas. Didžiausi Estijos bankai „SEB Pank“, „Swedbank“ ir „Danskebank“ tapo „Paysera“ partneriais jau…
XXI amžiaus taupymo ypatumai
„Gyvenk šia diena“ – gražus ir optimistiškas posakis, kuriuo remiantis norėtų gyventi mūsų visuomenė. Jokių įsipareigojimų, jokio žvelgimo per petį atgal į praeitį, jokio nerimo dėl ateities. Visgi, kad ir koks atrodytų geras gyvenimas šiandien, niekada nežinai kas bus rytoj. Taip yra visose gyvenimo srityse, taip ir su finansais – šiandien geras atlyginimas ir gera šeimos situacija leidžia viską, o rytoj gali sėdėti tuščiomis kišenėmis. Tad taupyti reikia bet kokiu atveju. Tačiau kaip tai padaryti, kuomet XXI a. nėra įgimto įpročio taupyti? Biudžetas, biudžetas ir dar kartą biudžetas! Tai yra tema, apie kurią kalba visi asmeninių finansų ekspertai, tačiau apie tai nuolat pamirštama. Tačiau be biudžeto nieko nenuveiksi. Juk gali…
Žmonės nori skolinti kitiems žmonėms
Šių metų rugpjūčio mėnesį veiklą pradėjusi virtuali paskolų platforma SAVY, veikianti kaip tarpininkas tarp norinčių pasiskolinti ir galinčių paskolinti žmonių, sėkmingai įgyvendina žmogus – žmogui skolinimo (angl. peer – to – peer lending) principą Lietuvoje: gautų paskolų paraiškų suma per tris mėnesius jau viršija 4 mln. Lt, o žmonių, norinčių paskolinti, skaičius artėja link 700. Tokia naujo pobūdžio paskolų gavimo ir paskolų teikimo platforma sulaukė visuomenės reakcijos vos susikūrusi, kadangi SAVY veikia pagal pasaulyje plačiai papiltusį modelį, kuris leidžia fiziniams asmenims paskolinti pinigų mokumo reikalavimus atitinkantiems žmonėms ir uždirbti didesnę nei įprastinių investavimo instrumentų, tokių kaip akcijos ar obligacijos, grąžą. Trijų mėnesių SAVY duomenimis, vidutinė investicijų grąža – 23,23 proc.,…
Pradedama statyti rekordinio dydžio piramidė iš milijono monetų
Šiandien, lapkričio 11 dieną, Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje pradedama statyti monetų piramidė, kuri bus sudaryta iš vieno milijono vieno cento monetų. Tai bus didžiausia pasaulyje piramidė, pastatyta iš monetų. Po statybų monetos bus iškeistos ir visa žmonių paaukota suma atiteks M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo globojamiems gabiems vaikams. Idėja – surinkti milijoną monetų – kilo Vytautui Jakštui ir Domui Jokubauskiui, studentams fizikams iš Vilniaus. Padedami daugybės geranoriškų žmonių, jie per penkerius metus surinko daugiau nei vieną milijoną smulkiausių lietuviškų 1 cento monetų. „Projektą pradėjome su šūkiu „Tavo centas gali!“, tuo norėdami pasakyti, kiek daug žmonės gali pasiekti įdėdami kad ir labai mažą indėlį – vieną centą“, – sakė…
Vartotojų apklausa: euro įvedimo įtaka kainoms
Beveik pusė lietuvių yra įsitikinę, kad prieš euro įvedimą visų prekių ir paslaugų kainos didėjo. Trečdalis mano, kad kainos nekito ir tik 1 proc. gyventojų pastebėjo kainų mažėjimą. Daugiausiai respondentų nurodė maisto, avalynės ir drabužių kainų augimą. Tai atskleidė didžiausio Europoje avalynės tinklo „Deichmann“ iniciatyva atlikta apklausa. Brangimą įžvelgia visur 44 proc. lietuvių teigia, kad dviejų valiutų skelbimo laikotarpiu visos prekių ir paslaugų kainos didėjo. 70 proc. respondentų pastebėjo maisto produktų, 52 proc. – avalynės ir drabužių, 45 proc. – namų apyvokos prekių pabrangimą. 33 proc. gyventojų nuomone, planuojamas euro įvedimas neturėjo įtakos kainų pokyčiams. Tokia pati respondentų dalis nurodė teisingą avalynės bei drabužių kainų perskaičiavimą. O manančių, kad prekių…
