Dar prieš keletą mėnesių šiauliečiams Ramanauskams ateitis atrodė niūri – praėjusių metų rugsėjį šeima liepsnose neteko namų ir viso juose buvusio turto. Šiandien nelaimę išgyvenusių Ramanauskų jau laukia visi patogiam gyvenimui reikalingi daiktai, o įpusėjusias naujųjų šeimos namų statybas stabdo tik žiemiški orai. Du mažamečius vaikus auginantys Ramanauskai savo nuosavybės gaisro metu apdraudę nebuvo. Atgauti prarastą turtą ir atsistoti ant kojų jiems padeda specialiai jų atvejui sukurtas „ERGO draudimas po laiko“. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje iniciatyva ir lėšomis Ramanauskams bus grąžinta įvairių buities daiktų ir baldų už 15 tūkst. eurų. Draudikų sumanymas nepaliko abejingų ir Lietuvos gyventojų – daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių apsilankė projekto interneto svetainėje. Žmonės išrinko,…
SEB bankas atnaujina bankomatų tinklą Lietuvoje
SEB bankas investuoja daugiau negu 3,5 mln. eurų į bankomatų tinklo Lietuvoje modernizaciją. Planuojama, kad iki 2019 metų SEB bankas atnaujins daugiau negu 40 proc. bankomatų tinklo ir įrengs daugiau negu 150 naujų bankomatų, pakeisiančių senuosius. „Norime užtikrinti, kad klientai grynųjų pinigų operacijas galėtų atlikti patogiau ir saugiau, todėl atnaujiname beveik visą Lietuvoje esančių bankomatų tinklą. Daugelis bankomatų bus perkeliami į patogesnes, klientams lengviau prieinamas vietas, taip pat bus diegiamos specialios sistemos, užtikrinsiančios didesnį finansinių operacijų saugumą“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Iki šios dienos SEB bankas jau yra atnaujinęs tris grynuosius pinigus priimančius bankomatus, esančius Klaipėdos H. Manto klientų aptarnavimo skyriuje,…
„SEB gyvybės draudimas“ pradeda teikti pensijų anuiteto paslaugą
Lietuvos banko priežiūros tarnyba gyvybės draudimo bendrovei UAB „SEB gyvybės draudimas“ suteikė leidimą vykdyti pensijų anuitetų veiklą. „SEB gyvybės draudimas“ sudarys sąlygas įsigyti pensijų anuitetą vienkartinę įmoką mokant ir iš II pakopos pensijų fonde sukauptų, ir iš kitų lėšų. „Kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra tik vienas iš daugelio būdų kaupti senatvei, taigi klientams suteikiame galimybę neapsiriboti tik šiuose fonduose kaupiamomis lėšomis“, – sako „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Anot jos, vienkartinė draudimo įmoka, sudarant pensijų anuiteto sutartį, galės būti sumokėta ir iš savarankiškai sukauptų lėšų, pavyzdžiui, iš III pakopos pensijų fonduose sukauptų pinigų, iš lėšų, sukauptų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį, pinigų, gautų už parduotą turtą ar…
„BnP Finance“ nebeteiks trumpalaikių kreditų
Nuo sausio 15 d. alternatyvaus finansavimo bendrovė „BnP Finance“, valdanti vartojimo paskolų asmenims prekės ženklus „Bobutės paskola“ ir „Pop kreditas“, nebeteikia trumpalaikių kreditų 10 ir 20 d. laikotarpiams. Tokį bendrovės sprendimą lėmė pasirinktas verslo modelis – teikti tik ilgalaikes paskolas ir skatinti klientus planuoti savo biudžetą, finansinių įsipareigojimų vykdymui skiriant tik nedidelę dalį mėnesio pajamų. Praėjusiais metais „BnP Finance“ išdavė 2700 vnt. trumpalaikių (10 ir 20 d.) kreditų, kurių bendra suma siekė 289 350 Eur. 2015 m. pabaigoje šie kreditai sudarė labai mažą bendrovės išduodamų paskolų dalį – tik 1,02 proc. viso paskolų portfelio. „Jaučiame sumažėjusį klientų poreikį skolintis 10 ar 20 d. laikotarpiui, todėl nusprendėme orientuotis į ilgalaikes paskolas.…
BTA: lietuviai grynuosius vis dar laiko kojinėje
Draudimo bendrovės BTA ir „Spinter tyrimai“ duomenimis, lietuviai vis dar įpratę grynuosius pinigus laikyti namuose. Trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad namuose kaupia iki 500 eurų, 16 proc. respondentų nurodė, kad laiko ir iki 1000 eurų, na, o 1000-5000 eurų gyvenamajame būste saugo dešimtadalis šalies gyventojų. „Matome, kad daliai gyventojų patikimiausia vieta saugoti pinigus – namai. Vieni grynuosius laiko kojinėse, kiti – po čiužiniu, treti – specialiuose seifuose. Vis tik, mūsų draudimo bendrovės statistika byloja, kad nė vienas iš anksčiau minėtų grynųjų laikymo būdų namuose nėra visiškai saugus. Ilgametę patirtį turintys vagišiai puikiai žino tipines turto saugojimo erdves namuose. Ne mažiau pavojingi telefoniniai sukčiai, kurie pinigus išvilioja apgaulės būdu. Štai neseniai vagišiai…
Kam pernai daugiausiai skolinosi lietuviai?
Daugiau nei trečdalis, arba 35 proc., lietuvių praėjusiais metais skolinosi siekdami įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, 12 proc. – tam, kad prisidėtų prie būsto įsigijimo ar atnaujinimo. Vidutinė vartojimo paskolos suma 2015 metais siekė 1938 EUR ir, lyginant su 2014 metais, augo 55 proc. Gyventojai dažniausiai (34 proc.) skolinosi šešerių metų laikotarpiui. Tokius duomenis atskleidė kasmetinė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ klientų apklausa. Lyginant su 2014 metais, gyventojų, ėmusių vartojimo paskolas prekėms ar paslaugoms įsigyti, skaičius pernai išliko toks pat. Pernai, lyginant su 2014 metais, 6 proc. mažėjo gyventojų, ėmusių paskolą būstui įsigyti ar remontuoti. Tarp kitų praėjusiais metais vartojimo paskolos ėmimą paskatinusių priežasčių minimos kelionės, medicinos paslaugos, verslas ir studijos.…
„BnP Finance“ pasitraukė iš Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos
Alternatyvaus finansavimo bendrovė „BnP Finance“, valdanti prekės ženklus „Bobutės paskola“, „Pop kreditas“ ir „BP Verslui“, pasitraukė iš Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA). Tokį bendrovės sprendimą lėmė nesutampantis bendrovės ir LSVKA požiūris į griežtinamą rinkos priežiūrą ir teisinį reguliavimą. „BnP Finance“ pastebi, kad jau kurį laiką LSVKA pareiškimai ir veiksmai priežiūros institucijos atžvilgiu yra vis labiau konfrontaciniai, viešai skelbiama pozicija dažnai nėra derinama su visais Asociacijos nariais. „BnP Finance“ visada siekė ir sieks laikytis Lietuvos banko ir kitų institucijų nustatyto veiklos reglamentavimo. Todėl Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos kuriama konfrontacija su priežiūros institucijomis neatitinka mūsų įmonės ilgalaikių strateginių tikslų. Mes siekiame dirbti skaidrioje ir atsakingoje vartojimo kreditų rinkoje, norime prisidėti…
Lietuvius draustis labiau skatina teigiama patirtis nei kartūs atsiminimai
Didžioji dalis (58 proc.) Lietuvos gyventojų save, artimuosius ar savo turtą apdraudžia norėdami užsitikrinti saugumo jausmą, o 46 proc. lietuvių mano, kad sprendimas draustis yra savaime suprantamas. Dar trečdalis šalies gyventojų draudimo produktus įsigyja paskatinti teigiamos ankstesnės patirties, kai priimtas sprendimas draustis pateisino visus lūkesčius. Tai parodė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Palyginimui, tik ketvirtadalis latvių ir mažiau nei trečdalis estų (30 proc.) sprendimą draustis laiko savaime suprantamu. Latvijoje antras populiariausias motyvas draustis po saugumo jausmo užsitikrinimo yra teigiama ankstesnė patirtis (30 proc.), o Estijoje bankų reikalavimas apdrausti išsimokėtinai įsigyjamą turtą (37 proc.). „Tai, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų savo, artimųjų ar turto draudimą jau laiko natūraliu…
SEB tyrimas: dviem trečdaliams turtingiausių Baltijos šalių gyventojų yra svarbu prisijungti prie labdaringos veiklos
Du trečdaliai visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų nurodo, kad jiems yra svarbu nuolat dalyvauti labdaros projektuose, o penktadaliui itin svarbi labdaros forma yra dalijimasis sukaupta patirtimi, asmeninėmis žiniomis, rodo SEB banko atlikta apklausa. Kaip parodė tyrimas, dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose svarbu net 70 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų, Latvijoje – 69 proc., o Estijoje – 65 proc. respondentų. Analizuojant turtingiausių Baltijos šalių gyventojų įpročius aukojant labdarai, pastebėta, kad svarbiausia labdaros forma turtingiausi gyventojai visose trijose Baltijos šalyse laiko finansinę paramą – iš viso taip manančių yra 44 procentai. Kitos labdaros formos – aukojamos prekės ir dalijimasis sukaupta asmenine patirtimi, žiniomis – svarbiausios pasirodė atitinkamai 22 proc. ir 19 proc. turtingiausių…
Gyventojai ieško būdų, kaip sumažinti paskolų palūkanas
Per 11 šių metų mėnesių specializuotas paskolų bankas „Bigbank“ refinansavo 3500 klientų paskolų. Tai – 4 kartus daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Banko atstovai pastebi, kad paskolas į kitą banką gyventojai dažniausiai perkelia jauniausi – 22-29 m. amžiaus gyventojai ir tai daro dėl mažesnių palūkanų. Pasak „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovo Rolando Norvilo, šiais metais didelė dalis žmonių į banką kreipėsi norėdami sumažinti turimos paskolos įmokas. „Gyventojai, turintys brangesnes paskolas bankuose, unijose ar greitųjų kreditų bendrovėse, šiemet dažnai rinkosi mus norėdami „atlaisvinti“ šeimos ar asmeninį biudžetą. Pastebime teigiamą tendenciją, kad jaunoji gyventojų karta yra ekonomiškai aktyvūs ir domisi, kaip gali sumažinti turimą paskolų įmoką“, – sako R. Norvilas.…