Vilnius, 2016 05 23 Sekmadienį Vilniuje praūžęs masinio sporto renginys „We run Vilnius“ ne visiems kelia tik teigiamas emocijas. DNB banko aukos rinkosi į renginį nešinos plakatais, pavyzdžiui – „DNB: Daugiau Nebeturėsi Būsto“, „Run away from DNB“ (Bėk šalin nuo DNB) ir panašiai. „Atėjau čia protestuoti, nes nemokamas alus maratono dalyviams čia dalijamas ir už mano pinigus, kuriuos bankas iš manęs atėmė“, – sakė 56-erių vilnietis inžinierius A. K., praradęs dėl DNB veiksmų apie 14 000 eurų šeimos santaupų. Šis buvęs DNB klientas laiko plakatą: „Sorry, Nike. DNB is the wrong partner“ (Atleisk, Nike. DNB – ne koks partneris). DNB logotipai „puošė“ tiek bėgimo trasą, tiek visą reklaminę atributiką, kartu…

Atsižvelgdamas į gyventojų pageidavimus supaprastinti bankinių paslaugų kainodarą, „Citadele“ bankas siūlo naujovę – už fiksuotą 1 euro mėnesinį mokestį naudotis pinigų išgryninimo, pavedimų, lėšų įskaitymo bei kitomis mokėjimo paslaugomis. Banko skaičiavimu, ši naujovė vienam klientui vidutiniškai leis sutaupyti 60 proc. išlaidų už bankines operacijas – 1,5 euro per mėnesį. Tuo tarpu aktyvesni bankinių paslaugų naudotojai sutaupys keliskart didesnes sumas. Pinigų išgryninimas bankomatuose visame pasaulyje – 0 eurų, pavedimai eurais internetu į Europos Sąjungos šalis – 0 eurų, lėšų įskaitymas į sąskaitą eurais – 0 eurų, papildomas mokėjimo paslaugų paketas – 0 eurų. Visa tai – už 1 euro mėnesinį mokėjimo kortelės aptarnavimo mokestį. Tokią kainodarą populiariausių Lietuvoje „MasterCard“ kortelių turėtojams…

Pirmą šių metų ketvirtį būstui gyventojai vidutiniškai skolinosi 41,2 tūkst. eurų 22 metams ir kas mėnesį paskolai grąžinti vidutiniškai skyrė apie 180 eurų, rodo SEB banko statistika. Dažniausiai būstui skolinosi 26-35 metų amžiaus gyventojai – jie sudarė daugiau negu pusę visų besiskolinančių būstui. „Būsto paskolų rinkoje, kaip ir anksčiau, dominuoja didmiesčių pirkėjai. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pernai pirmą ketvirtį buvo suteikta beveik 83 proc. visų paskolų būstui, vien Vilniuje – 54 procentai. Palyginti su kauniečiais ar klaipėdiečiais, vilniečiai perka naujesnį būstą – trečdalis Vilniuje suteiktų paskolų buvo skirtos įsigyti būstui, kuris ne senesnis negu trejų metų. Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai penktadalis ir dešimtadalis. Tai sutampa ir su naujų statybų…

Atšilus orams į žaidimų aikšteles, daugiabučių kiemus ir parkus pabyra žaidžiantys, bėgiojantys, dviračiais, riedučiais, paspirtukais ir riedlentėmis važinėjantys vaikai. Deja, nustygti vietoje negalintys, visur lipantys, bėgantys, paskui kamuolį lekiantys mažieji dažnai neišvengia ir traumų, susižaloja patys ar sužeidžia aplinkinius. Nepaisant dažnų vaikų patiriamų nelaimingų atsitikimų, draudikai pastebi, kad nepilnamečiai gerokai rečiau nei suaugusieji yra apdraudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ar asmens civilinės atsakomybės draudimu. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ duomenimis vos 20 proc. asmens draudimu apdraustų gyventojų yra mažamečiai. „Lietuviai gerokai dažniau apdraudžia save, savo antrąją pusę nei vaikus. Dažnai toks sprendimas grindžiamas įsitikinimu, kad vaikai būdami tėvų priežiūroje yra bet kokiu atveju apsaugoti ir jiems joks pavojus negresia. Be to,…

Lietuvos komerciniai bankai yra išdavę beveik 3,5 mln. debeto ir kredito mokėjimo kortelių, tačiau dauguma jų turėtojų nežino ne tik jų skirtumų, bet ir kiek kainuoja pati kortelė. „Citadele“ banko inicijuoto kokybinio tyrimo duomenimis, klientai pageidautų aiškesnės kainodaros, o paprasčiausias sprendimas galėtų būti fiksuoti su kortelėmis susijusių banko paslaugų mokesčiai. „Tyrimas parodė, kad pirmąjį banką žmonės dažniausiai pasirenka arba neturėdami kito pasirinkimo, pavyzdžiui – konkrečiu darbdavio nurodymu, arba per daug neanalizuodami dar mokykloje ar universitete. Jie lieka lojalūs pirmajam savo bankui, tačiau nesijaučia užtikrinti, kad naudojasi geriausiu pasiūlymu ir stengiasi turėti alternatyvą“, – sako „Citadele“ banko Rinkodaros departamento direktorė Ada Mockutė. Paaiškėjo, kad komercinių bankų klientai Lietuvoje labiausiai mėgsta populiariausias…

Šiomis dienomis tūkstančiai bankų verslo klientų į savo sąskaitas gavo netikėtą dovaną iš elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ – 1 euro centą. Mokėjimo paskirties lauke buvo įrašytas toks tekstas: „Paysera.lt IBAN sąskaita – tai 0 Eur už pinigų įskaitymą iš kitų bankų ir pervedimus sistemos viduje, o pervedimas į kitus bankus tik 0,15 Eur“. Tiesa, dovaną apkartino tai, kad bankai už šį įskaitymą iš savo klientų nuskaičiavo komisinį mokestį – dažniausiai 0,35 arba 0,41 Eur. „Šia akcija siekėme atkreipti įmonių dėmesį į bankų taikomus didžiulius dvigubus komisinius mokesčius – už pinigų pervedimą moka ne tik pinigų siuntėjas, bet ir gavėjas. Taigi apmokestinama tai, kas bankams beveik nekainuoja. Beje, tokį mokestį…

Dažnas suaugęs žmogus savo piniginėje nešiojasi vieną ar kelias mokėjimo korteles, kuriomis atsiskaito ir už didelius, ir už smulkius pirkinius. O nuo kokio amžiaus mokėjimo kortele gali pradėti naudotis vaikai? Patarimais, kada reikėtų savo atžalą supažindinti su mokėjimo kortelėmis ir kaip tinkamai tai padaryti, dalijasi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Kokio amžiaus vaikui jau reikia mokėjimo kortelės? Kada vaikui geriausia pradėti naudotis kortele, yra ir tėvų, ir paties vaiko sprendimas. Tėvai gali paskatinti vaiką naudotis mokėjimo kortele tam, kad jis galėtų patogiau atsiskaityti už smulkius pirkinius. Taip pat būtinybę įsigyti kortelę dažnai lemia ir savarankiškos vaiko kelionės, ekskursijos, į kurias jis susiruošia be tėvų, su mokyklos klase ar…

Pernai mokėjimo kortelėmis už pirkinius dažniau atsiskaitė gyventojai visose Baltijos šalyse. SEB banko duomenys rodo, kad dažniausiai korteles naudoja 25-34 metų gyventojai. O jaunimas iki 25 metų mieliau negu vyresni žmonės naudoja korteles atsiskaitydami už nedidelės vertės pirkinius, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengiamame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Įvedus eurą kortelėmis atsiskaitoma dažniau Šalių centrinių bankų duomenimis, 2015 metais atsiskaitymų kortele skaičius Lietuvoje išaugo labiausiai – buvo 17,5 proc. didesnis negu prieš metus. Latvijoje augimo tempas pasiekė 16,4 proc., Estijoje – 6,5 procento. „Sparčiausią metinį augimo tempą Lietuvoje iš dalies lėmė euro įvedimas – dėl to, kad 2014 metų pabaigoje į bankų sąskaitas pateko didelė dalis…

Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ duomenimis, praėjusiais metais lietuviai savo vaikų ateičiai per mėnesį skyrė vidutiniškai po 38 eurus. Būtent tokio dydžio yra vidutinė mėnesio įmoka, kurią mokėjo bendrovės klientai, kaip taupymo vaikų ateičiai priemonę pasirinkę investicinį gyvybės draudimą. „Patenkinti šiandienos poreikius ir kartu taupyti ateičiai – gana didelis iššūkis. Nuolat turime rinktis, ar įsigyti tai, ko norisi šiandien, ar šias lėšas skirti didesniems ateities tikslams įgyvendinti. Atsispirti pagundoms padeda ne tik reguliariai atidedama tam tikra lėšų dalis, bet ir papildomos kaupimo priemonės, tokios kaip investicinis gyvybės draudimas“, – sako bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ valdybos pirmininkė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Pasak jos, dažniausiai klientai lėšas kaupia vaikų mokslams, pradinei būsto įmokai, taip pat…

Skolinimosi vartojimo reikmėms mastas Lietuvoje pernai augo sparčiau negu Estijoje, nors pajamos mūsų šalyje didėja lėčiau. Lietuvoje skolintis įsidrąsino tie, kam pragyventi lieka pakankamai lėšų, dažniausiai – 24-35 metų gyventojai. Vidutiniškai vartojimo reikmėms lietuviai skolinasi 2,5 tūkst. eurų – mažiausiai iš Baltijos šalių, rašoma naujausiame SEB ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengiamame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Ilgą laiką mažėjęs vartojimo paskolų portfelis pernai pradėjo sparčiai augti Lietuvoje 2015 metai buvo lūžio metai finansų institucijų teikiamų vartojimo paskolų rinkoje. Mūsų šalyje pernai vartojimo paskolų ir kitų paskolų, išskyrus paskolas būstui, portfelis ūgtelėjo 6,3 procento – daugiausiai tarp Baltijos šalių, nors pagal vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą Lietuva niekaip nepasiveja nei Latvijos,…