Draudimo bendrovės BTA ir „Spinter tyrimai“ duomenimis, lietuviai vis dar įpratę grynuosius pinigus laikyti namuose. Trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad namuose kaupia iki 500 eurų, 16 proc. respondentų nurodė, kad laiko ir iki 1000 eurų, na, o 1000-5000 eurų gyvenamajame būste saugo dešimtadalis šalies gyventojų. „Matome, kad daliai gyventojų patikimiausia vieta saugoti pinigus – namai. Vieni grynuosius laiko kojinėse, kiti – po čiužiniu, treti – specialiuose seifuose. Vis tik, mūsų draudimo bendrovės statistika byloja, kad nė vienas iš anksčiau minėtų grynųjų laikymo būdų namuose nėra visiškai saugus. Ilgametę patirtį turintys vagišiai puikiai žino tipines turto saugojimo erdves namuose. Ne mažiau pavojingi telefoniniai sukčiai, kurie pinigus išvilioja apgaulės būdu. Štai neseniai vagišiai…

Daugiau nei trečdalis, arba 35 proc., lietuvių praėjusiais metais skolinosi siekdami įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, 12 proc. – tam, kad prisidėtų prie būsto įsigijimo ar atnaujinimo. Vidutinė vartojimo paskolos suma 2015 metais siekė 1938 EUR ir, lyginant su 2014 metais, augo 55 proc. Gyventojai dažniausiai (34 proc.) skolinosi šešerių metų laikotarpiui. Tokius duomenis atskleidė kasmetinė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ klientų apklausa. Lyginant su 2014 metais, gyventojų, ėmusių vartojimo paskolas prekėms ar paslaugoms įsigyti, skaičius pernai išliko toks pat. Pernai, lyginant su 2014 metais, 6 proc. mažėjo gyventojų, ėmusių paskolą būstui įsigyti ar remontuoti. Tarp kitų praėjusiais metais vartojimo paskolos ėmimą paskatinusių priežasčių minimos kelionės, medicinos paslaugos, verslas ir studijos.…

Alternatyvaus finansavimo bendrovė „BnP Finance“, valdanti prekės ženklus „Bobutės paskola“, „Pop kreditas“ ir „BP Verslui“, pasitraukė iš Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA). Tokį bendrovės sprendimą lėmė nesutampantis bendrovės ir LSVKA požiūris į griežtinamą rinkos priežiūrą ir teisinį reguliavimą. „BnP Finance“ pastebi, kad jau kurį laiką LSVKA pareiškimai ir veiksmai priežiūros institucijos atžvilgiu yra vis labiau konfrontaciniai, viešai skelbiama pozicija dažnai nėra derinama su visais Asociacijos nariais. „BnP Finance“ visada siekė ir sieks laikytis Lietuvos banko ir kitų institucijų nustatyto veiklos reglamentavimo. Todėl Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos kuriama konfrontacija su priežiūros institucijomis neatitinka mūsų įmonės ilgalaikių strateginių tikslų. Mes siekiame dirbti skaidrioje ir atsakingoje vartojimo kreditų rinkoje, norime prisidėti…

Didžioji dalis (58 proc.) Lietuvos gyventojų save, artimuosius ar savo turtą apdraudžia norėdami užsitikrinti saugumo jausmą, o 46 proc. lietuvių mano, kad sprendimas draustis yra savaime suprantamas. Dar trečdalis šalies gyventojų draudimo produktus įsigyja paskatinti teigiamos ankstesnės patirties, kai priimtas sprendimas draustis pateisino visus lūkesčius. Tai parodė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Palyginimui, tik ketvirtadalis latvių ir mažiau nei trečdalis estų (30 proc.) sprendimą draustis laiko savaime suprantamu. Latvijoje antras populiariausias motyvas draustis po saugumo jausmo užsitikrinimo yra teigiama ankstesnė patirtis (30 proc.), o Estijoje bankų reikalavimas apdrausti išsimokėtinai įsigyjamą turtą (37 proc.). „Tai, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų savo, artimųjų ar turto draudimą jau laiko natūraliu…

Du trečdaliai visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų nurodo, kad jiems yra svarbu nuolat dalyvauti labdaros projektuose, o penktadaliui itin svarbi labdaros forma yra dalijimasis sukaupta patirtimi, asmeninėmis žiniomis, rodo SEB banko atlikta apklausa. Kaip parodė tyrimas, dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose svarbu net 70 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų, Latvijoje – 69 proc., o Estijoje – 65 proc. respondentų. Analizuojant turtingiausių Baltijos šalių gyventojų įpročius aukojant labdarai, pastebėta, kad svarbiausia labdaros forma turtingiausi gyventojai visose trijose Baltijos šalyse laiko finansinę paramą – iš viso taip manančių yra 44 procentai. Kitos labdaros formos – aukojamos prekės ir dalijimasis sukaupta asmenine patirtimi, žiniomis – svarbiausios pasirodė atitinkamai 22 proc. ir 19 proc. turtingiausių…

Per 11 šių metų mėnesių specializuotas paskolų bankas „Bigbank“ refinansavo 3500 klientų paskolų. Tai – 4 kartus daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Banko atstovai pastebi, kad paskolas į kitą banką gyventojai dažniausiai perkelia jauniausi – 22-29 m. amžiaus gyventojai ir tai daro dėl mažesnių palūkanų. Pasak „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovo Rolando Norvilo, šiais metais didelė dalis žmonių į banką kreipėsi norėdami sumažinti turimos paskolos įmokas. „Gyventojai, turintys brangesnes paskolas bankuose, unijose ar greitųjų kreditų bendrovėse, šiemet dažnai rinkosi mus norėdami „atlaisvinti“ šeimos ar asmeninį biudžetą. Pastebime teigiamą tendenciją, kad jaunoji gyventojų karta yra ekonomiškai aktyvūs ir domisi, kaip gali sumažinti turimą paskolų įmoką“, – sako R. Norvilas.…

Šventiniai džiaugsmai ir rūpesčiai gali gerokai blaškyti vairuotojus viso kalėdinio laikotarpio metu, tačiau daugiausiai pavojų kelyje tyko prieš pat šventėms pasibeldžiant į duris – gruodžio 23-ąją dieną. Būtent likus vos vienai dienai iki Kūčių Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje praėjusį šventinį laikotarpį fiksavo daugiausiai eismo įvykių – net 69. Tą dieną vairuotojai patyrė nuostolių už beveik 36 tūkst. eurų. Tuo metu pirmąją Naujųjų metų, kaip ir Kalėdų dieną, gyventojai arba nėra linkę sėsti prie vairo, arba vairuoja itin atsargiai – nelaimių šiomis dienomis draudikai praėjusiais metais fiksavo rekordiškai mažai – atitinkamai 9 ir 10. „Įsibėgėjant Kalėdų karštinei ir dovanų pirkimo bumui gyventojai užplūsta prekybos centrus, automobiliais keliauja tvarkyti įvairių reikalų,…

Šių metų lapkritis buvo pirmasis mėnuo, kai naudojantis DNB mobiliosios bankinkystės programėle buvo atlikta daugiau finansinių operacijų nei visuose DNB banko skyriuose. „Šis simbolinis faktas parodo, kaip keičiasi šiuolaikinė bankininkystė ir gyventojų finansinė elgsena. Banko programėlė tampa vis svarbesniu įrankiu tvarkyti kasdienius finansus ir ši tendencija jau dabar yra akivaizdi. Matome, kad pradėję naudoti programėles, žmonės vis rečiau naudojasi kitais bankų kanalais“, – teigė DNB Verslo plėtros tarnybos vadovas Tadas Sudnius. Lapkričio duomenimis, apie 2,5 proc. visų finansinių operacijų buvo atliekama naudojantis mobiliojo banko programėle – beveik tiek pat ir banko skyriuose. Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad atsiskaitymų kiekis mobiliojoje bankininkystėje sparčia auga, kai banko padaliniuose – nuosekliai mažėja.…

Specializuoto Estijos kapitalo banko „Bigbank“ grupės pelnas trečią šių metų ketvirtį sudarė 4,3 mln. EUR, o paskolų portfelis paaugo 10,6 mln. EUR. Didžiausias paskolų portfelio augimas iš visų banko grupei priklausančių šalių antrą ketvirtį iš eilės užfiksuotas Lietuvoje. „Palūkanų pajamos trečią šių metų ketvirtį sudarė 23,6 mln. EUR, t.y. 7,6 mln. EUR daugiau nei pernai tuo pačiu periodu. Augimą ir pelną šį ketvirtį labiausiai lėmė paskolų portfelio didėjimas. Apskritai, augimas išliko nuoseklus, tad žvelgdami į visus metus, tikimės gerų rezultatų“, – sako „Bigbank“ valdybos narys Kaido Saar. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausias „Bigbank“ tikslas yra tapti dar efektyvesniu. „Pamažu augančios palūkanų pajamos ir mažėjančios palūkanų išlaidos rodo, kad esame teisingame…

Įvedus eurą, gyventojų pajamos toliau didėjo, nors tą pajuto toli gražu ne visi – daugiausia jaunesni, įgiję paklausias profesijas. Tačiau daugelis pastebėjo, kad įvedus eurą padidėjo kainos, ypač įvairių paslaugų. Tam įtakos galėjo turėti ne visada matematiškai tikslus apvalinimo efektas ir didėjančios darbo jėgos sąnaudos, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Pajamos toliau didėjo, bet daugelis to nepajuto Po to, kai buvo įvestas euras, vidutinės dirbančiųjų pajamos toliau didėjo. Vidutinis darbo užmokestis į rankas trečią šių metų ketvirtį buvo 569 Eur – 28 Eur (5,2 proc.) didesnis negu antrą metų ketvirtį ir 15 Eur (2,7 proc.) didesnis negu prieš metus. Vidutinis realusis darbo užmokestis per metus…