2009-ųjų metų skubotų mokesčių pasikeitimų gausa ir vėlesni padarytų klaidų taisymai sukūrė tam tikrą Lietuvos mokesčių sistemos nestabilumo įvaizdį užsienio investuotojams. Kaip ir bet kokiam verslui, tai turėjo įtakos ir nekilnojamojo turto rinkai – teigiama tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Deloitte“ pranešime, paskelbtame „Ober-Haus“ Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgos spaudos konferencijoje.
„Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip ir nekilnojamojo turto rinkoje Lietuvoje užsienio investuotojai atlieka svarbų vaidmenį. Estijos privalumas pastarųjų atžvilgiu lyginant su Lietuva yra tai, kad jie ekonominio nuosmukio metais sugebėjo išlaikyti tokią pat mokesčių sistemą su tam tikromis nedidelėmis išimtimis, kai, tuo tarpu, Lietuvoje per trumpą laiką buvo priimta labai daug mokesčių pasikeitimų. Net Latvija, kuri susidūrė su, ko gero, rimčiausiomis Pabaltijyje ekonominėmis problemomis, išlaikė 15% pelno mokesčio tarifą ir sugebėjo įvesti patrauklių mokestinių lengvatų. Šiuo aspektu buvome tapę gerokai mažiau patrauklia investicijoms valstybe lyginant ne tik su Baltijos kaimynėmis, bet ir su kitomis Vidurio ar Vakarų Europos šalimis“ – pabrėžia Vaida Balsevičiūtė, „Deloitte“ vyresnioji mokesčių konsultantė.
Tačiau, pasak V. Balsevičiūtės, džiugina tai, kad, vis dėlto, padarytos klaidos yra taisomos ir nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo tam tikrų teigiamų mokestinių naujovių, kurios aktualios ir nekilnojamojo turto verslui.
„Visų pirma verslininkus turėtų džiuginti grąžintas 15% pelno mokesčio tarifas. Gera žinia yra ir tai, kad nuo 2010 m. nebeapmokestinamos palūkanos, išmokamos į ES valstybes nares, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir kitas šalis, su kuriomis Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Galiausiai, nuo šiol įmonių grupėje tam tikrais atvejais yra galimas mokestinių nuostolių perdavimas, kai vienos grupės įmonės nuostoliai sudengiami su tos pačios grupės kitos įmonės pelnu.“ – priduria V. Balsevičiūtė.
