Audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Deloitte“ 2013 m. birželio – liepos mėnesiais atliko Europos įmonių mokesčių vadovų apklausą. Šios apklausos tikslas – nustatyti svarbiausius mokesčių vadovų iššūkius, su kuriais jie susiduria profesinėje veikloje.
Apklausos rezultatai buvo apibendrinti ir publikuoti lapkričio pabaigoje. Iš viso apklausti 940-ies didelių privačių bendrovių mokesčių vadovai 27-ose Europos šalyse. Beveik pusė (44 proc.) apklausoje dalyvavusių mokesčių vadovų mano, kad mokesčių sistemos aiškumas netolimoje ateityje galėtų būti geresnis, o 36 proc. teigė, kad jų šalies mokesčių sistemą būtina supaprastinti. Pasak vadovų, tai yra dvi esminės problemos, kurias reikėtų spręsti, siekiant patobulinti jų šalies mokesčių sistemą. Dauguma respondentų (61 proc.) teigė, kad jų šalyje problemų dažniausiai kyla dėl mokestinių neaiškumų. Tarp didžiausių iššūkių akcentuojami dažni įstatymų pakeitimai (75 proc.), taip pat teisės aktų dviprasmiškumas ir trūkumai (50 proc.).
Bendrovės susiduria su naujais, o kartais – netgi prieštaringais mokestiniais sunkumais. Kai kuriose šalyse dėl tam tikrų darbo grupių ir žiniasklaidos kampanijų veiksmų suaktyvėjo visuomenės susidomėjimas tuo, kiek mokesčių bendrovės sumoka ir kur sumoka. Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius metus Bendruomenių rūmų Viešųjų atsiskaitymų komitetas atliko apklausą, kurios metu teiravosi bendrovių apie jų mokestinius reikalus..
Anot „Deloitte“ mokesčių vadovo Didžiojoje Britanijoje Andrew Hodge‘o, mokesčių vadovams labai svarbus mokestinių įstatymų stabilumas, kadangi retai keičiami įstatymai turi didžiausią teigiamą poveikį šalies komerciniam konkurencingumui. Mokesčių vadovai iš tiesų nemėgsta neaiškumų ir norėtų, kad įstatymų pakeitimų mažėtų. „Žinoma, greitai sulauksime didelių pokyčių, susijusių su EBPO siekiu suteikti šalims aiškias, subalansuotas ir veiksmingas strategijas dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, tačiau dėl to neišvengiamai kyla dar daugiau neaiškumų, net jei EBPO tikslai yra aiškūs“, – tęsė p. A. Hodge‘as.
Mokesčių režimai ir vidaus investicijų pritraukimas
Verslo pritraukimas į Didžiąją Britaniją yra iš tiesų svarbus, kadangi Didžioji Britanija (31 proc.) ir Nyderlandai (40 proc.) yra vertinamos kaip labiausiai pageidautinos ir patraukliausios didelės Europos mokesčių jurisdikcijos vidaus investicijoms.
„Tiek Didžioji Britanija, tiek Nyderlandai sunkiai dirbo, kad taptų patrauklesnės tarptautinėms bendrovėms ir panašu, kad tai pasiteisino. Atrodo, kad tai tiek pat susiję su nuspėjamumu ir stabilumu, kiek ir su taikomais mokesčių tarifais“, – teigia A. Hodge‘as.
Paklausti, kuriose šalyse patiria daugiausia iššūkių ir sunkumų, daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) respondentų įvardijo Rusiją, penktadalis – Italiją, ir tik 6,5 proc. – Didžiąją Britaniją. Mokesčių vadovai Rusiją, kaip daugiausiai iššūkių keliančią didelę jurisdikciją, įvardija dėl dažnos įstatyminės bazės pakeitimų, dviprasmybių ir dėl mokestinių interpretacijų kaitos.
Kritiškai vertina savo jurisdikcijas
Respondentai savo šalies jurisdikcijas vertino kritiškiau nei kitų valstybių. Trečdalis prancūzų, kaip keliančią daugiausia problemų, įvardijo Prancūziją. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) Vokietijos respondentų įvardijo savo šalį.
Anot A. Hodge‘o, daugelio respondentų regioninė ar pasaulinė įmonės buveinė yra jų vietos jurisdikcijoje, todėl su jų vietos mokesčiais susiję reikalai turbūt yra painesni už tuos, kurie susiję su šalutinėmis operacijomis.
Kaip didžiausią iššūkį dauguma respondentų įvardijo tai, kad sudėtingos mokesčių sistemos tampa dar komplikuotesnės dėl daugybės naujų įstatymų.
Dėmesio centre – mokesčiai
Apklausos metu pastebėtas nemažas skirtumas tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių, kadangi Vakarų Europoje mokesčiai tapo viešai aptariamų diskusijų objektu, tačiau Rytų Europoje ši tema nebuvo tokia rezonansinė.
Daugiau nei pusei respondentų (51 proc.) nereikėjo pagrįsti savo mokesčių strategijos vidiniams suinteresuotiesiems subjektams, o 67 proc. respondentų – išoriniams suinteresuotiesiems subjektams. Dažniausiai pagrįsti savo mokesčių strategiją jų prašė tik nepriklausomi direktoriai (15,7 proc.) ir bendrovių reikalų departamentų atstovai.
Lietuvos įmonių mokesčių vadovų įžvalgos
Apklausoje dalyvavo 38 Lietuvos įmonių mokesčių vadovai, pateikę vertingų įžvalgų apie dabartinę Lietuvos mokesčių sistemą. Dauguma Lietuvos respondentų akcentavo, kad labiausiai Lietuvos mokesčių sistemai trūksta aiškumo, paprastumo, taip pat mokesčių, taikomų su darbo santykiais susijusioms pajamoms, tarifo sumažinimo 1-2 procentiniais punktais. Pasak respondentų, šie veiksniai turėtų pozityvios įtakos Lietuvos komerciniam konkurencingumui ateityje. Didesnė dalis Lietuvos įmonių mokesčių vadovų, lygindami Lietuvos mokesčių sistemos aiškumą su kitomis Europos šalimis, įvardijo jį kaip šiek tiek mažesnį arba iš dalies panašų į kitų Europos šalių mokestinių sistemų aiškumą.
Lietuvos įmonių mokesčių vadovai pareiškė savo nuomonę tiek dėl daugiausiai keblumų keliančių, tiek dėl palankiausių Europos mokesčių sistemų. Dauguma respondentų Rusiją įvardijo kaip komplikuočiausią jurisdikciją. Tarp paprasčiausių mokestinių sistemų paminėtos Prancūzija ir Vokietija, nors nemaža dalis tų šalių mokesčių vadovų savo šalies mokestinę sistemą vertina kritiškai.
Iš apklausos taip pat akivaizdu, kad šiais metais Lietuvos įmonių mokesčių vadovai įvardijo geresnius santykius su vietinėmis mokesčių institucijomis. Pasak respondentų, šį pokytį lėmė švelnesni mokesčių institucijų tikrinimai, kai kurių įmonių agresyvesnė mokesčių strategija.
UAB „Deloitte Lietuva“ Mokesčių ir teisės departamento vadovė Tatjana Vaičiulienė pažymi, kad „vertinant atliktos apklausos rezultatus, akivaizdu, kad ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių įmonėms svarbiausia yra mokestinės sistemos aiškumas, paprastumas ir stabilumas. Dažnas mokesčius reguliuojančių teisės aktų keitimas, pastaraisiais metais tapęs Lietuvoje įprastu dalyku, turi neigiamą įtaką ne tik Lietuvos įmonėms, bet kas labai svarbu Lietuvai – neigiamai veikia užsienio investuotojų nuomonę apie Lietuvos patrauklumą investicijoms. Nesant stabilumo teisinėje bazėje, dažnas investuotojas iš kelių galimų variantų pasirinks ne Lietuvą, tuo labiau, kad kaimyninės šalys nestovi vietoje ir stengiasi pritraukti investuotojus vis naujomis patraukliomis lengvatomis.“
