Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministrui gerb. Aurelijui Verygai
LIETUVOS MEDIKUS ATSTOVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ IR PROFESINIŲ SĄJUNGŲ KREIPIMASIS
Dėl medikų apsaugos COVID–19 pandemijos metu
Mes, žemiau pasirašiusios Lietuvos medikus atstovaujančios profesinės organizacijos ir profesinės sąjungos, kreipiamės į Jus kaip į pagrindinius sprendimų priėmėjus COVID–19 krizės metu, kaip į asmenis, kurie šiuo sudėtingu metu vadovaudami tiek Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui, tiek Vyriausybei bei COVID–19 sukeltos situacijos valdymo komitetui, prisiėmėte atsakomybę užtikrinti, kad mūsų valstybė patirtų įmanomai mažiausią žalą dėl COVID–19 pandemijos ir įsipareigojote imtis visų tam reikalingų žingsnių. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje itin daug infekuotų medikų, turime pripažinti, kad medikų apsaugos priemonės iki šiol dar nėra pakankamos. Norime priminti, kad dar 2012 metais patvirtinta Lietuvos Higienos norma Nr. 47-1:2012 ”Sveikatos priežiūros įstaigos. infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – HN 47) sunkaus ūmaus respiracinio sindromo atveju numato būtinas apsaugos priemones visam personalui, kontaktuojančiam su potencialiai infekuotais asmenimis. Jūs, Sveikatos apsaugos ministre, š. m. kovo 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete oficialiai paskelbėte, kad „Pagal tarptautines rekomendacijas sveikatos sistemai rekomenduojama laikytis požiūrio, kad visi gali būti užsikrėtę. Ar mes kalbame apie pacientus, ar apie visuomenę”.
Šalia vienkartinių priemonių, kurių logistika buvo sutrikusi visame pasaulyje, problemos, deja, išlieka ir kitos aktualios problemos – tiek aprūpinimo tinkamo dydžio švariais medžiaginiais darbo drabužiais, tiek darbo organizavimo nuostatų įgyvendinimo praktikoje. Visas su pacientais kontaktuojantis sveikatos priežiūros įstaigų personalas privalo būti aprūpintas švariais medžiaginiais darbo rūbais, kurie būtų dėvimi vieną darbo dieną, apsirengiami prieš darbą ir nusirengiami po darbo, jų kiekis ir dydžiai turi atitikti realų poreikį ne tik pandemijos metu, bet ir prieš ir po jos.
Atkreipiame dėmesį, kad dėvint apsaugos priemones, sunku įžiūrėti įrašus, per kaukę sunkiau susikalbėti su pacientu, nepaprastai sunku atlikti tam tikras procedūras, kurios reikalauja ypatingo kruopštumo. Todėl dažnai reikia didinti dirbančių darbuotojų skaičių tam, kad galima būtų atlikti įvairias procedūras, net ir suleisti vaistus. Labai džiaugiamės įmonių, esančių Lietuvoje, ir medikų iniciatyva – sukūrusių ir skubiai pagamintų naujo modelio medikams respiratorių, apsauginių veido skydų, su kuriais yra žymiai lengviau kvėpuoti, bet panašių sprendimų būtina ieškoti toliau ir juos tobulinti, kad medikams būtų galima kuo kokybiškiau atlikti procedūras, dėvint apsaugos priemones.
Taip pat šiandien labai svarbu sveikatos priežiūros įstaigų veiklą organizuoti taip, kad sumažinti nereikalingą tiesioginį kontaktą tarp pacientų ir darbduotojų. Pavyzdžiui, dirbant kohortomis/pamainomis, kurios nesusitinka; sumažinus pacientų srautą į ligonines ir daugiau paslaugų suteikiant ambulatoriškai; atidedant tas paslaugas, kas gali būti atidėta; viską ką galima daryti nuotoliniu būdu, darant nuotoliniu būdu. Tokius persitvarkymo veiksmus jau stebime daugelyje įstaigų.
Svarbu pažymėti, ką liudija kitų šalių tyrimai, kad dalis COVID–19 sergančiųjų turi asimptominę arba netipinę ligos eigos formą, kas dar labiau padidina infekcijos plitimą ir apsunkina infekuotų asmenų identifikavimą. Atsižvelgiant į tai mes prašome ir raginame užtikrinti KIEKVIENAM su bet kuriuo pacientu kontaktuojančiam sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui – medikui ar pagalbiniam personalui – visas apsaugos priemones, kurios numatytos patvirtintam COVID–19 atvejui pagalbą teikiančiam personalui. Atkreipiame dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktos gairės dėl medikų ir pagalbinio personalo apsaugos dirbant COVID–19 pandemijos metu, numato tik MINIMALŲ būtiną apsaugos lygį. PSO rekomendacijos paruoštos visoms valstybėms – taip pat ir turinčioms silpną ar fragmentišką sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų lygį. Todėl vienareikšmiškai skatinama, jei tik yra galimybė, geriau pasirūpinti savo piliečių sveikata ir medikų apsauga, nuo kurios tiesiogiai priklauso sveikatos sistemos atsako į pandemiją kokybė.
Dar sykį pabrėžiame – penkios medikų apsaugos kategorijos, sudarytos pagal PSO rekomendacijas, yra slenkstinis dydis, minimalus įmanomas, tačiau tai nėra adekvatus ir pakankamas dydis. Jei oficialiai pripažįstama, kad valstybė perėjo į etapą, kai kiekvienas žmogus vertinamas kaip galimai infekuotas COVID–19 – raginame kiekvienam su bet kuriuo pacientu kontaktuojančiam medikui užtikrinti pilną apsaugą (ne mažiau kaip FFP2 klasės respiratorių, apsauginius akinius/skydelį, pirštines, vienkartinius apsauginius drabužius) ir vienkartines priemones naudoti griežtai VIENĄ kartą, o ne „taupyti” medikų ir pacientų sveikatos ir gyvybės sąskaita.
Šių dienų sparčiai besivystant molekulinės biologijos ir genetikos mokslui, prašome atsižvelgti į mokslininkų pateikiamus duomenis, kad pasaulyje per pirmuosius 4 pandemijos mėnesius nustatyta beveik 4000 SARS–CoV–2 genotipų. Lietuvoje naujojo koronaviruso SARS–CoV–2 genotipų paplitimas Lietuvoje dar nėra žinomas. Būtina atlikti ne tik diagnostinius tyrimus, bet taip pat praplėsti ištyrimo protokolus įtraukiant ir modernius sekoskaitos metodus (pvz. naujos kartos sekoskaita, angl. new generation sequencing, NGS arba viso genomo sekoskaita, angl. whole genome sequencing, WGS), siekiant patikslinti Lietuvoje paplitusių SARS–CoV–2 viruso genotipus. To reikia ne tik atskirų pacientų diagnostikos tobulinimui, bet ir tikslesnės epidemiologinės situacijos įvertinimui, nes klaidingai neigiami (angl. false negative) atsakymai gali didinti klaidos tikimybę ir taip suklaidinti sprendimų priėmėjus bei paskatinti daug kainuosiančius per ankstyvus karantino režimo švelninimo sprendimus.
Norime pastebėti, kad matome ir Jūsų, gerb. ministre primininke Sauliau Skverneli ir gerb. sveikatos apsaugos ministre Aurelijau Veryga paskutiniųjų savaičių pastangas stengiantis suvaldyti ekstremalią situaciją Lietuvoje ir sprendžiant naujojo koronoviruso pandemijos metu kilusias problemas. Tačiau tik ranka rankon veikianti Valstybės ir ligoninių valdžia bei eiliniai medikai gali atlaikyti šį sunkų pandemijos smūgį, kurio jėga dar stiprės ateinančiomis savaitėmis – didėjant tiek infekuotųjų, tiek kritiškai sunkių pacientų skaičiui. Todėl prašome – išsaugokime medikus tam, kad galėtumėte išsaugoti piliečius.
Mes, žemiau pasirašiusios Lietuvos medikus atstovaujančios profesinės organizacijos ir profesinės sąjungos, pabrėždamos, kad mūsų visų pastangos yra nukreiptos gyvybių išsaugojimui, prašome ir raginame nedelsiant priimti šiuos į medikų ir pacientų apsaugą nukreiptus sprendimus bei vykdyti jų kontrolę:
- garantuoti nuolatinį adekvatų darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
- griežčiau optimizuoti ir kontroliuoti ligonių srautus ligoninėse, mažinant nereikalingus kontaktus tarp pacientų ir medicinos darbuotojų;
- užtikrinti nenutrūkstamą medikų darbą kohortomis/pamainomis ir kuo skubiau įtraukti viso medicinos personalo testavimą dėl COVID–19, tokiu būdu saugiai atrenkant personalą, kuris gali dirbti su pacientais, o kuris turi saviizoliuotis;
- koreguoti pacientų diagnostiką ir įtraukti genomo sekoskaitos metodus, būtinus epidemiologinės situacijos vertinimui ir efektyvesnei situacijos kontrolei.
Elektroniniu būdu pasirašo:
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos Solidarumas pirmininkė Jolanta Keburienė
Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, Lietuvos medikų forumo Valdybos pirmininkas Valdas Pečeliūnas
Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mingaudas Busevičius
Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Dirsė
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Gintaras Varanauskas
Lietuvos šeimos profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Toma Kundrotė
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos Solidarumas pirmininkė Jolanta Keburienė
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė
Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Jarošienė
Infekcijų kontrolės ekspertė, 2016–2018 m. Europos ligų kontrolės centro ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertė Jolanta Griškevičienė
Pranešimą paskelbė: Živilė Gudlevičienė, Lietuvos medikų sąjūdis
