„Regitros“ duomenys rodo, kad šiuo metu šalyje registruota kiek daugiau nei pusantro milijono transporto priemonių ir didžioji dalis jų kasdien zuja gatvėse. Natūralu, kad vairuotojų keliai dažnai susikerta, todėl kyla įvairių konfliktų ir stresinių situacijų. Kartais jos pasibaigia ramiai bei taikiai, o kartais istorijos būna ne su tokia laiminga pabaiga. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, nors lietuviai yra laikomi ramaus būdo, kartais prie automobilio vairo jų temperamentas gali pranokti ir visame pasaulyje garsėjančius italus ar ispanus. Iš viso per daugelį metų sukauptą patirtį draudimo bendrovės specialistas išskyrė keturis vairuotojų tipus, kurie dažniausiai pasitaiko Lietuvoje.
„Naujokėlis“ prie vairo
Kaip pasakoja R. Bieliauskas, tiek kaip draudimo ekspertas, tiek kaip eilinis vairuotojas jis pastebėjo vieną ryškią tendenciją – bene daugiausia konfliktų keliuose būna susiję su prie vairo pasimetusiais vairuotojais, kuriems automobilio valdymas ir suvokimas apie eismą vis dar yra kietas riešutėlis. Tokie vairuotojai įprastai viską daro lėtai, apsunkina eismą, dažnai pasimeta situacijose ir sukelia problemų kitiems eismo dalyviams.
„Žinoma, dažniausiai tokie vairuotojai ant savo automobilių būna prisiklijavę žalio klevo lapo lipduką. Suprantama, jie dar nėra įgavę patirties – jos atsiras daugiau laiko praleidus gatvėse. Blogiau būna tada, kai tokie išsiblaškę vairuotojai teisę vairuoti turi jau ne dvejus ir ne trejus metus, tačiau jiems vis tiek sunkiai sekasi įsilieti į bendrą eismo kontekstą“, – pasakoja draudimo ekspertas.
R. Bieliauskas taip pat pabrėžia, kad dažnai „naujokėliais“, „kanadiečiais“ ar „klevo lapais“ pravardžiuojami vairuotojai nors ir turi didesnį vairavimo stažą, prie automobilio vairo sėda retai arba dažnai važinėja tik mažesniuose miestuose, kur eismo intensyvumas nedidelis, nėra žiedinių sankryžų bei šviesoforų. Tuomet, atvykus į didmiestį, ištinka lengvas šokas ir prasideda problemos.
„Dažnai taip nutinka jauniems studentams, kurie iš rajonų atvyksta studijuoti į didmiestį, kur egzistuoja visai kitoks eismo pasaulis“, – kalba R. Bieliauskas ir eismo dalyviams pataria ugdyti savo toleranciją kitiems keliuose ir, pamačius pasimetusį vairuotoją, jo neskubinti, o sustoti ir leisti pabaigti manevrą.
Išsiblaškėlis, žiūrintis ne ten, kur reikia
Pasak draudimo eksperto, antrajam vairuotojų tipui galima priskirti tuos eismo dalyvius, kurie turi vairavimo patirties, tačiau stokoja dėmesio ir koncentracijos. Kaip teigia R. Bieliauskas, šis vairuotojų tipas itin išryškėjo išmaniųjų telefonų amžiuje, kai atitraukti akis nuo įrenginio ekrano tampa ypač sunku.
„Anksčiau tokie išsiblaškę vairuotojai dažniausiai tiesiog kalbėdavo telefonu. Šiandien jiems kalbėti jau nebereikia, jie tiesiog nepaleidžia telefono iš rankų, susirašinėja, tikrina socialinius tinklus ar darosi asmenukes. Maža to, jų nė kiek negąsdina ganėtinai didelės baudos už telefono naudojimą vairuojant“, – dėsto draudimo ekspertas.
Tačiau šiuo atveju ne tik baudos dydis yra svarbiausias faktorius – išsiblaškymas prie vairo gali turėti itin skaudžių pasekmių, pasibaigiančių avarijomis ar rimtomis traumomis. Visa tai galioja ne tik kalbant apie telefono naudojimą prie vairo, bet ir kitus pašalinius veiksmus, už kuriuos taip pat gali grėsti administracinė atsakomybė.
„Žmonės prie vairo tikrina telefonus, valgo, dažosi, kalba su keleiviais, reguliuoja muziką ar dairosi kažkur pro langą, kai tuo metu visas dėmesys turi būti nukreiptas būtent į kelią. Mažai kas žino, kad mieste automobilis per sekundę gali įveikti 10 metrų atstumą ar dar daugiau, todėl pakanka tik akimirkos neatidumo ir gali įvykti tragedija“, – perspėja R. Bieliauskas.
Spartuolis, norintis pirmauti
Trečiajai vairuotojų kategorijai draudimo ekspertas priskiria tuos, kurie nevengia kartais viršyti greitį ir drąsiai nardo tarp automobilių, kad tik kuo greičiau pasiektų savo tikslą. „Ši vairuotojų kategorija ypač populiari kalbant apie didmiesčius, kur automobilių srautai būna gerokai didesni. Tokie eismo dalyviai nevengia pažeisti ir KET, ir spustelėti akceleratoriaus pedalą, o kartais ir per sankryžą pralėkti jau mirksint geltonam šviesoforo signalui“, – aiškina R. Bieliauskas.
R. Bieliausko teigimu, būtent tokie vairuotojai neretai nulemia spūsčių atsiradimą, kadangi, bandydami būti greitesni už kitus, jie dažnai „nardo“ tarp eismo juostų, dažniau sudaro kritinių situacijų bei priverčia kitus vairuotojus pristabdyti.
„Spartuolių skubėjimą suprasti sunku. Jų lėkimas keliu gal ir padeda išlošti vieną kitą minutę, tačiau kartais ir visai neduoda naudos. Čia atrodo, kad jis tave aplenkė ir nulėkė tolyn, o čia jūs vėl susitinkate prie šviesoforo. Ir tos kelios sutaupytos minutės tikrai neatpirks rizikos, kurią toks vairuotojas kelia tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Neretai šis skubėjimas gali pasibaigti bauda, draudimo deklaracijos pildymu, o kartais – tragišku eismo įvykiu, kai laiko nebus galima atsukti atgal“, – kalba specialistas ir ragina visus vairuotojus kelyje elgtis kultūringai bei apgalvotai.
Kelių chuliganas – blogiausia, kas gali būti
Paskutinė vairuotojų kategorija, anot R. Bieliausko, yra pati blogiausia iš visų, kadangi ji kelia daugiausia rizikos. Deja, pasak draudimo eksperto, kelių ereliais ar kelių chuliganais dažniausiai vadinamų eismo dalyvių šiandien gatvėse vis dar netrūksta.
Tokie vairuotojai piktybiškai nepaiso Kelių eismo taisyklių, viršija greitį, jiems negalioja nei eismo ženklai, nei kelio ženklinimas. Pasak draudimo eksperto, tokių vairuotojų pakantumui vietos nėra ir negali būti. Kadangi policijos pareigūnai ne visada būna šalia ir gali pažaboti tokius pažeidėjus, kitų vairuotojų indėlis sprendžiant chuliganiško vairavimo problemą šalyje gali stipriai pagerinti situaciją.
„Patiems nuo kelių chuligano derėtų laikytis atokiau, kadangi jo elgesys gali būti neprognozuojamas. Taip pat patiems nederėtų mėginti jų sustabdyti ar paauklėti, kadangi tai gali sukelti dar didesnį konfliktą. Geriausia apie tokius vairuotojus pranešti kelių policijai, jei yra galimybė – juos užfiksuoti ir vaizdinę medžiagą perduoti pareigūnams“, – pataria R. Bieliauskas.
