BTA atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. esant dideliam kritulių kiekiui avaringumas darbo dienomis keliuose padidėdavo 9 proc. palyginti su sausomis tų pačių metų dienomis. Lyjant net silpnam lietui pernai metų savaitgaliais vidutiniškai avaringumas išaugdavo iki 35 proc., o darbo dienomis svyruodavo 2-7 proc. lyginant su tų pačių metų atitinkamomis sausomis dienomis.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA specialistai pastebi, kad rudenį esant šlapiai kelio dangai automobilių vairuotojai dažnai patenka į pavojingas automobilio slydimo situacijas arba kitaip vadinamą akvaplanavimą. Akvaplanavimo metu vairuotojai praranda automobilio kontrolę. Nesugebėdami suvaldyti automobilio, vairuotojai, susidurdami su kita transporto priemone, nuslysdami nuo važiuojamosios kelio dalies, partrenkdami žmogų ar numušdami kelyje pasitaikiusį objektą, sukelia skaudžių pasekmių tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Bendrovės duomenimis, po akvaplanavimo įvykių automobiliai dažnai būna neremontuojami, o kiti įvykio dalyviai nukenčia nuo rimtų traumų, kurios neretai baigiasi net mirtimi.
„Akvaplanavimo metu automobilis gali „elgtis“ kelyje ne taip kaip tikimasi, stabdant gali pradėti slysti,“ – teigė Ekspertizių skyriaus vadovas-vyriausiasis ekspertas Andrius Žiukelis. Pasak eksperto, reikia atsižvelgti ir į pavojų keliančius senus lapus ant kelio dangos. Kai tam tikrose vietose kelyje susikaupia storesnis drėgnų lapų sluoksnis, toks ruožas tampa itin slidžiu. Vairuotojams vertėtų būti ypač atidiems lapais padengtuose kelio vingiuose.
Akvaplanavimas susidaro automobiliui važiuojant šlapia kelio danga tam tikru greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau tampa suvaldyti automobilį. Pavyzdžiui, automobiliui važiuojant 90 km/h greičiu kai kelio danga yra padengta vieno centimetro vandens sluoksniu, automobilio beveik neįmanoma suvaldyti.
Patys skaudžiausi atvejai užfiksuoti, kai vairuotojai, akvaplanavimo metu praradę automobilio kontrolę, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą arba nuvažiuoja nuo kelio važiuojamosios dalies, numuša pėstįjį.
Atlikus tokių įvykių analizę, BTA draudimo bendrovės specialistai priėjo išvados, kad avarijų, nutikusių akvaplanavimo metu, dažna priežastis – vairuotojų saugaus vairavimo esant slidžiai kelio dangai taisyklių nesilaikymas. Vairuotojai dažnai laikė vairą viena ranka, važiavo nesaugiu greičiu, arba eksploatavo automobilį su netinkamomis važiuoti padangomis. Dėl šių priežasčių sunkiau valdyti automobilį.
Dauguma vairuotojų nesuvokia, kai pavojinga važiuoti šlapiu keliu, ypač kai jį dengia vandens sluoksnis. Lyjant arba tuoj po lietaus vandens sluoksnis ant kelio beveik niekada nebūna tolygus. Tam tikru greičiu važiuojant tarp padangų ir kelio dangos susidaro vadinamoji vandens plėvelė, kuri smarkiai sumažina sukibimą – dėl jos automobilis net ima „plaukti“. Net ir geriausios padangos neįstengs pakankamai sukibti su keliu. Tai matyti iš sukibimo koeficientų lentelės:
Greitis Sausa Šlapia Lietus Klanai
60km/h 1,0 0,75 0,6 0,5
90 km/h 0,9 0,6 0,35 0,25
120 km/h 0,8 0,5 0,25 0,1
140 km/h 0,7 0,4 0,15
