Verslas

Biurų nuomos tendencijos – verta ruoštis jau dabar: ypač geidžiami plotai aukščiausios klasės verslo centruose

Praėjusių metų pradžioje užklupusi pandemija ir jos nulemtas poreikis dirbti nuotoliniu būdu paskatino diskusijas apie biurų ir verslo centrų ateitį – kokie jie bus postpandeminiame pasaulyje ir ar apskritai dar bus reikalingi? Visgi jau dabar aišku, kad biurai toli gražu nėra pasmerkti nugrimzti užmarštin. Priešingai – panašu, kad pandemijai atsitraukus j gali išgyventi savotišką renesansą. Tiesa, ekspertų teigimu, tam šiandieniniai biurai neišvengiamai turės prisitaikyti prie naujų darbo organizavimo modelių ir kintančių įmonių poreikių.

Verslo centrų rinka atsigauna

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers International“ partnerė, komercinio turto brokerystės departamento vadovė Sandra Jovaišaitė sako, kad pandemijos pradžioje smukusi biuro patalpų paklausa antrąjį šių metų ketvirtį sėkmingai atsigavo, o rinkos aktyvumo augimas stebimas ir toliau. Anot S. Jovaišaitės, ypač didelė A klasės biurų paklausa. Šiame segmente laisvos biurų erdvės Vilniuje tesudaro 3,4 proc. viso šiuo metu rinkai siūlomo ploto.

„Verslo centrų rinkos atsigavimą lemia per pastaruosius porą metų susikaupęs biuro patalpų poreikis, dėl pandemijos atidėtų įmonių relokacijos projektų įgyvendinimas. Taip pat matome, kad į Lietuvos rinką ateina naujos kompanijos, kurios biuro erdves planuoja panašiomis apimtimis kaip ir prieš pandemiją. Akivaizdu, kad planuodamos savo veiklą daugelis įmonių biurui vis dar numato esminį vaidmenį. Tiesa, tam tikri su biuro patalpomis susiję poreikiai ir lūkesčiai neabejotinai keičiasi“, – sako S. Jovaišaitė.

Būsimais aukščiausios klasės projektais domimasi iš anksto

Tai, kad susidomėjimo aukščiausios klasės biuro erdvėmis Vilniuje netrūksta, patvirtina ir vieną ryškiausių pastarojo meto sostinės verslo centrų projektų įgyvendinančios bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis. Pasaulinio garso architekto Danielio Libeskindo kartu  su lietuvių architektų studija „Archinova“ suprojektuotas „Artery“ verslo centras Konstitucijos prospekte turėtų iškilti iki 2023 metų vasaros, tačiau galimybėmis jame įsikurti įmonės domisi jau dabar.

„Susidomėjimą projektu išreiškė įvairių sričių ir dydžio įmonės. Joms svarbu ne tik aukščiausi kokybės standartai, modernūs sprendimai ir patogi lokacija, bet ir verslo centro išskirtinumas, jo suteikiama atmosfera bei unikali aura. Artery – tai projektas, kuris įsikurs pačioje Vilniaus verslo centro širdyje, šis projektas išsiskiria ne tik savo nepaprasta lokacija ir inovatyvumu, bet ir unikalia reikšme Vilniaus miestui. Tokios klasės ir išskirtinumo projektų Vilniuje pasitaiko retai, todėl nenuostabu, kad į aukščiausią kokybės kartelę taikančios įmonės, nepaisant besitęsiančios pandemijos, ieško galimybių įsikurti išskirtinėse jų poreikius atitinkančiose erdvėse“, – sako M. Žemaitis.

Su naujais darbo modeliais keičiasi ir biuro suvokimas

Tuo metu S. Jovaišaitė pažymi, kad nors biuras šiandien vis dar atlieka daugelį įprastų savo funkcijų, tačiau taip pat vis labiau ima ryškėti ir naujas biuro suvokimas. Ekspertė pastebi, kad biuras vis labiau tampa susitikimų, bendradarbiavimo, keitimosi idėjomis, įkvėpimo vieta, o ne paprasčiausiai fizine erdve, kurioje sukoncentruojami skirtingi darbuotojai ir įmonės procesai.

„Daugeliui darbuotojų biuras neabejotinai išlieka patogesne vieta dirbti nei namai, nors daugelis neatsisako ir galimybės kartais padirbėti iš jų. Biuras daugeliu atveju užtikrina ne tik produktyvesnę darbo aplinką, bet ir padeda patenkinti socialinius poreikius, leidžia efektyviau kurti ir dalintis idėjomis. Pandemija dar labiau išryškino šių biuro aspektų svarbą, todėl prisitaikydamos prie naujų aplinkybių ir ieškodamos optimalaus darbo organizavimo būdo įmonės dažnai didelį dėmesį skiria būtent jiems“, – sako S. Jovaišaitė.

Įmonių pasirenkamos strategijos skiriasi

S. Jovaišaitė pažymi, kad vieną bendrą biurų transformacijos tendenciją išskirti sudėtinga. Kiekviena įmonė renkasi jai tinkamiausią kryptį, kuri priklauso nuo bendrovės veiklos specifikos, pasirinkto darbo modelio, darbuotojų poreikių, kompanijos įvaizdžio ir vadovų vizijos.

„Apibendrintai būtų galima paminėti keturias pagrindines kryptis. Pirmoji – kuomet įmonės siekia užtikrinti pakankamai darbo vietų didesnę dalį laiko biure dirbti norintiems darbuotojams, tačiau įvertina ir tai, kad biure vienu metu niekuomet nebus visų darbuotojų. Dėl to biuras įrengiamas taip, kad dedikuotos darbo vietos sudarytų apie 70 proc. visų įmonės darbuotojų skaičiaus, o likusios erdvės išnaudojamos patogiems susitikimų kambariams, pokalbių kambarėliams, lounge erdvėms“, – pasakoja S. Jovaišaitė.

Ieško lankstumo ir galimybių patogiai dirbti hibridiniu būdu

Antroji kryptys yra susijusi su kuo didesnio lankstumo užtikrinimu. Anot S. Jovaišaitės, tokiu atveju prioritetas teikiamas ne dedikuotoms darbo vietoms, o lankstiems, prie kintančių įmonės poreikių pritaikomiems biuro sprendimams – pavyzdžiui, lengvai sumontuojamoms ir išardomoms pertvaroms, biuro išplanavimą ar apšvietimą keisti leidžiančioms inžinerinėms sistemoms.

„Trečioji kryptis susijusi su tendencija, kuomet pandemija dalį įmonių paskatino atsigręžti ir į biurus su atskirais kabinetais vietoje bendrų atviro plano darbo erdvių. Kabinetuose paprastai lengviau užtikrinti saugesnę, privatesnę, ramesnę darbo aplinką. Galiausiai, dar viena ryški tendencija – siekis turimas biuro erdves pritaikyti hibridinio darbo modeliui, pirmenybę teikiant tam reikalingų technologijų integravimui, telekonferencijų kambarių įrengimui ir pan.“, – sako S. Jovaišaitė.

Ekspertė pažymi, kad bendrai vis daugiau dėmesio biuruose skiriama automatizuotoms sistemoms, tinkamą patalpų vėdinimą ir oro kokybę užtikrinantiems sprendimams, alternatyvių darbo vietų ir socializacijos erdvių kūrimui. Be to, biuras vis labiau suvokiamas kaip patirties kūrimo vieta, svarbus įmonės įvaizdžio komponentas. S. Jovaišaitės teigimu, įsitvirtinant hibridinio darbo modeliui šie faktoriai taps dar aktualesni.

Vieni iš svarbiausių aspektų – inovatyvumas ir tvarumas

Projektų inovatyvumo bei automatizavimo svarbai pritaria ir M.Žemaitis. Šiems aspektams „Artery“ verslo centre skirtas itin didelis dėmesys. Modernios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos užtikrins dvigubą oro kiekį, kokybišką drėkinimą ir oro filtravimą, o tuo tarpu pakeliamos grindys leis lanksčiai planuotis darbą biuruose.

Savo ruožtu M. Žemaitis taip pat pažymi, kad verslo centrų nuomininkams vis svarbesniu aspektu tampa ir tvarumas. Norima įsikurti kuo efektyvesniuose ir, kaip įmanoma, mažesnį poveikį aplinkai turinčiuose verslo centruose. Dėl to A+ energinio naudingumo klasės „Artery“ verslo centrą bus siekiama sertifikuoti pasauliniu BREEAM „Excellent New Construction“ tvarumo sertifikatu.

„Tam tiek pastato statybos, tiek jame integruojami sprendimai turi atitikti itin aukštus kriterijus. Verslo centro komplekse taip pat veiks didžiausia Vilniuje elektromobilių aikštelė, su 28 įkrovimo stotelėmis. BREEAM sertifikavimo procese vertinamas ne tik pastato poveikis aplinkai, bet ir galimybės užtikrinti pastate dirbančių ar besilankančių žmonių komfortą ir gerovę, tai užtikrinsime savo pažangiais ir inovatyviais sprendimais“, – pasakoja M. Žemaitis.

Pranešimą paskelbė: Karina Bernadickaitė, UAB „INK agency“

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą