Transportas

Bepiločių orlaivių naudotojams – informacinis filmas

Lietuvoje sparčiai didėjant bepiločių orlaivių panaudojimo galimybėms ir mastams, Civilinės aviacijos administracija patobulino jų naudojimo taisykles ir parengė informacinį filmą, supažindinantį su esminiais taisyklių reikalavimais. „Siekiama, kad tokie skraidymo aparatai nekeltų pavojaus aviacijos saugumui ir nebūtų naudojami nepageidaujamais ar nusikalstamais tikslais“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. Kiekviena ES valstybė nustato savas taisykles, tačiau svarbiausi reikalavimai daugelyje Europos šalių yra tie patys. Bepiločių orlaivių naudotojai turi užtikrinti, kad skraidymo aparatas išlaikys minimalų atstumą nuo pašalinių žmonių ir statinių (dažniausiai 50 m), neskris už matomumo ribų arba toliau nei tam tikras atstumas nuo valdytojo fizinės buvimo vietos (dažniausiai 500 m, Lietuvoje – 1000 m) ir nekils aukščiau nei nustatyta riba (dažniausiai 150 m, Lietuvoje – 120 m). Išskyrus tam tikras išlygas, draudžiama skristi valdomoje oro erdvėje. Apie visus šiuos reikalavimus informuojama specialiame filme, kurį galima peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=GlicYNGwLk0.

Pastaruoju metu Civilinės aviacijos administracija gauna vis daugiau užklausų dėl sudėtingesnių nei įprasta bepiločių orlaivių skrydžių. Atsižvelgiant į šį poreikį numatyti Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pakeitimai, susiję su tokių aparatų skrydžiais valdomos oro erdvės dalyje. Pavyzdžiui, bepiločių orlaivių valdytojams bus suteikiama galimybė kreiptis į VĮ „Oro navigacija“ dėl sąlygų išdavimo skristi valdomos oro erdvės dalyje. Kariuomenės vadui suteikiama galimybė paskelbti karines teritorijas, kuriose nėra pageidaujami bepiločių orlaivių skrydžiai.

Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, Lietuvoje bepiločiai orlaiviai naudojami viešajam saugumui užtikrinti, žemės stebėjimo, elektros perdavimo linijų stebėjimo, kelių priežiūros, gynybos, pastatų šiluminio pralaidumo, žemės ūkio, miškininkystės srityse. Tai reikalinga tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Be to, Lietuvoje yra nemažai tokių orlaivių gamintojų. Mokslo įstaigos ir keletas įmonių vykdo su bepiločiais orlaiviais susijusius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą. Bepiločius orlaivius naudoja ir Lietuvos kariuomenė.

Nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų arba bepiločių orlaivių tema tampa vis aktualesnė tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Susidomėjimas šio tipo orlaiviais sparčiai didėja, daugėja jų pritaikymo sričių, kartu – ir klausimų dėl bepiločių orlaivių integravimo į bendrą oro eismą. Aviacijos specialistams tai tapo iššūkiu pasauliniu mastu. Reglamentuojant bepiločių orlaivių naudojimą siekiama, kad jie netrikdytų skrydžių organizavimo procesų ir nekeltų pavojaus žmonėms.
Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Parašykite komentarą