Politika ir teisė

Baltijos šalių premjerai pasirašė bendrą deklaraciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą

BENDRAS BALTIJOS VALSTYBIŲ MINISTRŲ PIRMININKŲ PAREIŠKIMAS

Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, susitikome Rusijai vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir laikytis visų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir užtikrinti žmogaus teises. Smerkiame barbariškus Rusijos veiksmus, dėl kurių žūsta nekalti žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Kiekviena prarasta gyvybė yra tragedija. Pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti. Remsime tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Vieningai palaikome Ukrainą, jos Vyriausybę ir drąsius Ukrainos žmones. Dar kartą pareiškiame, kad tvirtai remiame Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą valstybės ribose, pripažintose tarptautiniu mastu. Ukraina yra priešakinėse linijose, kovodama už visą Europą ir mūsų bendras vertybes. Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje. Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje. Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą.

Rusijos karinė agresija – iššūkis visam euroatlantiniam saugumui. Vienybė, solidarumas ir susitelkimas, kuriuos stiprina ypatingi transatlantiniai ryšiai, išlieka saugumo ir stabilumo kertiniu akmeniu žemyne. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje dar labiau vertiname nepakeičiamus ir vienas kitą papildančius NATO ir ES veiksmus siekiant stiprinti Europos saugumo architektūrą. NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu ir esminiu konsultacijų bei sprendimų saugumo klausimais forumu. NATO – gynybinis Aljansas, kuris ir toliau sieks taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje.

Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride sieksime patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją ir sustiprinti NATO atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje. Siekiant užkirsti kelią bet kokioms agresijos formoms, Baltijos valstybėse būtina užtikrinti šiuolaikišką priešakinės gynybos poziciją. Tam reikės didesnių čia dislokuotų sausumos, oro ir jūrų pajėgų. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas. Kiekviena divizija turėtų turėti dislokuotą priešakinę kovinės parengties Sąjungininkų brigadą, paremtą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, su visais reikalingais pajėgumais. Esame įsipareigoję nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 % BVP. Papildomas finansavimas palengvins spartesnį pajėgumų stiprinimą daugumoje svarbiausių sričių, taip pat ir bendruose Baltijos valstybių projektuose. 

Ir toliau dirbsime išvien stiprindami mūsų šalių saugumą. Bendras darbas stiprinant pajėgumus, planuojant gynybą ir vykdant mokymus užtikrina, kad būsime pasirengę ir gebėsime apginti Baltijos valstybes, jeigu to prireiktų ir kai to prireiks. Ir toliau bendradarbiausime vykdydami reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (RSUS) viešąjį pirkimą ir ieškosime kitų būdų, kaip labiau koordinuoti savo veiksmus pajėgumų stiprinimo srityje. Drauge užtikrinsime, kad turime nustatytą tinkamą bendrų procedūrų tvarką, kaip tiekti karinę ir nekarinę pagalbą vieni kitiems arba kelioms Baltijos valstybėms jų prašymu. Drauge sumažinsime galimybių priešui naudotis mūsų gynybos sistemos spragomis tiek taikos, tiek krizės, tiek karo metu.

Be to, susiduriame su daugybe nekonvencinių grėsmių, konkrečiai su hibridinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip kibernetiniai išpuoliai, manipuliavimo informacija kampanijos, išorinis kišimasis, žvalgybos operacijos, teisės karas ir ekonominis spaudimas. Mūsų priešai griebiasi šių taktikų mėgindami suskaldyti mūsų visuomenes ir pakirsti mūsų ryžtą. Turime būti pasirengę susidurti su įvairiausiomis grėsmėmis, todėl dirbsime tiek pavieniui, tiek drauge, tiek NATO ir ES lygmeniu, kad sutvirtintume savo atsparumą ir gebėjimą tiek užkirsti kelią bet kokiam išpuoliui, ir kinetiniam, ir nekinetiniam, tiek nuo jo atsigauti.

Kiekviena valstybė turi teisę rinktis savo saugumo priemones nesikišant užsienio jėgoms. NATO durys turi likti atviros. Tolesnio bendradarbiavimo stiprinimas su bendraminčiais partneriais, pavyzdžiui, Suomija ir Švedija, kurios susiduria su tokiais pačiais iššūkiais ir taip pat vertina grėsmes kaip mes, ir toliau bus ta darbo sritis, kuriai teiksime pirmenybę.

Kaja Kallas, Estijos Respublikos Ministrė Pirmininkė

Krišjānis Kariņš, Latvijos Respublikos Ministras Pirmininkas

Ingrida Šimonytė, Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė

Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija

Parašykite komentarą