Politika ir teisė

Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime parlamentarai siekia geriau suprasti dabartinę padėtį Ukrainoje ir telkia jėgas jai padėti

2022 m. rugsėjo 5 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Orinta Leiputė ir Audrius Petrošius dalyvauja rugsėjo 5–6 d. Reikjavike vykstančiame Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame kartu su svečiais iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos aptaria, kaip būtų galima pagerinti Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą energetikos srityje, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus ir naują Europos saugumo tvarką. „Naudoti gamtines dujas kaip politinį ir ekonominį ginklą – seniai žinoma ilgalaikė Rusijos politikos strategija ir energetinis šantažas. Tai liudija ir Rusijos sprendimas nutraukti dujų tiekimą kelioms Europos valstybėms, atsakant į sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis Rusijos veiksmas kelia spaudimą energijos rinkoms, didina infliaciją ir kelia pavojų pasaulio energetiniam saugumui, – posėdžio metu kalbėjo Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas A. Kupčinskas. – 2022 m. balandžio 25 d. Helsinkyje pasirašėme sprendimą dėl Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos 2022–2023 m. bendradarbiavimo prioritetų, kuriame pabrėžiama, kad Baltijos ir Šiaurės valstybių energetinis saugumas ir tvarumas yra viena iš Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos pagrindinių bendradarbiavimo sričių.“

Seimo narė O. Leiputė pabrėžia, kad Europos Sąjunga, Islandija, Norvegija ir kitos valstybės, veikdamos vieningai ir greitai, įvedė griežtas ekonomines sankcijas Rusijai: padėtis Ukrainoje, kurią sukėlė agresyvūs Rusijos Federacijos veiksmai, turėjo pražūtingą poveikį valstybei ir visai Europai. „Iškilo esminė grėsmė susiklosčiusiai saugumo architektūrai, sudrebinta taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka. Šiaurės Taryba ir Baltijos Asamblėja savo pareiškimuose ne kartą išreiškė solidarumą su Ukraina ir pasmerkė Rusijos veiksmus“, – sakė parlamentarė. Posėdyje, kaip atkreipia dėmesį O. Leiputė, Šiaurės ir Baltijos parlamentarai, palaikydami dialogą su ukrainiečiais, siekia geriau suprasti dabartinę padėtį Ukrainoje ir telkia jėgas jai padėti.

„Tarptautinei bendruomenei krizė, įvykusi Baltarusijoje po 2020 m. rinkimų, buvo daugeliu atžvilgių netikėta ir tapo vienu svarbiausių darbotvarkės klausimų tarptautiniu mastu. 2021 m. A. Lukašenka sudarė sąlygas tūkstančiams migrantų, norinčių pasiekti Vakarų ir Šiaurės Europos valstybes, keliauti per Lenkiją, Lietuvą ar Latviją, sukeldamas masinę migracijos krizę pasienyje, kuri buvo įvertinta kaip didėjančio masto hibridinis išpuolis. Situacija ne tik sukėlė grėsmę saugumui, bet ir privertė nerimauti dėl demokratinių valstybių ateities. Kiekviena grėsmė sulaukia įvertinimo ir atsako, todėl šiandien galime pasidžiaugti, kad vos per metus tapome saugesni ir atsparesni tokio pobūdžio iššūkiams. Lietuvos siena su rytine kaimyne jau šiandien yra atskirta naujai įrengtu fiziniu barjeru, sparčiai diegiamos ir modernios stebėjimo sistemos, sudarysiančios galimybes ateityje tinkamai reaguoti į tapačias situacijas“, – komentavo Seimo narys A. Petrošius.

Didelį nerimą, pasak parlamentaro, kelia jau dešimtmetį nuolat prastėjanti demokratijos padėtis Rusijos Federacijoje. „Rusijos autoritarinė politinė sistema užkerta kelią laisvos žiniasklaidos sklaidai, sąžiningų rinkimų vykdymui ir pagarbai žmogaus teisėms. Buvo suimta daug žmonių, prieštaraujančių represinei režimo politikai. Nepaisant to, nemažai pilietinės visuomenės, akademinės bendruomenės, politinio ir kultūros pasaulio atstovų atvirai pasisakė prieš Kremliaus vykdomą politiką. Retrospektyvus žvilgsnis atgalios dabar jau leidžia teigti, kad Baltijos šalys buvo teisios nuolat atkreipdamos dėmesį į Rusijos Federacijos elgseną. Prasidėjęs karas sudaro prielaidas iš esmės kitokiam žvilgsniui į agresyvaus kaimyno keliamas problemas, todėl neabejoju, kad bus rastas ir tinkamas atsakas, o iš visos situacijos Europa ir pasaulis išeis gerokai sustiprėję“, – įsitikinęs Seimo narys A. Petrošius.

Šiaurės Taryba ir Baltijos Asamblėja, kaip pabrėžia Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas A. Kupčinskas, ryžtingai nusiteikusios puoselėti demokratines vertybes ir yra pasiryžusios prisidėti prie demokratijos vystymosi Baltarusijoje ir Rusijoje. „Taikos Europoje užtikrinimas yra glaudžiai susijęs su pražūtingo ir neišprovokuoto karo Ukrainoje užbaigimu ir perėjimo prie demokratijos Baltarusijoje ir Rusijoje skatinimu. Susirūpinę dėl saugumo ir žmogaus teisių padėties Europoje, Baltijos ir Šiaurės valstybių parlamentarai kartu su Baltarusijos ir Rusijos opozicijos ir Ukrainos atstovais aptarė galimus ateities scenarijus ir būdus, kuriais Baltijos ir Šiaurės valstybės galėtų padėti skatinti reikšmingus teigiamus pokyčius Baltarusijoje ir Rusijoje ilguoju laikotarpiu. Posėdyje buvo siekiama atvirai ir nuoširdžiai padiskutuoti ir apsikeisti nuomonėmis apie Europos, kaip taikaus ir demokratinio regiono, ateitį“, – po posėdžio kalbėjo A. Kupčinskas.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą