Verslas

Baigiamos rengti Žuvininkystės 2021–2027 m. programos biudžetas – 2 mln. Eur didesnis nei praėjusį laikotarpį

Šalies žuvininkystės sektorius ruošiasi naujajam finansavimo laikotarpiui. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgusi į socialinių partnerių, ekspertų ir  Europos Komisijos pastabas, jau baigia rengti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos projektą, kuriame daugiausia lėšų numatyta skirti akvakultūros plėtrai. Europos Komisijai programa turės būti pateikta vasarį.

Lietuvai 2021–2027 metais iš Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo bus skirta beveik  61,18 mln. Eur. Nors ši suma mažesnė nei 2014-2020 m. laikotarpiu, kai buvo skirta 63,43 mln. Eur, tačiau šįkart daugiau prisidės pati valstybė – 26,22 mln. Eur (2014-2020 m. skyrė 20,43 mln. Eur), tad bendra suma bus didesnė. 

Europos Sąjunga ateinančiu finansiniu laikotarpiu didžiausią dėmesį skirs tvarios žvejybos ir akvakultūros skatinimui, žuvų išteklių išsaugojimui, žvejų bendruomenių stiprinimui. Siekiant supaprastinti Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo įgyvendinimą, nebeliko nustatytų paramos priemonių sąrašo. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo strateginius prioritetus, pačios pasirenka tinkamiausias jų įgyvendinimo priemones.

Jūrinės valstybės statusas Lietuvai suteikia palankias sąlygas plėtoti žuvininkystės (žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo) sektorių. Siekiant tikslo – tvarios ir efektyvios žuvininkystės – labai padeda ES investicijos. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programoje norima sukurti lanksčias paramos sistemas, padėsiančias pereiti nuo daugybės labai specifinių mažų priemonių prie išsamesnių veiksmų planų, kuriuos būtų galima lanksčiai naudoti pasikeitus aplinkybėms.

Programoje numatyti keturi prioritetai, kurių siekti padės konkretūs tikslai ir remtini veiksmai. Pirmasis prioritetas numato skatinti tausią žvejybą ir vandens biologinių išteklių atkūrimą ir išsaugojimą. Antrasis skatins darnios akvakultūros veiklą ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu ES. Trečiuoju bus siekiama sudaryti sąlygas tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir sausumos vietovėse, taip pat žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymuisi. Ketvirtasis padės stiprinti tvarų tarptautinių vandenynų ir jūrų valdymą.

Nykstant žuvų ištekliams, mažėjant jų kvotoms, dėmesio centre atsidurs akvakultūra – jai teks net trečdalis visų programos lėšų, kurios bus skirtos didinti akvakultūros produktų gamybos konkurencingumą, kartu užtikrinant, kad veikla būtų tvari. To bus siekiama remiant investicijas į pažangias žuvų rūšių veisimo ir auginimo, aplinkos taršą mažinančias, energijos vartojimo efektyvumą didinančias inovacines technologijas ir naujoves, taip pat priemonių, kurios padės prisitaikyti prie klimato kaitos, įgyvendinimą.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos įgyvendinimo rezultatai rodo, kad daugiausia paraiškų buvo pateikta gauti kompensacijoms už žinduolių ir paukščių padarytą žalą. Aktyviai domėtasi ir investicijomis į akvakultūrą, žuvininkystės produktų perdirbimą.

Pranešimą paskelbė: Jurga Vaičiūnė, LR Žemės ūkio ministerija

Parašykite komentarą