Senstanti visuomenė ir augantis dėmesys sveikatai diktuoja pokyčius slaugos sektoriuje. Slaugytojas prieš porą dešimtmečių ir šiandienos specialistas – nesulyginami dalykai. Kokie iššūkiai laukia slaugytojo profesiją pasirinkusių jaunuolių ir kokios slaugos ilgainiui gali tikėtis pacientai, atvirauja Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos katedros vedėja Daiva Narvilienė. Bendrosios praktikos slaugos studijų programa – viena populiariausių Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Per įstaigos gyvavimo laiką diplomai įteikti tūkstančiams absolventų. Ar skiriasi šiandien kolegijos slenkstį peržengusių jaunuolių ir studijavusiųjų prieš porą dvidešimtmečių lūkesčiai? Slauga yra viena seniausių profesijų žmonijos istorijoje. Tai amžina profesija ir, be abejo, studentai kiekviename laikmetyje skiriasi. Šiuo metu į slaugą diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga. Jai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas,…
Agronomės profesija kaunietę „veža“
„Profesiją žmogus turi rinktis tvirtai stovėdamas ant žemės, o ne skrajodamas padebesiais. Tada vėliau tikrai neteks dūsauti, kad jaunimui Lietuvoje neįmanoma įsidarbinti,“ – atsiimdama bakalauro studijų baigimo diplomą tikina Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto absolventė Paulina Gružaitė. Iš tiesų šis metas yra tik trumpas stabtelėjimas pačios merginos gyvenime prieš pradedant savarankišką profesinę veiklą ir agrobiotechnologijos magistrantūros mokslus tame pačiame universitete. Paulina yra trečiosios kartos kaunietė, užaugusi Kauno Žaliakalnio mikrorajono penkiaaukštyje. Mergina baigė prestižinę Kauno „Saulės“ gimnaziją, mokėsi muzikos mokykloje, bet, skirtingai nei daugelis, jau nuo vaikystės žinojo, kokią profesiją rinksis. „Kai klasiokams užsimindavau, kad būsiu agronomė, šie išpūsdavo akis ar mesteldavo kokį juokelį, nes tiesiog neturėjo supratimo, kokia tai…
Liepos 6-ąją premjeras kviečia švęsti ant 100 Lietuvos piliakalnių
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisijos posėdyje aptarti Šimtmečio minėjimo programos vykdomi projektai ir pačios šventės finansavimas. Posėdžio metu taip pat pristatytas pirmasis artėjančio Šimtmečio pasitikimui skirtas renginys, kuris liepos 6 d. sukvies visus pasaulio lietuvius sugiedoti Tautišką giesmę ant 100 Lietuvos piliakalnių. „Valstybės dieną kartu giedodami Tautišką giesmę ant 100 Lietuvos piliakalnių ir visame pasaulyje pasitiksime atkurtos Lietuvos šimtmetį. Kviečiu visus prisijungti prie šios gražios iniciatyvos ir paraginti savo draugus bei artimuosius sugiedoti himną, jei ne ant vieno iš pasirinktų piliakalnių, tai bent artimųjų rate“, – kviesdamas švęsti artėjančio Šimtmečio Lietuvos žmones teigė premjeras, kuris pats planuoja simbolinę Šimtmečio šventės pradžią paminėti ant Dubingių piliakalnio. Atsižvelgiant…
TS-LKD frakcijos pranešimas: „Reikalaujama nesikratyti atsakomybės dėl dvigubos pilietybės“
2017 m. birželio 27 d. pranešimas žiniasklaidai Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Tokį Seimo daugumos sprendimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Žygimantas Pavilionis vadina atsakomybės perkėlimu ant kitų, šiuo atveju – Konstitucinio Teismo pečių. „Kreipimasis į Konstitucinį Teismą iš pirmo žvilgsnio visiškai logiškas – prašoma išaiškinimo, ar Konstitucinio Teismo formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos Respublikos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę. Dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš Lietuvos išvykusių iki 1991 m., tokia išimtis buvo suteikta. Tačiau mūsų kartos žmonėms, kurie patyrė šios šalies reformas ir…
Lietuvių atostogų įpročiai: gimtąjį pajūrį keičia į Europos didmiesčių kultūrą
Įsibėgėjus vasarai, didžioji dalis lietuvių tradiciškai jau suplanavo šiltojo sezono atostogas. Tačiau šiemet poilsiauti ketina mažiau gyventojų nei pernai, o ir pasirinkta atostogų kryptis šiek tiek keičiasi. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ kasmet atliekama klientų apklausa rodo, kad šiemet daugiau lietuvių linksta poilsį prie Lietuvos pajūrio iškeisti į Europos didmiesčius. „Klientų apklausą apie atostogų įpročius vykdome jau trečius metus. Šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, matyti, kad planuojančių atostogas Lietuvoje prie jūros sumažėjo. Iš daugiau nei 2000 apklausoje dalyvavusių klientų tik 14,4 proc. šiemet ketina praleisti atostogas Lietuvos pajūryje. Pernai tokias atostogas rinkosi kas penktas apklaustasis“, – sako Giedrė Vilkė, „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė. Dar 12 proc. apklaustųjų poilsiui šiemet rinksis Lietuvos kaimą, tiek…
Seimas suteikė teisinį pagrindą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais
Seimas priėmė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimą (projektas Nr. XIIIP-790(2), kuriuo įtvirtintas teisinis pagrindas leisti į Ukrainą siųsti Lietuvos karius mokymo tikslais, t. y. dalyvauti karinėje mokymo operacijoje. Už tai numatančią pataisą balsavo 103 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pagal priimto nutarimo papildymą antrąjį šių metų pusmetį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais galės būti siunčiama iki 60 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvauti karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje. Kaip anksčiau yra pažymėjęs krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis, šis siūlymas nesudaro prielaidų Lietuvos kariams tiesiogiai dalyvauti kovos veiksmuose ir Ukrainos antiteroristinės operacijos zonose. Pasak jo, tokiu būdu būtų įgyvendinami Lietuvos Respublikos užsienio saugumo ir…
Valstybės pažinimo centre – diskusija, kaip stiprinti gyventojų pasitikėjimą valstybe
Renginio tipas: Renginys Renginio data: Ketvirtadienis, 2017 m. birželio 29 d. Renginio pradžia: 15:00 Renginio pabaiga: Ketvirtadienis, 2017 m. birželio 29 d. Renginio vieta: Valstybės pažinimo centras (Totorių g. 28) Birželio 29 d., 15 val. LR Prezidento rūmų ansamblyje įsikūrusiame Valstybės pažinimo centre vyks diskusija „Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?“. Renginio metu bus pristatyti VU TSPMI tyrėjų įgyvendinto projekto „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę“ rezultatai ir rekomendacijos. Remiantis tarptautiniais tyrimais, pasitikėjimas teismais, policija, sveikatos apsaugos ir kitomis viešosiomis institucijomis, yra esminis kelias stiprinti žmonių tarpusavio pasitikėjimą, motyvaciją mokėti mokesčius, užtikrinti valdymo kokybę ir kurti ilgalaikę ekonominę gerovę. Lietuvoje pasitikėjimas šiomis institucijomis nuo 2009 m. augo, tačiau iki šiol yra vienas žemiausių tarp…
Lietuva – tarp pažangiausių mokslo valstybių
Antradienis, birželio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Lietuvos ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) sutarties pasirašymo ceremonijoje. Nuo šiandien Lietuva – asocijuotoji didžiausios pasaulyje mokslo institucijos narė, priklausanti pažangiausių mokslo valstybių bendruomenei ir prisidedanti prie svarbiausio CERN tikslo vienyti pasaulio mokslininkus bendram darbui. Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji pasiekė narystę šioje organizacijoje. Prezidentė, sveikindama šį ypatingos reikšmės valstybei įvykį, sakė, kad sutarties su CERN pasirašymas – tai Lietuvos mokslininkų talento ir potencialo, mūsų bendrų pastangų, skatinant mokslą ir inovacijas, pripažinimas. Tai dar vienas įrodymas, kaip toli Lietuva pažengė į priekį per 27-erius Nepriklausomybės metus. Pasak valstybės vadovės, Lietuva didžiuojasi šia garbinga naryste ir labai gerai supranta visą…
Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginio dialogo stiprinimo
Seimas, 90 parlamentarų balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 3 susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginio dialogo stiprinimo“ (projektas Nr. XIIP-4237(3). Priimtu dokumentu Seimas, įvertindamas Lietuvos Vyriausybės užsienio politikos prioritetus, akcentuojančius Vidurio ir Rytų Europos regiono ekonominį, politinį, gynybinį bendradarbiavimą; įvertindamas strateginių Lenkijos ir Lietuvos interesų tapatumą bei būtinybę paversti juos gilaus dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo pagrindu; primindamas nuolatinius išorinių priešiškų jėgų bandymus supriešinti Lietuvą ir Lenkiją, atsižvelgdamas į agresyvią Rusijos užsienio politiką, kuria siekiama sužlugdyti Europos saugumo sistemą; sveikina NATO Viršūnių susitikime Varšuvoje priimtus sprendimus, panaikinančius abejones dėl tariamai nevisavertės Vidurio ir Rytų Europos šalių narystės Aljanse, ir pabrėžia dvišalio bei regioninio bendradarbiavimo svarbą sėkmingam jų…
Parodos „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“ atidarymas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato antrąjį leidinį iš ciklo „Nepriklausomybės archyvai“, skirto mūsų valstybingumo sukakčiai paminėti. Vasario mėnesį supažindinome visuomenę su paskutiniu tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu. Antroji pasirinkta asmenybė – diplomatas Petras Klimas, turėjęs stiprią įtaką mūsų tautos prisikėlimui. Petro Klimo vaidmuo Lietuvos istorijoje Klimas (1891–1969 m.) – vienas jauniausių Vasario 16-osios akto signatarų. Jis aktyviai dalyvavo rengiant šį svarbiausią Lietuvos istorijoje dokumentą – mokslo istorikas prof. Libertas Klimka rašo, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas yra suredaguotas P. Klimo ranka. Lietuvių konferencijoje P. Klimas buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos generaliniu sekretoriumi, o kartu – ir pirmuoju laikraščio „Lietuvos aidas“ redaktoriumi. Visą likusį gyvenimą…