Seimas, 90 parlamentarų balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 3 susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginio dialogo stiprinimo“ (projektas Nr. XIIP-4237(3).
Priimtu dokumentu Seimas, įvertindamas Lietuvos Vyriausybės užsienio politikos prioritetus, akcentuojančius Vidurio ir Rytų Europos regiono ekonominį, politinį, gynybinį bendradarbiavimą; įvertindamas strateginių Lenkijos ir Lietuvos interesų tapatumą bei būtinybę paversti juos gilaus dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo pagrindu; primindamas nuolatinius išorinių priešiškų jėgų bandymus supriešinti Lietuvą ir Lenkiją, atsižvelgdamas į agresyvią Rusijos užsienio politiką, kuria siekiama sužlugdyti Europos saugumo sistemą; sveikina NATO Viršūnių susitikime Varšuvoje priimtus sprendimus, panaikinančius abejones dėl tariamai nevisavertės Vidurio ir Rytų Europos šalių narystės Aljanse, ir pabrėžia dvišalio bei regioninio bendradarbiavimo svarbą sėkmingam jų įgyvendinimui; akcentuoja, jog strateginė partnerystė su JAV yra Šiaurės-Baltijos ir Vidurio Europos valstybių saugumo garantas, todėl ragina kartu skatinti bei stiprinti transatlantinius ryšius; remiantis abipusės pagarbos suverenitetui principais, ragina tęsti ir plėtoti strateginį Lietuvos ir Lenkijos dialogą parlamentiniu lygmeniu.
Rezoliucija Lenkija kviečiama kryptingai tęsti energetinių projektų „LitPol Link“ ir GIPL su Lietuva įgyvendinimą, siekiant Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais ir užtikrinant didesnį dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją regiono dujų rinkoje ir Baltijos šalių kaip nuo Europos atsietų „energetinių salų“ problemos galutinio sprendimo; kviečiama labiau įsitraukti ir toliau kartu dirbti, kad „Rail Baltica“, kuris yra visų Baltijos šalių strateginis infrastruktūros projektas, būtų sklandžiai įgyvendintas.
Priimtu teisės aktu Seimas ragina Lenkiją palaikyti tarptautines Lietuvos iniciatyvas nukreiptas prieš nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybas, pabrėždamas, kad energetinio saugumo trūkumas yra esminis veiksnys išlaikantis Europos regioną Rusijos įtakos sferoje.
Lenkijos vadovybei kartu su regiono partneriais Seimas siūlo Europos Sąjungoje formuluoti ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją, pagrįstą pažangiausių Rytų partnerystės valstybių visavertės narystės ES perspektyva, tuo pačiu nepamirštant, kad Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos Asociacijos susitarimų reformų vykdymo sėkmė didžia dalimi priklausys ir nuo ES politinio dėmesio bei didesnių finansinių paskatų suteikimo.
Rezoliucija Seimas skatina Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu siekiant įvertinti komunizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimus.
Įvertindamas Rusijos veiksmus po Lenkijos Prezidentinio lėktuvo katastrofos 2010 metais ir atsisakymą grąžinti lėktuvo nuolaužas Lenkijai, Seimas ragina Rusijos Federaciją visapusiškai bendradarbiauti su Lenkijos Respublikos kompetentingomis institucijomis atliekant atnaujintą lėktuvo katastrofos tyrimą.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
