Nuoširdi šypsena, geras žodis, padrąsinantis žvilgsnis ar švelnus apsikabinimas nieko nekainuoja, bet duoda labai daug: suteikia pasitikėjimo, padeda įveikti sunkumus, įkvepia naujiems darbams ir t. t. Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokiniai, pasitelkę lėlių teatrą, kvietė kraštiečius nepasiduoti slogiai nuotaikai, padėti vieni kitiems ir dalytis gerumu. „Jaunimą neramina žmonių susvetimėjimas, pesimizmas, abejingumas kito skausmui, tolerancijos stoka, – sako Sonata Bernadickienė, „Atžalyno“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir lietuvių kalbos mokytoja. – Šioms problemoms spręsti mokiniai nutarė įkurti lėlių teatrą: juk pasakos ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius moko gerumo, draugiškumo, išminties.“ Įgyvendinti gimnazistų sumanymą padėjo kraštietė Elena Žekienė, Kauno valstybinio lėlių teatro muziejaus vadovė. Ji patarė vaidinti savo vyro Antano Žeko režisuotą spektaklį…

Sparčiai senėjant visuomenei itin svarbu stiprinti kartų dialogą, pasirūpinti pagyvenusių žmonių socialine ir psichologine gerove, sudaryti sąlygas jiems aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai suvokdami Utenos kolegijos studentai ėmėsi projekto „Studentai – senjorams, senjorai – studentams“, kuriuo skatino jaunosios ir vyresniosios kartų bendradarbiavimą. „Sulaukę pensinio amžiaus žmonės tarsi atsiduria gyvenimo užribyje: pasijunta nereikalingi, neturi kam perduoti sukauptos patirties, su kuo pabendrauti, – sako Ramutė Kavoliūnienė, Utenos kolegijos ryšių su visuomene atstovė. – Todėl nusprendėme kurti naujus jaunuolių ir senjorų santykius, didinti jų užimtumą ir dalyvavimą bendrose veiklose.“ Būsimi įvairių sričių specialistai – socialiniai darbuotojai, bendrosios praktikos slaugytojai, kosmetologai, kineziterapeutai ir kiti – noriai sutiko pasidalyti su senjorais savo profesinėmis žiniomis, pagerinti…

Tikras pilietis yra tas, kuris pažįsta ir brangina tėvynę, siekia išsaugoti jos praeitį, pasirūpinti dabartimi ir kurti ateitį. Nedidelio Pandėlio miestelio, įsikūrusio Rokiškio rajone, jaunimas įsitikinęs, kad be praeities nebūtų dabarties, todėl kviečia atsigręžti į savo gimtinės šaknis ir geriau ją pažinti. „Istorijos pamokose per mažai dėmesio skiriama atskirų šalies regionų, miestų ir miestelių istorijai. Dalyvaudami projekte „Kuriame Respubliką“, mokiniai suvokė, kad pilietiškumas prasideda nuo meilės gimtajam kraštui, jo žmonėms, kultūrai, gamtai, – pasakoja Violeta Karaliūnienė, Pandėlio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. – Jie atrado įvairių būdų bendramokslių ir kitų miestelių gyventojų žinioms apie gimtinę praturtinti ir jausmams pabudinti.“ Vienas jų – penkis mėnesius vykęs „Protų mūšio“ turnyras „Pelėdos akis“. Jame…

„Aš galiu pralaimėti mūšį, bet negaliu tuščiai praleisti minutės.“ Tai generolo Napoleono Bonaparto žodžiai. Ar kada susimąstėte, kiek laiko iššvaistote vėjais, nes nemokate jo planuoti ar užsiimate niekam nereikalingais darbais? Prasmingai išnaudoti kiekvieną minutę – didis menas, kurio būtina mokytis nuo mažens. Rūpintis kokybiškesniu bendruomenės laisvalaikiu ėmėsi Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos jaunimas. „Jei mokiniai bus užsiėmę, laisvalaikį leis įdomiai ir turiningai, rečiau griebsis žalingų įpročių, mažės nusikalstamumas, – sako Asta Jankauskienė, Gedminų pagrindinės mokyklos mokytoja. – Svarbu, kad mokiniai supratų, kokios veiklos jiems patinka, ir būtent jų imtųsi.“ Pirmiausia mokiniai sudarė veiklų planą. Vienas didžiausių jų laukusių darbų – diskusijų klubo įkūrimas. Kiekvieną mėnesį į jį susirinkę jaunuoliai nagrinėjo visiems…

Vieni esame nepailstantys aktyvistai, kiti – mieliau liekame nuošalyje, vengiame imtis iniciatyvos. Skirtingi žmonių asmenybės tipai atsiskleidžia jau mokykloje. Kaip bendrai veiklai sutelkti kuo daugiau mokinių? Kaip pažadinti jų iniciatyvumą? Naują mokinių aktyvinimo modelį sukūrė ir ėmė taikyti Trakų rajono Rūdiškių gimnazija. „Įvairius renginius ar akcijas dažniausiai organizuoja vis tie patys mokiniai. Kad išjudintume kuo daugiau pasyvių jaunuolių ir įkvėptume juos aktyviau dalyvauti mokyklos gyvenime, subūrėme neformalų Mokinių klubą, – pasakoja Elena Červiak, Rūdiškių gimnazijos istorijos mokytoja. – Jo tikslas – padėti gimnazijos mokiniams atsiskleisti ir įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.“ Nors gimnazijoje veikia Seniūnų sueiga, tačiau jai per sudėtinga ir spręsti kasdienes mokinių problemas, ir užtikrinti kokybišką jų laisvalaikį. Todėl…

Tik šiek tiek daugiau nei kas antras lietuvis ryžtasi išreikšti savo valią prie balsadėžių, kai reikia apsispręsti, kas artimiausius ketverius metus atstovaus jo interesams Seime, ar šaliai reikia statyti naują atominę elektrinę, ir kitais klausimais. Atėjus pasirinkimo akimirkai dalis tautiečių suvokia, kad per mažai žino, kas vyksta politiniame gyvenime, todėl jiems sunku apsispręsti. Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos mokiniai įsitikinę: imti domėtis visuomeniniu, politiniu gyvenimu ir aktyviau jame dalyvauti niekada ne per vėlu. „Mūsų gimnazijoje mokosi suaugusieji, kurių amžius dažniausiai svyruoja nuo 18 iki 35 metų. Stengėmės, kad kiekvienas jų labiau domėtųsi politiniais įvykiais Lietuvoje ir pasaulyje, turėtų savo nuomonę apie juos ir aktyviau ją reikštų“, – sako Edvinas Šimulynas, „Židinio“…

Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais išrinko ir paskelbė 25 sėkmingiausias jaunimo pilietines iniciatyvas. Įvardinti opiausias bendruomenių problemas ir imtis jas spręsti bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų mokinius bei kolegijų studentus įkvėpė didžiausias Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektas „Kuriame Respubliką“. Jame iš viso dalyvauja 120 švietimo įstaigų iš 30-ies savivaldybių. „Pilietinis ugdymas mokyklose itin teorinis, tad kvietėme jaunimą praktiškai išbandyti ir pajusti, ką reiškia būti piliečiu. Mokiniai aiškinosi savo bendruomenių problemas, rengė ir vykdė vietos veiklos projektus joms įveikti“, – sako Ieva Petronytė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė. Anot projekto „Kuriame Respubliką“ valdybos pirmininko ir eksperto Tado Langaičio, mokiniai ėmėsi itin įvairių iniciatyvų, todėl išrinkti sėkmingiausias buvo nelengva. Ekspertai mokinių sumanymus vertino…

„Mažuose pasaulio kampeliuose maži žmonės darydami mažus, gerus darbus pamažu keičia pasaulio veidą“, – sakė garsi lietuvių rašytoja Vanda Juknaitė. Vienas tokių pasaulio kampelių – Lietuva. Net 120 švietimo įstaigų: bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų, prisijungusių prie didžiausio šalyje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką“, ėmė telkti vietos bendruomenes ir keisti jų gyvenimus, mokė pilietiškumo, apgaubė aplinkinius rūpesčiu ir gerumu. Itin smarkiai gerumo virusas išplito Mažeikių Senamiesčio pagrindinėje mokykloje. „Šiuolaikinė susvetimėjusi visuomenė kur kas labiau vertina materialias gėrybes nei dvasines. Net savanoriaudamas ar padėdamas silpnesniam dažnas tikisi naudos sau: pasipuikuoti tariamu gerumu ar susikurti teigiamą įvaizdį, – sako Daiva Narmontienė, Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja. – Su mokiniais nusprendėme…