Pilietinės visuomenės institutas, siekdamas atnaujinti pilietinį ugdymą šalies ugdymo įstaigose, parengė šešias metodikas. Viena jų skirta stiprinti neformalųjį pilietiškumo ugdymą kolegijose. „Šiuolaikiniai studentai kūrybingi, turi daug pilietinio potencialo, tačiau pasitaiko, kad jų idėjos taip ir lieka tik galvose. Norėtume, kad studentai būtų dar aktyvesni, labiau atsiskleistų, atrastų tvirtesnį ryšį su savo bendruomene, valstybe“, – sako Gabrielė Characiejienė, programos „Renkuosi mokyti“ vadovė, viena iš ugdymo metodikos kolegijoms autorių. Anot pašnekovės, naująją metodinę medžiagą galima padalyti į dvi dalis. Pirmojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama pilietiškumo sampratai, jo raiškos būdams ir idėjoms aprašyti. Antrojoje pateikiami patarimai, rekomendacijos, kaip atrasti bendraminčių, kartu dirbti, į ką atkreipti dėmesį imantis ir įgyvendinant pilietines iniciatyvas, projektus. G.…
Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos – „aukso kasyklos“ pilietiškumui ugdyti
Mokiniai, mokytojai ir ekspertai negaili kritikos pilietiškumo ugdymui šalies mokyklose. Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos ne kartą siūlė, kaip būtų galima aktyviau ir patraukliau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ne tik pilietinio ugdymo, bet ir daugelio kitų dalykų pamokose. Tam itin tinkamos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, kurių turinį susieti su valstybės reikalais ir piliečiui reikalingomis vertybėmis padės nauja metodinė medžiaga – papildomas pilietiškumo ugdymo modulis lituanistams. „Lietuvių kalbos ir literatūros, kaip ir kitų mokomųjų dalykų, pamokose turi būti keliami šiandienos visuomenei aktualūs klausimai. Negalime tikėtis savarankiško mąstymo iš žmogaus, kuris neįgudęs spręsti problemas, prisiimti atsakomybę, būti aktyvus pamokose, mokykloje, kitaip tariant – kuris buvo mokytas formaliai“, – sako Vilniaus…
Mokyklų bendruomenės: (ne)atskleistos pilietinės galios
Nors mokytojai turi daugiau pilietinės galios nei vidutiniškai visa visuomenė, tačiau ir tarp jų yra dvejojančių, nepasitikinčių savo galiomis ir nesiryžtančių veikti. Mokytojai nesulaukia deramos visuomenės pagarbos ir įvertinimo, dėl švietimo sistemos reformų, mažėjančio mokinių skaičiaus jaučiasi nestabiliai ir nesaugiai. Stebėdami šią situaciją ekspertai nuogąstauja, kad mokyklų bendruomenių pilietinis potencialas lieka iki galo neatskleistas – jį būtų galima veiksmingiau panaudoti pilietinei visuomenei kurti. Pilietinės visuomenės institutas, siekdamas sustiprinti mokytojų ir mokyklų bendruomenių pilietines galias, pristato dviejų dienų kvalifikacijos tobulinimo programą „Pilietiškumo ugdymas – asmens ir mokyklos bendruomenės galioms stiprinti“. Tikimasi, kad ji bus naudinga plėtojant mokytojų bendrąsias kultūrines kompetencijas, stiprinant pilietinį ugdymą šalies mokyklose. Mokymų programa parengta remiantis gerąja mokyklų…
Mokyklai ir Respublikai išlikti – būtina bendrystė
Kaip sustiprinti šiuolaikinę mokyklą? Kaip jos gyvenimui suteikti daugiau kūrybiškumo, laisvės, supratimo ir pasitikėjimo vienų kitais? Kaip sutelkti mokyklos bendruomenę, įkvėpti ją bendradarbiauti ir drauge kurti savąją Respubliką? Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais pristato naują pilietinio ugdymo medžiagą, kuri, tikimasi, ne tik padės sėkmingiau ugdyti mokinių pilietiškumą, bet ir mokyklos bendruomenės gyvenimą padarys savarankiškesnį, prasmingesnį, įdomesnį, tvirčiau jį susies su Lietuvos Respublikos kūrimu. „Kodėl šiandien turime kalbėti apie bendrystę kaip Respublikos esmę? Pirmiausia todėl, kad ji suteikia saugumo jausmą, mažina vienatvę, nerimą, laiduoja pagalbą, perduoda kultūrą, padeda suvokti save, asmeniškai kelti tikslus ir išvien komandoje jų siekti“, – sako Henrikas Vaicekauskas, Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktorius. Naujoji pilietinio ugdymo…
Jaunimo iniciatyvos korupcijai mažinti
Kol valdžios institucijos nesėkmingai bando įveikti korupciją, jaunimas nesėdi sudėjęs rankų ir ragina daugiau dėmesio skirti antikorupciniam ugdymui mokyklose. Dalyvaudami nacionaliniame pilietiškumo projekte „Skaidrumo laboratorija“, mokiniai ne tik aiškinosi, kas yra korupcija, kaip ji pasireiškia kasdieniame gyvenime, bet taip pat siūlė ir praktiškai išbandė įvairius būdus jai sumažinti. Skaidrumo agentais pasivadinę Jonavos rajono Bukonių pagrindinės mokyklos 8–10 klasių mokiniai skleidė antikorupcines idėjas ir sąžiningo elgesio mokė mažesnius bendruomenės narius. „Aukštesniųjų klasių mokiniai vedė klasės valandėles, kuriose pristatė savo sukurtą vaizdo klipą apie vieną iš korupcijos formų – nusirašinėjimą, pasakojo apie su korupcija kovojančias organizacijas ir iniciatyvas, diskutavo, kas yra skaidrumas ir kaip jį puoselėti, – pasakoja Aurelija Kuperskienė, Bukonių pagrindinės…
Ką verta aplankyti Šiaulių mieste ir rajone?
Prasidėjus vasarai, daugelis sukame galvą, kaip praleisti ją kuo įdomiau, prasmingiau ir įsimintiniau. Tam visiškai nebūtina keliauti į egzotiškas užsienio šalis. Lietuvoje apstu dėmesio vertų gamtos ir kultūros paminklų, lankytinų vietų. Populiarinti kultūrinį turizmą ir priminti apie nepelnytai užmirštas šalies įdomybes pasiryžo nacionalinio pilietiškumo projekto „Atgal į ateitį“ dalyviai. Tarp jų Šiaulių miesto ir rajono mokyklų jaunuoliai, kurie kviečia iš naujo atrasti Saulės miestą ir gyvenvietes aplink jį. Spalvingą pažintinį maršrutą sudarė Šiaulių Didždvario gimnazijos mokiniai. Jie siūlo apžiūrėti didžiausią Lietuvoje profesoriaus Kazio Morkūno sukurtą vitražą „Saulės mūšis“. Pataria stabtelti prie akmens su dubenėliais. Tai gana retas archeologinis objektas: pagoniškose šventvietėse per apeigas naudoti akmenys su įvairaus dydžio gamtos ar…
Pilietiškumo projektuose dalyvauja jaunimas iš visos Lietuvos
Prieš mėnesį pradėti vykdyti „Kuriame Respubliką“ nacionaliniai pilietiškumo projektai „Atgal į ateitį“, „Auginkime vieni kitus“ ir „Skaidrumo laboratorija“ įgauna vis didesnį pagreitį. Prie jų prisijungė per 2 000 mokinių iš daugiau kaip 300 mokyklų, pasiryžusių kovoti su korupcija, gaivinti gimtojo krašto istoriją, spręsti patyčių bei susvetimėjimo problemas. „Džiaugiamės, kad projektuose panoro dalyvauti mokiniai beveik iš visų Lietuvos savivaldybių. Šis apsisprendimas dar kartą patvirtina, kad jaunoji karta neabejinga savo bendruomenių ir visos valstybės problemoms, o projektų temos daugeliui aktualios“, – sako Ieva Petronytė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė. Anot jos, dalis ugdymo įstaigų jau išbandė įvairias priemones bendruomenių ryšiams stiprinti, gimtojo krašto istorijai ir kultūrai puoselėti, tačiau pavienės iniciatyvos kol kas nėra…
Nacionaliniai pilietiškumo projektai telkia mokyklas ir organizacijas
Prieš savaitę paskelbus apie nacionalinių projektų „Skaidrumo laboratorija“, „Auginkime vieni kitus“ ir „Atgal į ateitį“ pradžią, prie jų panoro prisijungti ne tik gausus būrys mokyklų, bet ir įvairios organizacijos, iniciatyvos. Tarp jų – Kauno jaunųjų turistų klubas, pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“, profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“, pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“ ir kiti. „Sulaukėme daug mokyklų ir įvairių organizacijų laiškų ir skambučių, atsakinėjome į jų klausimus, pasakojome apie savo planus, – teigė nacionalinių projektų koordinatorius Adomas Bužinskas. – Daugelis susidomėjusių tikino, kad korupcijos, socialinės ir kraštotyros problemos, kurias mokiniai sieks įveikti projektų metu, yra itin aktualios, o pasiūlyti jų sprendimo būdai – šiuolaikiški ir įdomūs.“ A. Bužinskas…
Jaunimas spręs korupcijos, socialines ir kraštotyros problemas
Pradedami įgyvendinti nacionaliniai pilietiškumo projektai, kurių metu jaunimas spręs ne tik jam, bet ir visai valstybei aktualias problemas: kovos su korupcija, gaivins gimtojo krašto istoriją, skatins skirtingo amžiaus mokinių solidarumą ir kurs visiems draugišką mokyklą. Nacionaliniai projektai atrinkti iš 120 pilietinių iniciatyvų, kurias įgyvendino bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų mokiniai bei kolegijų studentai, dalyvaudami projekte „Kuriame Respubliką“. „Šį kartą projektų autoriai – vaikai ir jaunuoliai. Pirmajame projekto „Kuriame Respubliką“ etape jie įvardijo opiausias savo bendruomenių problemas, pasiūlė ir išbandė įvairius jų sprendimo būdus. Pirmieji teigiami pokyčiai įkvėpė jaunimą imtis dar didesnių darbų ir paskleisti savo idėjas po visą Lietuvą, – pasakoja Vaidas Bacys, Šiaulių Didždvario gimnazijos pilietinio ugdymo ir istorijos…
Kuršėniečiai kuria visiems draugišką mokyklą
Norint, kad mokykla būtų ne tik ugdymo įstaiga, bet ir antrieji mokinių namai, tenka kaip reikiant paplušėti. Tuo įsitikino Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokiniai, kurie, prisijungę prie didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką“, nusprendė kurti kiekvienam bendruomenės nariui draugišką, jaukią ir saugią mokyklą. „Siekiame ne tik suteikti mokiniams daugiau žinių, bet ir pasirūpinti jų laisvalaikiu, padėti pažinti save, susirasti bendraminčių, ugdyti supratingumą ir pagarbą kitam“, – sako Florentina Navickienė, Lauryno Ivinskio gimnazijos socialinė pedagogė. Gimnazistai dirbo dviem kryptimis: gražino mokyklos aplinką ir gerino tarpusavio santykius. Anksčiau jie neturėjo jaukių susibūrimo erdvių, kuriose galėtų pailsėti, pabendrauti ar pasišnekučiuoti su bendramoksliais. Kad surinktų lėšų joms įrengti, jaunuoliai apsilankė Šiaulių…