Ryšio, bendravimo ir artumo poreikis nesikeičia su amžiumi – keičiasi tik būdai, kaip žmonės jį kuria. Vis daugiau senjorų pažinčių ieško skaitmeninėje erdvėje, kur mezga naujus santykius ir bendrauja. Tačiau šis pasaulis ne visada lengvai perprantamas – kartais jis atsiskleidžia per visai netikėtas situacijas. Pasak „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, vyresnio amžiaus žmonės vis drąsiau žengia į skaitmeninį gyvenimą, tačiau ne visada lengvai susigaudo jo taisyklėse. Pažintys skaitmeninėje erdvėje – vis dažnesnė senjorų kasdienybė Vyresnio amžiaus žmonės vis drąsiau mokosi naudotis skaitmeninėmis technologijomis – skambina vaizdo skambučiais, rašo žinutes, naršo internete. Kaip pastebi J. Markeliūnė, senjorai tikrai nėra pasyvūs technologijų vartotojai – jie smalsūs, nori bendrauti, ieško ryšio. Kartais…

Koks turėtų būti vyras, kas yra vyriška, o kas ne, ir kaip šiandien reikėtų auginti berniukus? Kadangi šiuolaikinėje visuomenėje griežtų ir paprastų atsakymų į šiuos klausimus neliko, atsiradusį vakuumą sparčiai pildo interneto nuomonės formuotojai. Viešojoje erdvėje vis labiau įsigali vadinamoji manosfera (vyrų sfera), kurioje nuomonės formuotojai paaugliams perša toksiško vyriškumo, mizoginijos ir greito praturtėjimo idėjas. „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė sako, kad tėvams būtina pasidomėti, kokį turinį vartoja jų vaikai. Naujausiame dokumentiniame filme „Inside the Manosphere“ (liet. „Manosferos viduje“) žurnalistas Louisas Theroux atskleidė pasaulį, kuriame jauni, ekranų tiesiog apsėsti nuomonės formuotojai iš naujo savaip apibrėžia, ką reiškia būti vyru. „Manosfera nėra visiškai naujas reiškinys, tačiau socialiniai tinklai ir…

Milijonas per vieną mėnesį – tiek kartų kovo mėn. sukčiams nepavyko prisiskambinti savo aukoms, nes jiems sutrukdė mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ duomenimis, nuo metų pradžios jau užblokuota per 4,5 mln. apgaulingų skambučių ir tūkstančiai kenkėjiškų SMS žinučių. Nors sukčiai išlieka itin aktyvūs, vis daugiau atakų sustabdoma dar prieš joms pasiekiant vartotojus. Tačiau technologijoms vis geriau blokuojant sukčių kelius, nusikaltėliai keičia taktiką ir ieško naujų būdų, kaip pergudrauti ne apsaugos sistemas, o patį žmogų. „Sukčių skambučių srautai išlieka labai nepastovūs – per savaitę jų gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Vis dėlto aiškiai matome, kad dauguma atakų vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis. Juk darbo įkarštyje visi sulaukia daugiau…

Lietuvos Seime svarstomi siūlymai riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų asmenims žymi platesnį poslinkį Europoje – vis daugiau šalių ieško konkrečių priemonių mažinti skaitmeninės aplinkos rizikas vaikams. Nors bendro, teisiškai privalomo reguliavimo Europos Sąjungos lygiu kol kas nėra, diskusijos šia kryptimi sparčiai intensyvėja tiek Briuselyje, tiek nacionaliniuose parlamentuose. Šias diskusijas skatina ir tai, kad socialiniai tinklai jau yra tapę kasdienybe daugumai nepilnamečių – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) 2025 m. analizė rodo, kad net 96 proc. penkiolikmečių nurodo naršantys socialiniuose tinkluose, tačiau tie patys duomenys atskleidžia ir augančias rizikas: apie 10 proc. paauglių jau turi probleminio naudojimo požymių, beveik kas penktas dėl socialinių tinklų apleidžia kitas veiklas,…

Išmaniųjų telefonų gamintojai kuria vis patvaresnius įrenginius, tačiau rinkos duomenys rodo, kad vidutinis vartotojas telefoną keičia vos po dvejų ar trejų metų. Dažniausiai tai nutinka ne dėl fizinio susidėvėjimo ar gamyklinio broko, o dėl pačių savininkų daromų klaidų. Jonas Puodžius, „Telia“ telefonų kategorijos vadovas, atskleidžia, kokie kasdieniai įpročiai trumpina išmaniųjų įrenginių gyvavimo laiką. Pasaulinės tyrimų bendrovės „Counterpoint Research“ duomenimis, pasaulyje vidutinis išmaniojo telefono naudojimo laikas šiandien siekia daugiau nei 40 mėnesių ir pamažu ilgėja, nes vartotojai stengiasi įrenginius išlaikyti ilgiau. Tačiau tyrimai rodo ir kitą įdomią tendenciją – nemaža dalis įrenginių pakeičiami ne dėl to, kad sugenda – jie pradeda veikti lėčiau, greičiau išsikrauna ar tiesiog atrodo „pavargę“. Miego reikia…

Kovo 25 dieną minima Gandro šventė arba Gandrinės. Tačiau šių paukščių kelionėms nuspėti kalendoriumi nebesikliaunama – per tūkstančius kilometrų migruojantys baltieji gandrai dabar stebimi pasitelkus išmaniąsias technologijas. Marijono Baltušio, „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovo, teigimu, sparčiai tobulėjančios namų vaizdo kameros leidžia stebėti paukščių gyvenimą iš arti, jų nebaidant. Remiantis naujausiais Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, gandrų populiacija šalyje išlieka gausi. Ji siekia apie 16,6 tūkst. perinčių porų, nors daugelyje Vakarų Europos šalių jie beveik išnykę. Gandrai yra konservatyvūs paukščiai, prisirišę prie savo lizdaviečių, todėl kasmet grįžta į tas pačias sodybas. Kameros saugumui, o tada – gyvūnams stebėti Būtent čia į pagalbą gamtos mylėtojams ateina kasdienės išmaniosios technologijos. Pasaulinės tyrimų bendrovės „Industry research“…

„Telia“ ir pasaulinė investicijų bendrovė „Brookfield“ sudarė ilgalaikę strateginę partnerystę. Jos tikslas – stiprinti Švedijos ir Europos skaitmeninę nepriklausomybę bei skatinti saugų DI naudojimą. Partnerystė remiasi anksčiau paskelbtais „Brookfield“ planais investuoti iki 95 mlrd. Švedijos kronų (9,2 mlrd. eurų) į DI infrastruktūrą Švedijoje. Tai sudaro apie dešimtadalį Lietuvos 2025 metų BVP. Pagrindinis šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad strateginiai valstybės ir verslo duomenys nenutekėtų už šalies ribų. Planuojamus statyti naujuosius DI centrus, vadinamąsias „DI gamyklas“, į vientisą ekosistemą sujungs „Telia“ nacionalinis šviesolaidinis tinklas, o visą jo valdymą į savo rankas perims specializuotas „Telia Cygate“ padalinys. „Tai reiškia gerokai daugiau saugumo. Viskas, nuo fizinės infrastruktūros iki duomenų apdorojimo, bus valdoma vietinių…

Pavasarį daugelis tvarko namus ir plauna langus, tačiau dažnai pamiršta išsivalyti vietas, kur praleidžia daugiausia laiko – telefoną ir kompiuterį. Nereikalingos nuotraukos, pasikartojantys failai ir senos programėlės greitai užpildo įrenginių atmintį, apsunkina informacijos paiešką ir net gali kelti pavojų saugumui. Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, skaitmeninė švara dabar yra ne tik įrenginio greičio, bet ir tvarumo klausimas. Tyrimai rodo, kad skaitmeninėje erdvėje sukauptos informacijos kiekis kasmet sparčiai auga. Tarptautinė technologijų rinkos tyrimų bendrovė IDC 2026 m. skaičiuoja, kad pasaulinis „datasphere“ (visų sukuriamų, kopijuojamų ir saugomų duomenų kiekis) auga maždaug 20–25 proc. per metus. Kai atmintis pilna, stringa ir telefonas Technologijų specialistai taip pat pastebi, kad atmintį išeikvoję telefonai pradeda…

Beveik metus trukęs susirašinėjimas su neva Dubajuje gyvenančiu vyriškiu vienai vyresnio amžiaus moteriai atrodė kaip netikėta sėkmės istorija – ji jau planavo pirmą kartą gyvenime skristi į užsienį ir tam ketino išsigryninti 6 tūkst. eurų. Tačiau ši istorija galėjo baigtis visai kitaip. Pasak „Telia“ Panevėžio salonų vadovės Vaidos Vitkevičienės, nuo tokių situacijų nėra apsaugotas nė vienas. 2025 m. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, panašių istorijų pernai buvo fiksuota kone pusė tūkstančio, o gyventojų patirti nuostoliai siekė 764 tūkst. eurų. Specialistai pastebi, kad tokios schemos vis dažniau grindžiamos emociniu ryšiu – jos vystomos mėnesiais ar net metais, o į tokias situacijas gali pakliūti bet kas – sukčiai neretai įtikina net…

Dar prieš kelerius metus programuotojo profesija atrodė kaip užtikrintos darbo vietos ir puikaus atlyginimo garantas. Tačiau šiandien ekspertai prognozuoja, kad jau po 24 mėnesių dėl dirbtinio intelekto (DI) įtakos pasaulį ištiks globali intelekto krizė ir tokių darbo vietų, kokias pažįstame pastarąjį šimtmetį – nebeliks. Nors programuotojai pirmieji pajuto šį spaudimą, ekspertai ramina: tai ne profesijos pabaiga, o jos atgimimas. Analitikai iš JAV makroekonominių tyrimų bendrovės „Citrini Research“ prognozuoja, kad 2028 m. darbo rinką ištiks globali intelekto krizė, kuri palies visus intelektinį darbą dirbančius žmones. Dėl sparčiai tobulėjančio DI įtakos intelektas gali prarasti savo išskirtinę vertę, todėl žmogaus proto kuriama ekonominė vertė artimiausiu metu gali mažėti. Vis dėlto realybė technologijų sektoriuje…