Po žinios apie daugiau nei 600 tūkst. iš „Registrų centro“ nutekėjusių įrašų saugumo specialistai perspėja apie naujų rizikų bangą. Turėdami asmens kodus, gyvenamosios vietos ir nekilnojamojo turto duomenis, sukčiai gali kurti itin įtikinamas apgaulės schemas, o dalis pasekmių gali išryškėti tik po ilgesnio laiko. „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis pabrėžia, kad tai, jog piktavaliai duomenis siurbė ir juos galėjo apdoroti net keturis mėnesius, kelia didžiausią pavojų. „Nusikaltėliai sistemose netrukdomai galėjo veikti kelis mėnesius. Tai reiškia, kad duomenys buvo renkami tyliai ir sistemingai, o piktavaliai turėjo daug laiko juos analizuoti, klasifikuoti ir pasiruošti tikslinėms atakoms. Pirminiai vertinimai apie neva mažą žalą dažnai apgauna. Čia panašiai kaip su samčiu semti sriubą…

Telefoninių sukčių aktyvumas Lietuvoje smunka pastebimai sparčiai. Nors praėjusį rudenį, įjungus pirmuosius apsauginius filtrus, sukčiavimo atakų dar daugėjo, naujausi „Telia“ ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenys rodo ryškų posūkį sukčių nenaudai. Gegužę, palyginus su metų pradžioje fiksuotu piku, suklastotų skambučių skaičius sumažėjo beveik 25 kartus. Jei vasarį vien „Telia“ tinkle per savaitę buvo sustabdoma daugiau nei 1,1 mln. sukčių skambučių, tai šio mėnesio pradžioje jų skaičius tesiekė 46 tūkstančius. Pasak „Telia“ verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovo Vytauto Bučinsko, ilgai visuomenę varginusi problema šiuo metu yra suvaldoma, nors atsipalaiduoti dar per anksti. Ar sukčiai liks be darbo? „Telefoninių sukčių veikla dar nėra visiškai sustabdyta, nes technologijos nuolat keičiasi, o…

Gegužės 20-ąją pasaulis mini Pasaulinę bičių dieną. Statistika rodo, kad net 75 proc. visos Europos maisto produkcijos tiesiogiai priklauso nuo bičių darbo. Visgi visame pasaulyje garsiai kalbama, jog bičių populiacijos traukiasi – joms kenkia klimato kaita, nyksta biologinė įvairovė ir masiškai purškiami pesticidai. Ieškodami išeičių, specialistai vis dažniau atsigręžia ten, kur mažiausiai tikimės – į miestus. Nors įprasta manyti, kad bitėms tinka gyventi tik kaime, praktika rodo priešingai. Europos Komisija skelbia, kad beveik 10 proc. laukinių bičių rūšių sparčiai nyksta, o dar 5–10 proc. gresia visiškai išnykti. Kadangi regionuose žemė dirbama vis intensyviau, naudojami pesticidai ir naikinamos natūralios buveinės, kai kuriose ES šalyse apdulkintojų sumažėjo net trečdaliu. Lietuvos situacija kol…

Lietuvos ryšio infrastruktūra yra tokia pat svarbi valstybės atsparumui kaip energetika ar gynyba – be jos šalis akimirksniu nugrimztų į informacinę izoliaciją. Telekomunikacijų operatoriai investuoja į įrangą, tačiau pripažįsta: saugumui užtikrinti vien tik technologijų – nepakanka. Tam reikalingi patikimi darbuotojai, kurie saugo valstybės skaitmeninę sieną ir krizės metu negali tiesiog pasitraukti. „Telia“ iš anksto ruošia savo komandą tam, kad ryšys Lietuvoje išliktų stabilus bet kokiomis sąlygomis. Daivos Kasperavičienės, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovės teigimu, karas Ukrainoje parodė, kad šiuolaikiniame konflikte pirmasis šūvis paleidžiamas ne į apkasus, o būtent į skaitmeninę erdvę. „Deokupuotose teritorijose vietinio operatoriaus inžinieriai, vilkintys neperšaunamas liemenes, ryšį atkurdavo eidami koja kojon su išminuotojais. Jie dirbo ten,…

Dirbtinis intelektas (DI) šiandien ne tik palengvina kasdienybę, bet ir tyliai augina elektronikos gamybos sąnaudas. Nors gamintojai stengiasi šį šuolį amortizuoti ir pastebimai kainų nekelia, pirkėjai jaučia pasekmes – rinkoje sparčiai tirpsta didelės nuolaidos. Ekspertai siūlo išeitį – du populiarėjantys sprendimai padės pergudrauti rinką ir atsinaujinti įrenginį nepermokant. „Žmonės šiandien pokyčius jaučia ne tiek per staiga išaugusias kainas, kiek per pasikeitusią rinką – didelės nuolaidos tampa retesnės, o akcijos nebe tokios dosnios kaip anksčiau. Tam įtakos turi augančios elektronikos gamybos sąnaudos: dirbtinio intelekto plėtra didina atminties komponentų paklausą, o kartu brangsta ir gamyboje naudojami metalai“, – sako „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė. Elektronikos gamybą brangina DI ir metalų trūkumas Dirbtinio…

Šeštosios kartos (6G) ryšys ištrins ribas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių. Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo Ramūno Mikalausko, ši technologija atneš pojūčių interneto naujoves. Šiemet inžinieriai visoje Europoje baigia teorinius 6G tyrimus, o ryšio operatoriai ruošiasi komerciškai paleisti 6G tinklus ne anksčiau nei 2030 metais. Remiantis tarptautinės mobiliojo ryšio standartizacijos organizacijos 3GPP ir Jungtinių Tautų telekomunikacijų agentūros gairėmis, pirmieji 6G standartai turėtų būti užbaigti 2028 metais. Komercinis 6G tinklų paleidimas planuojamas nuo 2030-ųjų. Šiuo metu 3GPP rengia „Release 20“ specifikacijas, kurios apibrėš pagrindinius būsimo 6G veikimo principus. „Technologija po truputį išeina iš laboratorijų vidaus ir tuoj pradės skintis kelią po pasaulį. Europos telekomunikacijų bendrovės jau dabar aktyviai derasi dėl naujų…

Dirbtinį intelektą (DI) vis dažniau įsileidžiame į kasdienį darbą – klausiame, redaguojame, generuojame, tikriname. Tai darome greitai, beveik automatiškai, nes atsakymai pasirodo per kelias sekundes. Tačiau, kaip pastebi „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė, ilgalaikį šios technologijos poveikį aplinkai vis labiau lemia ne pati infrastruktūra, o tai, kaip intensyviai ir kokiu mastu ja naudojasi vartotojai – kiek užklausų jie sukuria, kiek teksto sugeneruoja ir kiek perteklinių veiksmų atlieka. „Kiekviena DI užklausa vartotojo akimis atrodo labai paprasta – mes pateikiame klausimą ir gauname atsakymą. Tačiau technologiniu požiūriu sistema tuo metu aktyvuoja didelį skaičiavimo tinklą, kuris apdoroja tekstą, suskaido jį į mažus vienetus, vadinamus tokenais, ir kiekvieną jų analizuoja per daugiasluoksnius modelius. Todėl…

Kibernetinis saugumas per pastaruosius metus pasikeitė greičiau nei dauguma vartotojų spėjo prisitaikyti. Jei anksčiau pavojus dažniausiai atrodė kaip virusas, šiandien vis dažniau tai – žinutė, skambutis ar net pažįstamai skambantis balsas. Naujausi 2026 m. kibernetinio saugumo vertinimai atskleidžia, kad dabartinių atakų sėkmę lemia visai ne pažeidžiamos sistemos, o sumaniai išnaudojamos žmogaus reakcijos: polinkis skubėti ir patiklumas. Tai patvirtina Pasaulio ekonomikos forumo 2026 metų sausio mėnesio kibernetinio saugumo ataskaita. Tyrimas rodo, kad dabar didžiausia grėsmė, kuri plinta greičiausiai ir kurią sunkiausia suvaldyti, yra socialinė inžinerija, sustiprinta dirbtinio intelekto (DI) įrankiais. „Atakos nebėra masinės ir primityvios. Naudodami atvirojo šaltinio žvalgybą, nusikaltėliai renka informacijos trupinius iš socialinių tinklų, nutekintų duomenų bazių bei viešų…

Turėti prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto (DI) įrankių ir išnaudoti tik menką jų galimybių dalį – tas pats, kas treniruotis su asmeniniu treneriu, bet tik apšilimui. Astos Bagdonavičienės, „Telia“ dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovės, teigimu, panašioje situacijoje šiandien atsiduria tūkstančiai darbuotojų. DI jau yra kasdienėje darbo aplinkoje, tačiau be aiškių įgūdžių jis lieka pilnavertiškai neišnaudotu asistento prototipu. „Pirmiausia skatinčiau apie DI poreikį kalbėtis įmonės viduje. Svarbu suprasti, kokioms užduotims DI galėtų padėti, kiek žmonių jau naudoja tokius įrankius ir kokias konkrečias programas jie naudoja. Praktika rodo, kad tokie pokalbiai padeda pamatyti ir vadinamąjį šešėlinį DI naudojimą, kai darbuotojai savarankiškai išbando įvairius įrankius, ne visada įvertindami saugumo ar duomenų privatumo…

Kiekvieną sekundę pasaulis sugeneruoja milžiniškus duomenų kiekius, bet didžioji jų dalis taip ir lieka dūlėti be jokios paskirties. Informacija guli serveriuose ir kas mėnesį didina sąskaitas už užimtą vietą. Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė sako, kad užmiršti duomenys ne tik degina pinigus, bet ir sukuria saugumo rizikų bei kenkia aplinkai. „Įmonės dažnai kaupia, saugo ir plečia duomenų kiekius – net ir tada, kai jų nebeanalizuoja, nenaudoja ar nebeatnaujina. Vietoje to, kad atsirinktų ir atsisakytų perteklinės informacijos, jos toliau ją laiko serveriuose ir už tai nuolat moka. Taip verslas ne tik didina sąnaudas, bet ir nukreipia išteklius nuo svarbesnių prioritetų į duomenų, kurie realiai nebekuria vertės, išlaikymą“, – teigia A. Žėkienė.…