Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Pasak Linos Bandzinės, „Telia“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovės, laikai, kai SMS žinutėmis buvo perkami skambučio tonai, o už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai. Skaitmeninė prabanga už kelis litus 2000-ųjų pradžioje paskutiniuose žurnalų ar sąsiuvinių puslapiuose spausdinamos reklamos su melodijų ir paveikslėlių kodais veikė kaip savotiški „App Store“ protėviai. Norint įsigyti trokštamą pagal populiarią dainą sukurtą polifoninę melodiją, pakako išsiųsti porą litų kainavusią žinutę. „Kiekvienas pasirinktas skambėjimo tonas…
Vokietijos ekspertai: geriausią mobiliojo ryšio tinklą Lietuvoje turi „Telia“
Vokietijos tinklų saugumo, gynybos ir technologijų bendrovė „Rohde & Schwarz“ Lietuvoje atliko pirmąjį nepriklausomą mobiliojo ryšio tinklo kokybės vertinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad geriausią mobiliojo ryšio tinklą šalyje turi bendrovė „Telia“ – jos ryšys užtikrintai lenkia kitus operatorius ir pagal kokybę lygiuojasi su geriausiais tinklais pasaulyje. „Rohde & Schwarz“ ekspertai praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje nuvažiavo daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų ir su specialia laboratorine įranga patikrino trijų didžiausių operatorių mobiliojo ryšio tinklų kokybę. Atliekant tyrimą didžiuosiuose miestuose, miesteliuose, pagrindiniuose keliuose ir rečiau apgyvendintose teritorijose, iš viso įvykdyta apie 13 tūkst. skambučių bei 134 tūkst. duomenų perdavimo paslaugų patikrinimų. „Tokio masto ir profesionalumo mobiliojo ryšio tinklų kokybės audito Lietuvoje iki šiol…
DI mokosi lietuviškai: trūksta tik tūkstančio balsų
Kada paskutinį kartą pykote ant savo telefono ar automobilio, nes jis niekaip nesuprato lietuviškos komandos? Tokioms situacijoms pakeisti trūksta vieno dalyko – lietuviškų balsų. Nacionalinis lietuvių kalbos garsynas (projektas LIEPA-3) jau eina į pabaigą, tačiau kad dirbtinis intelektas (DI) ne tik atpažintų, bet ir išties suprastų gyvą, autentišką lietuvių kalbą, mokslininkai kviečia įrašyti bent kelias minutes savo balso. „Pažangiausi technologiniai sprendimai turi būti prieinami visiems, todėl turime mokyti dirbtinį intelektą suprasti lietuvių kalbą. Tik taip galėsime su technologijomis bendrauti sava kalba ir užtikrinti, kad lietuvių kalba skaitmeniniame pasaulyje būtų lygiavertė kitoms“, – teigia „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto prof. dr. Gailiaus Raškinio, projekto…
Tarptautinis įvertinimas: „Telia“ – tarp socialiai įtakingiausių pasaulio įmonių
Technologijų poveikį šiandien vis rečiau vertiname vien pagal ryšio greitį, inovacijų gausą ar tinklo aprėptį. Svarbiausia tampa tai, kiek žmonių šios technologijos realiai pasiekia ir ar padeda jiems gyventi savarankiškiau bei saugiau. Būtent toks požiūris lėmė, kad tarptautinė organizacija „World Benchmarking Alliance“ įvertino bendrovę „Telia“: ji pateko į geriausiųjų dešimtuką (TOP 10) skaitmeninės įtraukties kategorijoje tarp 200 pasaulio technologijų įmonių. „Šis įvertinimas mums labai svarbus, džiaugiamės, kad mūsų darbai nelieka nepastebėti ir judame tinkama linkme. Vis tik, tai nėra finišo linija, o veikiau priminimas. Skaitmeninė atskirtis – ne sausa statistika. Ji pasireiškia labai konkrečiomis akimirkomis: kai žmogus nedrįsta naudotis e. paslaugomis, bijo suklysti ar tiesiog jaučiasi paliktas vienas su technologijomis.…
Pasaulis susižieduoja su sveikatingumu: kaip technologijos moko įsiklausyti į savo kūną?
Žiedai ant pirštų vis dažniau pasakoja ne apie santykius, o apie žmogaus savijautą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, populiarėja išmanūs įrenginiai, pavyzdžiui, išmanūs žiedai, kurie yra skirti stebėti kūno būseną – nuo miego iki streso. Tačiau svarbiausias klausimas šiandien jau nebe technologijų galimybės, o tai, ar žmonės moka jų duomenis paversti sprendimais. Išsamus 2024 m. atliktas tyrimas, paremtas išmaniųjų žiedų renkamais fiziologiniais duomenimis, rodo, kad kasdienis stresas tiesiogiai veikia miego kokybę. Didesnis streso lygis siejamas su trumpesniu ir labiau trūkinėjančiu, nepastoviu miegu bei lėtesniu organizmo atsistatymu. Šie pokyčiai matuojami realiomis gyvenimo sąlygomis, ne tik laboratorijoje. Tai leidžia pažvelgti į stresą kitaip – ne kaip į abstraktų pojūtį, o kaip į…
8 iš 10 vartotojų palieka atviras duris kibernetiniams sukčiams: kokią klaidą daro?
Pasaulyje prijungtų įrenginių skaičiui kasmet augant po 14 proc., vidutinis namų ūkis šiandien internetu naudojasi kelis kartus intensyviau nei prieš penkerius metus. Tačiau kartu su augančiu išmaniųjų televizorių, telefonų ir buities prietaisų kiekiu, vartotojų budrumas nedidėja. Tyrimai rodo, kad 8 iš 10 vartotojų vis dar nepaiso elementarių saugumo taisyklių: nesikeičia numatytojo maršrutizatoriaus slaptažodžio ir neatnaujina programinės įrangos. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad tai ne tik sulėtina ryšį, bet ir gali atlapoti virtualias namų duris sukčiams. Tarptautinė kibernetinio saugumo 2025 m. spalio mėn. apklausa atskleidė atotrūkį tarp to, ką interneto vartotojai žino apie tinklo saugumą, ir to, kaip realiai saugo savo įrenginius. Tyrimo duomenimis, 81 proc. iš daugiau…
Internete šeimininkauja botai: daugiau nei pusę turinio jau generuoja DI
Internetas, kokį jį pažinojome, nyksta. Vis dažniau kalbama apie mirusio interneto teoriją, kuri nebėra tik sąmokslo mėgėjų prasimanymas. Ši teorija sako, kad didžiąją dalį įrašų socialiniuose tinkluose pakeitė dirbtinis intelektas (DI). Skaičiai tai patvirtina: daugiau nei pusę viso interneto srauto dabar užima botai. Pasak „Telia“ DI teisės eksperto prof. Pauliaus Pakutinsko, tai nereiškia, kad žmonės dingo. Tiesiog jų balsas praranda svorį. „Tikriems žmonėms skaitmeninėje erdvėje lieka vis mažiau vietos. Juk dauguma žmonių internete nerašo agresyvių komentarų, nekuria šimtų įrašų per dieną ir neįsitraukia į konfliktus. Tačiau botai labiausiai mato ir mėgsta būtent tokį soc. tinklų triukšmą. Taip botai, kurie niekada nepavargsta ir visada greitai reaguoja, užgožia realius vartotojus. Todėl susidaro…
Tvarumas 2026-aisiais: ar pamirštos asmenukės „debesyse“ tirpdo ledynus?
Aplinkosauga nebeapsiriboja popieriniu maišeliu ar lapelio ženklu ant pakuotės. 2026 metais dėmesys krypsta į tai, ko nemato plika akis – skaitmeninę taršą. Kiek energijos kainuoja pamirštos asmenukės debesyse, neištrinti laiškai ar nenaudojamos programėlės? Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, atsakomybė už skaitmeninį pėdsaką tampa tokia pat svarbi kaip ir atliekų tvarkymas. Metas daugiau kalbėti apie tai, kad tvarkytis reikia ne tik spintas, bet ir savo telefonus bei kompiuterius. 2025 m. „The Roadmap to Sustainable IT“ tyrimas atkreipia dėmesį, kad nesiėmus žalesnių technologinių sprendimų, iki 2040 m. skaitmeninė ekonomika gali būti atsakinga net už 14 proc. visų pasaulio emisijų. Nors skaitmeninė erdvė vartotojams dažnai atrodo nemateriali, kiekviena sena nuotrauka saugykloje ar…
DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams
Kompiuterių ir elektronikos kainas šiemet kels ne antroji pensijų pakopa, o dirbtinis intelektas. To priežastis – sparčiai brangstanti operatyvioji atmintis (RAM), kuri dar visai neseniai buvo laikoma vienu pigiausių kompiuterių komponentų. Nuo 2025 metų spalio RAM kainos pasaulyje išaugo daugiau nei dvigubai, o šis pokytis jaučiamas visoje elektronikos rinkoje. Pasak Marijono Baltušio, „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovo, operatyvioji atmintis šiandien naudojama beveik visur – nuo išmaniųjų telefonų iki buitinės technikos. „Didžiausią atminties dalį šiuo metu sunaudoja milžiniški dirbtinio intelekto (DI) serveriai. DI – tarsi ėdrus milžinas, kuris kas sekundę suvalgo labai daug pačios sparčiausios atminties. Tie patys RAM atminties komponentai, kurie reikalingi DI, naudojami ir vartotojų elektronikoje, todėl gamintojams nukreipus pajėgas…
Ar tikrai ginčijatės su žmogumi, ar su botu, kalbančiu lietuviškai? Ekspertai skaičiuoja: kas penktas įrašas – roboto
Viešojoje erdvėje verdančios aistros vis dažniau kyla nebūtinai dėl nesutampančių žmonių nuomonių, o įsikišant botui. „Telia“ DI teisės ekspertas, DI asociacijos valdybos narys, prof. Paulius Pakutinskas perspėja, kad botų technologijos pinga, o jų taikinys – pasikeitė. Skaičiuojama, kad net kas penkta žinutė socialiniuose tinkluose gali būti sugeneruota boto. Naujausi 2025 m. „Nature“ tyrimo duomenys atskleidžia, kad diskusijose apie svarbiausius pasaulinius įvykius socialiniuose tinkluose net 20 proc. dalyvių yra ne žmonės, o botai. Dar daugiau – skaičiuojama, kad iki 75 proc. viso interneto turinio jau gali būti sugeneruota dirbtinio intelekto (DI). Ekspertai įspėja, kad Lietuvoje ši pinganti botų technologija naudojama ne tik reklamai, bet ir sudėtingoms psichologinėms operacijoms, kurių tikslas –…
