Šeštosios kartos (6G) ryšys ištrins ribas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių. Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo Ramūno Mikalausko, ši technologija atneš pojūčių interneto naujoves. Šiemet inžinieriai visoje Europoje baigia teorinius 6G tyrimus, o ryšio operatoriai ruošiasi komerciškai paleisti 6G tinklus ne anksčiau nei 2030 metais. Remiantis tarptautinės mobiliojo ryšio standartizacijos organizacijos 3GPP ir Jungtinių Tautų telekomunikacijų agentūros gairėmis, pirmieji 6G standartai turėtų būti užbaigti 2028 metais. Komercinis 6G tinklų paleidimas planuojamas nuo 2030-ųjų. Šiuo metu 3GPP rengia „Release 20“ specifikacijas, kurios apibrėš pagrindinius būsimo 6G veikimo principus. „Technologija po truputį išeina iš laboratorijų vidaus ir tuoj pradės skintis kelią po pasaulį. Europos telekomunikacijų bendrovės jau dabar aktyviai derasi dėl naujų…

Dirbtinį intelektą (DI) vis dažniau įsileidžiame į kasdienį darbą – klausiame, redaguojame, generuojame, tikriname. Tai darome greitai, beveik automatiškai, nes atsakymai pasirodo per kelias sekundes. Tačiau, kaip pastebi „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė, ilgalaikį šios technologijos poveikį aplinkai vis labiau lemia ne pati infrastruktūra, o tai, kaip intensyviai ir kokiu mastu ja naudojasi vartotojai – kiek užklausų jie sukuria, kiek teksto sugeneruoja ir kiek perteklinių veiksmų atlieka. „Kiekviena DI užklausa vartotojo akimis atrodo labai paprasta – mes pateikiame klausimą ir gauname atsakymą. Tačiau technologiniu požiūriu sistema tuo metu aktyvuoja didelį skaičiavimo tinklą, kuris apdoroja tekstą, suskaido jį į mažus vienetus, vadinamus tokenais, ir kiekvieną jų analizuoja per daugiasluoksnius modelius. Todėl…

Kibernetinis saugumas per pastaruosius metus pasikeitė greičiau nei dauguma vartotojų spėjo prisitaikyti. Jei anksčiau pavojus dažniausiai atrodė kaip virusas, šiandien vis dažniau tai – žinutė, skambutis ar net pažįstamai skambantis balsas. Naujausi 2026 m. kibernetinio saugumo vertinimai atskleidžia, kad dabartinių atakų sėkmę lemia visai ne pažeidžiamos sistemos, o sumaniai išnaudojamos žmogaus reakcijos: polinkis skubėti ir patiklumas. Tai patvirtina Pasaulio ekonomikos forumo 2026 metų sausio mėnesio kibernetinio saugumo ataskaita. Tyrimas rodo, kad dabar didžiausia grėsmė, kuri plinta greičiausiai ir kurią sunkiausia suvaldyti, yra socialinė inžinerija, sustiprinta dirbtinio intelekto (DI) įrankiais. „Atakos nebėra masinės ir primityvios. Naudodami atvirojo šaltinio žvalgybą, nusikaltėliai renka informacijos trupinius iš socialinių tinklų, nutekintų duomenų bazių bei viešų…

Turėti prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto (DI) įrankių ir išnaudoti tik menką jų galimybių dalį – tas pats, kas treniruotis su asmeniniu treneriu, bet tik apšilimui. Astos Bagdonavičienės, „Telia“ dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovės, teigimu, panašioje situacijoje šiandien atsiduria tūkstančiai darbuotojų. DI jau yra kasdienėje darbo aplinkoje, tačiau be aiškių įgūdžių jis lieka pilnavertiškai neišnaudotu asistento prototipu. „Pirmiausia skatinčiau apie DI poreikį kalbėtis įmonės viduje. Svarbu suprasti, kokioms užduotims DI galėtų padėti, kiek žmonių jau naudoja tokius įrankius ir kokias konkrečias programas jie naudoja. Praktika rodo, kad tokie pokalbiai padeda pamatyti ir vadinamąjį šešėlinį DI naudojimą, kai darbuotojai savarankiškai išbando įvairius įrankius, ne visada įvertindami saugumo ar duomenų privatumo…

Kiekvieną sekundę pasaulis sugeneruoja milžiniškus duomenų kiekius, bet didžioji jų dalis taip ir lieka dūlėti be jokios paskirties. Informacija guli serveriuose ir kas mėnesį didina sąskaitas už užimtą vietą. Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė sako, kad užmiršti duomenys ne tik degina pinigus, bet ir sukuria saugumo rizikų bei kenkia aplinkai. „Įmonės dažnai kaupia, saugo ir plečia duomenų kiekius – net ir tada, kai jų nebeanalizuoja, nenaudoja ar nebeatnaujina. Vietoje to, kad atsirinktų ir atsisakytų perteklinės informacijos, jos toliau ją laiko serveriuose ir už tai nuolat moka. Taip verslas ne tik didina sąnaudas, bet ir nukreipia išteklius nuo svarbesnių prioritetų į duomenų, kurie realiai nebekuria vertės, išlaikymą“, – teigia A. Žėkienė.…

IT ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ tęsia investicijas į debesų kompiuterijos ir duomenų centrų infrastruktūrą. 2026 m. šių sričių atnaujinimui ir plėtrai planuojama skirti apie 2 mln. eurų. Aurimo Žlibino, „Telia“ verslo klientų vadovo, teigimu, šios investicijos padės sustiprinti klientams teikiamų IT sprendimų patikimumą. Strategines investicijas į debesijos sprendimus bendrovė vykdo nuo 2018 m. Kasmet joms skiria panašaus dydžio lėšas, o bendra investicijų suma per šį laikotarpį siekia apie 16 mln. eurų. Papildomai kasmet į klientinius IT projektus bendrovė investuoja apie 2 mln. eurų – jie taip pat veikia „Telia“ duomenų centruose Lietuvoje. Pasak Aurimo Žlibino, sprendimai, susiję su infrastruktūros patikimumu, pradėti diegti dar prieš pandemiją, reaguojant į augantį klientų poreikį…

Klausimą, kurį dirbtinio intelekto (DI) įrankį naudoti, galima palyginti su klausimu, su kokiu automobiliu važiuoti į darbą – pasirinkimas dažnai priklauso nuo asmeninių preferencijų. Tačiau darbo aplinkoje šis principas galioja ne visada. Pasak Roberto Primagovo, „Telia“ produktų pardavimų vadovo, kai DI sprendimai naudojami su įmonės duomenimis, svarbiausiu kriterijumi tampa ne patogumas ar įpročiai, o saugumas. Pasak R. Primagovo, DI įrankių pasirinkimas organizacijose pirmiausia yra pasitikėjimo klausimas. Skirtingi generatyvinio DI sprendimai gali skirtis funkcionalumu ar pritaikymu konkrečioms užduotims, tačiau organizacijoms svarbiausia, kaip jie tvarko ir saugo vartotojų duomenis. „Esminis klausimas nėra vien tai, kuris DI įrankis patogesnis. Ne mažiau svarbu, kaip tvarkomi vartotojų duomenys ir ar galima būti tikram, kad pateikta…

Vaikai socialinių tinklų vingrybes, normas ir madas išmano geriau nei daugelis suaugusiųjų, tačiau ne visada moka iš interneto pasiimti tik gerus dalykus. Naujausi OECD duomenys rodo, kad net kas dešimtas vaikas visame pasaulyje yra priklausomas nuo soc. tinklų, o kiti vertinimai – dar griežtesni. Spalvingas „TikTok“ turinys ar nekalti žaidimai neretai užmaskuoja skaitmeninę priklausomybę bei įtraukiantį azartinių lošimų pasaulį. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, atskleidžia, kaip tėvai gali padėti vaikams internetu naudotis sveikiau. 2025 m. paskelbtas tarptautinis OECD tyrimas atskleidžia, kad apie 10 proc. 11–15 metų paauglių visose organizacijos šalyse savo socialinių tinklų naudojimą vertina kaip probleminį ir pripažįsta, kad jiems yra sunku sukontroliuoti, kiek laiko praleidžia internete. Loterija…

Užimtumo specialistai pastebi, kad jaunuolių tėvai vis dažniau padeda jiems darbo paieškose: ruošia CV, padeda atlikti testų užduotis, net dalyvauja darbo pokalbiuose. Tyrimai rodo, kad mamos ir tėčio pagalba naudojasi daugiau nei pusė Z kartos atstovų. „Lietuvoje tėvų dalyvavimas jaunuolių profesiniame gyvenime tampa vis dažnesne praktika, ir ši globa nesibaigia darbo suradimu. Yra buvę, kad tėvai paskambina pateisinti neatėjimo į darbą pavyzdžiui tuo, kad sūnus išsiskyrė su mergina ir jam emociškai sunku“, – teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė. Darbo ieškantys asmenys praneša apie stebėtinai didelį tėvų įsitraukimą į jų darbo paieškas. 75 proc. jų teigia, kad vienas iš tėvų už juos darbdaviams pateikė gyvenimo aprašymus, daugiau…

Pastaraisiais metais prekybos sektoriuje įsitvirtinę išmanūs sprendimai neatpažįstamai pakeitė apsipirkimo įpročius. Tačiau naujausio tarptautinio „18th Annual Global Shopper Study“ tyrimo duomenys atskleidžia vieną nepatogią tiesą. Kol prekybos tinklų vadovai tiki savo paslaugų kokybe, kartais pirkėjai susiduria su kitokia tikrove. Išmaniųjų technologijų įmonės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis pastebi, kad pasaulinio tyrimo skaičiai duria į jautrią verslo vietą. Dalis prekybininkų vis dar bando spręsti šių dienų iššūkius vakarykščiais metodais. Šiemet pasaulinės prekybos technologijų kūrėjos „Zebra Technologies“ inicijuotas tyrimas rodo, kad bendras pirkėjų pasitenkinimo lygis nuosekliai krenta: per pastaruosius trejus metus teigiami vertinimai fizinėse parduotuvėse sumažėjo nuo 85 iki 79 proc., o apsiperkant internetu šis kritimas dar ryškesnis – nuo 85…