Turėti prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto (DI) įrankių ir išnaudoti tik menką jų galimybių dalį – tas pats, kas treniruotis su asmeniniu treneriu, bet tik apšilimui. Astos Bagdonavičienės, „Telia“ dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovės, teigimu, panašioje situacijoje šiandien atsiduria tūkstančiai darbuotojų. DI jau yra kasdienėje darbo aplinkoje, tačiau be aiškių įgūdžių jis lieka pilnavertiškai neišnaudotu asistento prototipu. „Pirmiausia skatinčiau apie DI poreikį kalbėtis įmonės viduje. Svarbu suprasti, kokioms užduotims DI galėtų padėti, kiek žmonių jau naudoja tokius įrankius ir kokias konkrečias programas jie naudoja. Praktika rodo, kad tokie pokalbiai padeda pamatyti ir vadinamąjį šešėlinį DI naudojimą, kai darbuotojai savarankiškai išbando įvairius įrankius, ne visada įvertindami saugumo ar duomenų privatumo…
90 proc. duomenų internete renka dulkes: kas už tai moka?
Kiekvieną sekundę pasaulis sugeneruoja milžiniškus duomenų kiekius, bet didžioji jų dalis taip ir lieka dūlėti be jokios paskirties. Informacija guli serveriuose ir kas mėnesį didina sąskaitas už užimtą vietą. Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė sako, kad užmiršti duomenys ne tik degina pinigus, bet ir sukuria saugumo rizikų bei kenkia aplinkai. „Įmonės dažnai kaupia, saugo ir plečia duomenų kiekius – net ir tada, kai jų nebeanalizuoja, nenaudoja ar nebeatnaujina. Vietoje to, kad atsirinktų ir atsisakytų perteklinės informacijos, jos toliau ją laiko serveriuose ir už tai nuolat moka. Taip verslas ne tik didina sąnaudas, bet ir nukreipia išteklius nuo svarbesnių prioritetų į duomenų, kurie realiai nebekuria vertės, išlaikymą“, – teigia A. Žėkienė.…
„Telia“ investuoja 2 mln. eurų į debesijos sprendimus
IT ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ tęsia investicijas į debesų kompiuterijos ir duomenų centrų infrastruktūrą. 2026 m. šių sričių atnaujinimui ir plėtrai planuojama skirti apie 2 mln. eurų. Aurimo Žlibino, „Telia“ verslo klientų vadovo, teigimu, šios investicijos padės sustiprinti klientams teikiamų IT sprendimų patikimumą. Strategines investicijas į debesijos sprendimus bendrovė vykdo nuo 2018 m. Kasmet joms skiria panašaus dydžio lėšas, o bendra investicijų suma per šį laikotarpį siekia apie 16 mln. eurų. Papildomai kasmet į klientinius IT projektus bendrovė investuoja apie 2 mln. eurų – jie taip pat veikia „Telia“ duomenų centruose Lietuvoje. Pasak Aurimo Žlibino, sprendimai, susiję su infrastruktūros patikimumu, pradėti diegti dar prieš pandemiją, reaguojant į augantį klientų poreikį…
Kaip valytoja su universaliu raktu: kodėl kai kurie DI įrankiai atidaro daugiau durų, nei turėtų?
Klausimą, kurį dirbtinio intelekto (DI) įrankį naudoti, galima palyginti su klausimu, su kokiu automobiliu važiuoti į darbą – pasirinkimas dažnai priklauso nuo asmeninių preferencijų. Tačiau darbo aplinkoje šis principas galioja ne visada. Pasak Roberto Primagovo, „Telia“ produktų pardavimų vadovo, kai DI sprendimai naudojami su įmonės duomenimis, svarbiausiu kriterijumi tampa ne patogumas ar įpročiai, o saugumas. Pasak R. Primagovo, DI įrankių pasirinkimas organizacijose pirmiausia yra pasitikėjimo klausimas. Skirtingi generatyvinio DI sprendimai gali skirtis funkcionalumu ar pritaikymu konkrečioms užduotims, tačiau organizacijoms svarbiausia, kaip jie tvarko ir saugo vartotojų duomenis. „Esminis klausimas nėra vien tai, kuris DI įrankis patogesnis. Ne mažiau svarbu, kaip tvarkomi vartotojų duomenys ir ar galima būti tikram, kad pateikta…
Nuo „TikTok“ iki azartinių lošimų: tėvai net neįtaria, kas vyksta jų vaikų telefonuose
Vaikai socialinių tinklų vingrybes, normas ir madas išmano geriau nei daugelis suaugusiųjų, tačiau ne visada moka iš interneto pasiimti tik gerus dalykus. Naujausi OECD duomenys rodo, kad net kas dešimtas vaikas visame pasaulyje yra priklausomas nuo soc. tinklų, o kiti vertinimai – dar griežtesni. Spalvingas „TikTok“ turinys ar nekalti žaidimai neretai užmaskuoja skaitmeninę priklausomybę bei įtraukiantį azartinių lošimų pasaulį. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, atskleidžia, kaip tėvai gali padėti vaikams internetu naudotis sveikiau. 2025 m. paskelbtas tarptautinis OECD tyrimas atskleidžia, kad apie 10 proc. 11–15 metų paauglių visose organizacijos šalyse savo socialinių tinklų naudojimą vertina kaip probleminį ir pripažįsta, kad jiems yra sunku sukontroliuoti, kiek laiko praleidžia internete. Loterija…
Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje
Užimtumo specialistai pastebi, kad jaunuolių tėvai vis dažniau padeda jiems darbo paieškose: ruošia CV, padeda atlikti testų užduotis, net dalyvauja darbo pokalbiuose. Tyrimai rodo, kad mamos ir tėčio pagalba naudojasi daugiau nei pusė Z kartos atstovų. „Lietuvoje tėvų dalyvavimas jaunuolių profesiniame gyvenime tampa vis dažnesne praktika, ir ši globa nesibaigia darbo suradimu. Yra buvę, kad tėvai paskambina pateisinti neatėjimo į darbą pavyzdžiui tuo, kad sūnus išsiskyrė su mergina ir jam emociškai sunku“, – teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė. Darbo ieškantys asmenys praneša apie stebėtinai didelį tėvų įsitraukimą į jų darbo paieškas. 75 proc. jų teigia, kad vienas iš tėvų už juos darbdaviams pateikė gyvenimo aprašymus, daugiau…
Pusė pirkėjų parduotuvę palieka tuščiomis: kodėl taip nutinka?
Pastaraisiais metais prekybos sektoriuje įsitvirtinę išmanūs sprendimai neatpažįstamai pakeitė apsipirkimo įpročius. Tačiau naujausio tarptautinio „18th Annual Global Shopper Study“ tyrimo duomenys atskleidžia vieną nepatogią tiesą. Kol prekybos tinklų vadovai tiki savo paslaugų kokybe, kartais pirkėjai susiduria su kitokia tikrove. Išmaniųjų technologijų įmonės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis pastebi, kad pasaulinio tyrimo skaičiai duria į jautrią verslo vietą. Dalis prekybininkų vis dar bando spręsti šių dienų iššūkius vakarykščiais metodais. Šiemet pasaulinės prekybos technologijų kūrėjos „Zebra Technologies“ inicijuotas tyrimas rodo, kad bendras pirkėjų pasitenkinimo lygis nuosekliai krenta: per pastaruosius trejus metus teigiami vertinimai fizinėse parduotuvėse sumažėjo nuo 85 iki 79 proc., o apsiperkant internetu šis kritimas dar ryškesnis – nuo 85…
„Tik neišduokite vaikams“: ką senjorai slepia „Tinder“ programėlėje?
Ryšio, bendravimo ir artumo poreikis nesikeičia su amžiumi – keičiasi tik būdai, kaip žmonės jį kuria. Vis daugiau senjorų pažinčių ieško skaitmeninėje erdvėje, kur mezga naujus santykius ir bendrauja. Tačiau šis pasaulis ne visada lengvai perprantamas – kartais jis atsiskleidžia per visai netikėtas situacijas. Pasak „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, vyresnio amžiaus žmonės vis drąsiau žengia į skaitmeninį gyvenimą, tačiau ne visada lengvai susigaudo jo taisyklėse. Pažintys skaitmeninėje erdvėje – vis dažnesnė senjorų kasdienybė Vyresnio amžiaus žmonės vis drąsiau mokosi naudotis skaitmeninėmis technologijomis – skambina vaizdo skambučiais, rašo žinutes, naršo internete. Kaip pastebi J. Markeliūnė, senjorai tikrai nėra pasyvūs technologijų vartotojai – jie smalsūs, nori bendrauti, ieško ryšio. Kartais…
Paauglių dievukai internete: kas slepiasi už „manosferos“ ir ką būtina žinoti tėvams?
Koks turėtų būti vyras, kas yra vyriška, o kas ne, ir kaip šiandien reikėtų auginti berniukus? Kadangi šiuolaikinėje visuomenėje griežtų ir paprastų atsakymų į šiuos klausimus neliko, atsiradusį vakuumą sparčiai pildo interneto nuomonės formuotojai. Viešojoje erdvėje vis labiau įsigali vadinamoji manosfera (vyrų sfera), kurioje nuomonės formuotojai paaugliams perša toksiško vyriškumo, mizoginijos ir greito praturtėjimo idėjas. „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė sako, kad tėvams būtina pasidomėti, kokį turinį vartoja jų vaikai. Naujausiame dokumentiniame filme „Inside the Manosphere“ (liet. „Manosferos viduje“) žurnalistas Louisas Theroux atskleidė pasaulį, kuriame jauni, ekranų tiesiog apsėsti nuomonės formuotojai iš naujo savaip apibrėžia, ką reiškia būti vyru. „Manosfera nėra visiškai naujas reiškinys, tačiau socialiniai tinklai ir…
„Telia“ per kovą sustabdė 1 mln. sukčių skambučių: spąstai darbo valandomis
Milijonas per vieną mėnesį – tiek kartų kovo mėn. sukčiams nepavyko prisiskambinti savo aukoms, nes jiems sutrukdė mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ duomenimis, nuo metų pradžios jau užblokuota per 4,5 mln. apgaulingų skambučių ir tūkstančiai kenkėjiškų SMS žinučių. Nors sukčiai išlieka itin aktyvūs, vis daugiau atakų sustabdoma dar prieš joms pasiekiant vartotojus. Tačiau technologijoms vis geriau blokuojant sukčių kelius, nusikaltėliai keičia taktiką ir ieško naujų būdų, kaip pergudrauti ne apsaugos sistemas, o patį žmogų. „Sukčių skambučių srautai išlieka labai nepastovūs – per savaitę jų gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Vis dėlto aiškiai matome, kad dauguma atakų vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis. Juk darbo įkarštyje visi sulaukia daugiau…









