Sprendimą įsigyti nuosavą būstą dažnai lemia ne konkretus amžius ar susiklosčiusios idealios aplinkybės, o finansinis ir emocinis pasirengimas. Apie tai, ką įsivertinti prieš įsigyjant savo namus, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Įvertinkite, ar pajamos stabilios Anot ekspertės, vienas pagrindinių ženklų, kad žmogus ar šeima gali būti pasiruošę nuosavam būstui, yra stabilios ir prognozuojamos pajamos. Tai nereiškia, kad pajamos negali augti ar keistis, tačiau reikėtų turėti pagrindą, kuris leistų planuoti ilgalaikius įsipareigojimus. „Būsto paskola dažniausiai yra sprendimas keliems dešimtmečiams, todėl įvertinkite ir dabartinę savo padėtį, ir tai, kokia ji bus ateityje. Įprastai, jei jaučiatės užtikrinti dėl savo profesinės krypties ir galite planuoti kelis metus į priekį, jau esate…
LIPFA vadovas V. Rūkas: keturi iš penkių papildomai kaupiančių lietuvių ir toliau lieka antrosios pakopos fonduose
Pirmąjį reformos mėnesį prašymus nutraukti kaupimą pateikė apie 21 proc. antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių. Didžioji jų dalis tai padarė pirmosiomis metų savaitėmis, vėliau prašymų skaičius mažėjo kelis kartus. Keturi iš penkių savo būsimai pensijai papildomai kaupiančių lietuvių ir toliau lieka antroje pakopoje, atsakingai planuodami savo finansinę ateitį. LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas atkreipia dėmesį, kad prašymų nutraukti kaupimą pateikimo dinamika atitiko išankstines prognozes. Lyginant su dviem pirmomis metų savaitėmis, šiuo metu jų užregistruojama keliskart mažiau. „Matome, kad pateikę prašymą žmonės aktyviai ieško informacijos apie ilgalaikio taupymo ir investavimo instrumentus, taip pat domisi galimybėmis atšaukti pradinį sprendimą“, – sako asociacijos direktorius V. Rūkas. Nors dalis gyventojų pasinaudojo galimybe teikti prašymus, svarbu…
VMI pamėgta taisyklė: kam aktualu ir kaip neužlipti ant grėblio?
Įmonės, besiskolinančios iš kontroliuojančių akcininkų, kitų grupės bendrovių ar bankų ir kredito įstaigų laiduojant akcininkams, rizikuoja užlipti ant vadinamosios plonosios kapitalizacijos taisyklės grėblio. Jis tampa vis aktyviau naudojamu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ginklu. Kaip portalo „Mokesčių sufleris“ tinklalaidėje „Pro mikroskopą“ pažymėjo teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Ščeponienė, ši taisyklė Lietuvoje yra aktuali kas antrai ar trečiai įmonei, o nekreipiant į ją dėmesio rizikuojama susimokėti daugiau pelno mokesčio, nei būtina. Palūkanos – ne visuomet leidžiami atskaitymai Plonosios kapitalizacijos, arba oficialiai – pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo, taisyklės yra nustatytos specialiu Vyriausybės nutarimu. Nors šios taisyklės taikymo tvarka galioja nuo 2003 m., anot I. Ščeponienės, iki šiol lieka daug neaiškumų ir…
Per Užgavėnes – ne tik blynai: prisiminkite sočius ir nebrangius patiekalus, kurie seniau puikuodavosi ant šventinio lietuvių stalo
Užgavėnės – viena seniausių lietuvių kalendorinių švenčių, simbolizuojanti atsisveikinimą su žiema ir pavasario laukimo pradžią. Nuo seno tikėta, kad kuo sočiau ir linksmiau bus švenčiama, tuo sėkmingesni ir derlingesni bus metai. Tad prie stalo netrūkdavo nei riebių patiekalų, nei gardžių kepinių. Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ kviečia šią tradiciją atgaivinti ir šiemet – pasigaminti autentiškus Užgavėnių patiekalus paprastai ir neišlaidaujant. Nors šiandien Užgavėnės daugeliui pirmiausia siejasi su blynais, seniau šventinis stalas buvo kur kas įvairesnis. Vienu svarbiausių patiekalų laikytas šiupinys – pats senoviškiausias ir plačiausiai paplitęs Užgavėnių valgis. Jis buvo verdamas iš kruopų, žirnių, pupelių, miltų, lašinių ir gardinamas prieskoniais. Ant stalo puikuodavosi ir kiunkė – šutintos bulvės su mėsa,…
Trys paprasti, bet ne prasti būdai paruošti upėtakį
Upėtakis ne veltui vadinamas viena universaliausių žuvų virtuvėje. Jo mėsa švelni, be stipraus kvapo, o dėl natūralaus riebalų kiekio ji išlieka sultinga ruošiant bet kokiu būdu. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ funkcinės mitybos partneris, gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipia dėmesį, kad ši žuvis gali būti puikus mūsų organizmams būtino vitamino D šaltinis. Idėjomis, kaip gardžiai šią savaitę paruošti nebrangų upėtakį dalijasi „Maximos“ kulinarijos meistrai. Sveikas ir pigus pasirinkimas Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas teigia, kad upėtakis yra vienas lengviausiai prieinamų, natūralių vitamino D šaltinių. „Mūsų šalyje, kurioje didesnę metų dalį saulės išties trūksta, ši žuvis yra puikus pasirinkimas kasdienei mitybai, mat jame esantys vitaminai gali padėti stiprinti kaulus, palaikyti normalią imuninės sistemos…
Investicijų paieškai ir pritraukimui į regionus – 3 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), siekdama didinti Lietuvos regionų konkurencingumą ir investicinę aplinką, skiria 3 mln. eurų aukštos pridėtinės vertės tiesioginių užsienio investicijų paieškai ir pritraukimui Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. „Įgyvendindami ambiciją – kad iki 2030 m. kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę – kryptingai investuojame į Lietuvos regionų ekonomiką. Inovacijos ir aukštos pridėtinės vertės užsienio investicijos regionuose yra vienas kertinių Lietuvos ekonomikos augimo variklių. Tad sieksime, kad investuotojai susidomėtų Lietuva ir prisidėtų prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų kūrimo”, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Finansavimas bus skiriamas viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“, kuri ieškos užsienio investuotojų ir skatins juos investuoti į mokslinių tyrimų ir…
“Debunk.org”: žadant „kompensacijas už sukčiavimą”, buvo apsimesta Interpolu, Europolu ir ES institucijomis daugiau nei 50 tūkst. reklamų socialiniuose tinkluose
Vilnius, Lietuva – Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ pristato naują tyrimą, atskleidžiantį plataus masto sukčiavimo schemą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose, kurios metu buvo apsimetama „Interpol“, „Europol“, nacionaline „kibernetine policija“, Europos Centriniu Banku bei kitomis institucijomis, siekiant pakartotinai apgauti investicinio sukčiavimo aukas. Per metus buvo paskelbta daugiau nei 50 000 reklamų apie tariamas „kompensacijų programas”. Jose teigta, kad institucijos esą konfiskavo milijonus eurų iš nesąžiningų brokerių ir grąžina lėšas nukentėjusiems asmenims. Iš tikrųjų reklamos nukreipdavo vartotojus į suklastotas interneto svetaines, skirtas rinkti asmens duomenis ir reikalauti išankstinių mokėjimų, prisidengiant kompensacijų administravimu. Ryšių reguliavimo tarnyba pernai kovo mėnesį “Debunk.org” suteikė patikimo pranešėjo statusą. Didelės platformos privalo reaguoti į patikimų pranešėjų teikiamas ataskaitas, bei…
Kaip tinkamai paruošti elektromobilį įkrovimui žiemą: praktinis gidas
Žiemos sąlygos keičia elektromobilių eksploatacijos ypatumus. Vairuotojai pastebi ne tik trumpesnį nuvažiuojamą atstumą, bet ir lėtesnį įkrovimą. Net ir atvykus į didelės galios greito įkrovimo stotelę, realus įkrovimo greitis gali būti mažesnis nei tikėtasi. Ekspertai pabrėžia, kad dažniausiai tai lemia ne infrastruktūros galimybės, o automobilio baterijos temperatūra. Elektromobilio baterija efektyviausiai kraunasi, kai jos temperatūra siekia apie 20 – 30 laipsnių šilumos. Esant minusinei temperatūrai, baterija atvėsta, todėl automobilio valdymo sistema riboja įkrovimo galią, kol ji sušyla. Dalis energijos tokiu atveju skiriama baterijos šildymui, o maksimali įkrovimo galia pasiekiama tik po tam tikro laiko arba nepasiekiama. Tai – ne įkrovimo stotelės sutrikimas, o standartinis baterijos apsaugos mechanizmas. „Elektrum Drive“ įkrovimo tinklą…
108 metų Lietuvos ekonomikos DNR: nuo bekono iki lazerių
Šių metų vasario 16-ąją, minėdami 108-uosius Lietuvos valstybės atkūrimo metus, galime pasidžiaugti augančia ir aukštą pridėtinę vertę kuriančia Lietuvos ekonomika. Vis dėlto šiuolaikinės pažangios, technologijomis ir inovacijomis grįstos ekonomikos, nors ir besiskiriančios savo struktūra, užuomazgomis galima laikyti tarpukario Lietuvą. Tarpukario Lietuvos ekonomikos raidą, jos reikšmę dabartinės modernios Lietuvos ekonomikai ir šių skirtingų laikotarpių mūsų valstybės ekonomikų paraleles pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomistas Titas Budreika. Stipri agrarinė ekonomika Tarpukario Lietuvoje Analizuodami tarpukario Lietuvos ekonomikos DNR, atspirties tašku galime laikyti XX amžiaus pradžią. Istorikas dr. Gediminas Vaskela yra apskaičiavęs, kad iki Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m., Lietuvos pramonės produkcija buvo 2,6 karto mažesnė nei Estijoje ir net 7,5 karto mažesnė nei…
ECOFIN posėdžiuose – atnaujintas „Naujos kartos Lietuva“ planas, rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos valdymo
Vasario 16-17 d. finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas dalyvaus Briuselyje vykstančiuose Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) bei Euro grupės (EG) posėdžiuose, kur bus tvirtinamas pakoreguotas „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planas, diskutuojama apie paramą Ukrainai, aptariamos rekomendacijos euro zonos ekonomikai. Finansų ministerija gruodį oficialiai pateikė Europos Komisijai ketvirtąjį NKL plano pakeitimą, kurio tikslas – pakoreguoti rizikingus rodiklius, supaprastinti priemonių ir rodiklių aprašymus, siekiant palengvinti atsiskaitymą už jų įgyvendinimą. „Naujos kartos Lietuva“ plano pakeitimas yra strateginis žingsnis, užtikrinantis, kad planas atspindėtų realią įgyvendinimo situaciją ir visi numatyti įsipareigojimai būtų sėkmingai įgyvendinti 2026 metais, nepaliekant rizikos nepasiekti rodiklių ir dėl to negauti reikalingo finansavimo. Pagal patvirtintą planą, beveik 79…
