Krevetės – vienas paprasčiausių būdų palepinti artimuosius. Jos nebrangios, paruošiamos vos per kelias minutes, o rezultatas – restorano lygio patiekalas su minimaliomis pastangomis. Prie prekybos tinklo „Iki“ komandos prisijungęs šefas Dainius Špakauskas kviečia tuo įsitikinti su paprastu receptu – jis dalijasi savo krevečių grietinėlės ir parmezano padaže idėja, kuri tiks ir šventiniam Velykų stalui, ir tiesiog vakarienei po ilgos dienos. Velykų stalas Lietuvoje iš esmės išlieka tradicinis, bet lietuvaičių įpročiai pamažu keičiasi, pastebi Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. „Nors ant Velykų stalo karaliauja tradicijos, jas papildo ir nauji skanėstai. Šventėms, tarp jų ir Velykoms, pirkėjai vis drąsiau dairosi įdomesnių užtepėlių, gurmaniškų sūrių, vytintų mėsos gaminių, įvairesnių padažų ir pagardų. Be…
Eksperto patarimai SVV vadovui: kokie namų darbai palengvins susitarimą dėl finansavimo
Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių vadovams dažnai tenka būti multiinstrumentalistais, vienu metu sprendžiančiais platų verslo klausimų spektrą. Vis dėlto, atėjus laikui plėstis ir gauti finansavimą iš banko, vien universalumo nepakanka. Marius Bačianskas, „SME Bank“ kreditavimo vadovas, pataria, kokie iš anksto atlikti namų darbai palengvins ir supaprastins susitarimą su banku dėl finansavimo. „Bankas į verslą žiūri ne tik per skaičių lenteles, bet per pasitikėjimo prizmę. SVV įmonės namų darbai – laiku ir kokybiškai pateikti apskaitos duomenys, gilus savo verslo finansinių rodiklių supratimas ir aiški strategija – yra tie pamatai, ant kurių statome abipusiai naudingą partnerystę“, – sako M. Bačianskas. Pasak jo, laiku pateikti kokybiškai parengtas finansines ataskaitas yra ne tik…
Sostinės planuose – verslas ir pramonė, statybose kol kas – būstas
Sostinė siunčia aiškią žinią investuotojams – miestas atviras ne tik būsto, bet ir biurų, logistikos bei aukštos pridėtinės vertės pramonės projektams. Visgi realybė kol kas kitokia – kaip rodo išduodamų statybos leidimų skaičiai, šiuo metu Vilniuje dominuoja vienbučių ir dvibučių bei daugiabučių namų statyba – pernai jiems išduota beveik 1300 leidimų, šiemet jau beveik 200. Tuo tarpu gamybos (pramonės), sandėliavimo, administraciniams pastatams – atitinkamai 112 pernai ir 26 šiemet. Ne visi segmentai vienodai sėkmingi „Rizika, kurią šiuo metu matome – vystytojai suinteresuoti statyti kuo daugiau daugiabučių, tuo tarpu mažėja prekybos ir administracinės paskirties pastatų poreikis, auga sandėliavimo paskirties objektų paklausa. Nors daugiabučiai šiuo metu ypač paklausūs, privalome išlaikyti balansą. Greta…
Šylant orams daugelis traukia kepsnines: mėsininkas pataria, kokią mėsą rinktis, kad netektų nusivilti
Artėjant Velykoms ir šylant orams, šventinio stalo idėjas vis dažniau papildo ir mintys apie pirmą kartą šį sezoną lauke ruošiamą mėsą. Tam, kad mėsa būtų gardi ir sultinga, svarbu ne tik receptas ar marinatas, bet ir tinkamai pasirinkta jos dalis. Pasak lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ mėsininko Juozo Gelūno, skirtingiems patiekalams ir kepimo būdams tinka vis kita mėsa, o žinant kelias paprastas taisykles, puikų rezultatą galima išgauti tiek ruošiant Velykų pietus, tiek pirmuosius pavasario pietus ar vakarienę lauke. Daugiau nei dvidešimt metų „Maximoje“ dirbantis mėsininkas Juozas Gelūnas sako, kad gardaus patiekalo pagrindas prasideda gerokai anksčiau nei mėsa atsiduria keptuvėje, orkaitėje ar ant žarijų. Dieną pradėdamas šeštą ryto, J. Gelūnas pirmiausia rūpinasi…
Atskleidė, kodėl prestižinėje Palangos vietoje už būsto kvadratinį metrą galima pakloti ir daugiau nei 10 tūkst. eurų
Palangos nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja aiški takoskyra: miesto dalyse į pietus ir į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės vidutinė būsto kvadratinio metro kaina skiriasi daugiau nei 5 tūkst. eurų. Nedidelio kurorto kontekste toks skirtumas – didžiulis. Kaip įmonės „NTligence“ pardavimų atstovas Vytautas Simutis, prestižinėje vietoje gerokai didesnes kainas lemia keletas veiksnių – kokių? Kaip rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Aruodas.lt duomenys, į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės esančių Naglio al., Kastyčio g., Vytauto g. ir S. Nėries gatvių apibrėžtame plote vidutinė būstų kv. m kaina – 4809 Eur. O štai į panašaus ploto zonoje, esančioje į pietus nuo J. Basanavičiaus gatvės ir ribojamos S. Dariaus ir S. Girėno g., Meilės…
Nebūtina mokėti konkrečią programavimo kalbą: IT įmonės pirmenybę teikia kitoms savybėms
Nuo 20 iki 50: tiek skirtingų programavimo kalbų šiuo metu dažniausiai naudojama IT sektoriuje, tarp kurių – „Python“, „JavaScript“, „C++“, „Go“ ir kt. Dalis IT įmonių, ieškodamos naujų darbuotojų, darbo skelbimuose nurodo ir būtinybę mokėti vieną iš programavimo kalbų. Vis dėlto, kitos IT bendrovės laikosi kitokios politikos, pirmenybę teikdamos vertybių suderinamumui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip teigia „Omnisend“ programuotojų komandos vadovas Danil Michailovas, nors didžioji dalis konkrečios įmonės serverių gali palaikyti konkrečią programavimo kalbą, pavyzdžiui, „Go“, naujai priimtų inžinierių neprašoma būti tos kalbos ekspertais. Anot jo, kur kas svarbiau, kad būsimi darbuotojai būtų smalsūs, gebantys prisitaikyti prie pokyčių ir norėtų išmokti naujos kalbos. „Kai kuriems gali būti sunku persijungti iš vienos…
Išbandę šiuos būdus kiaušinių dažų nebepirksite: kaip velykinius kiaušinius nudažyti pigiai ir natūraliai?
Artėjant Velykoms daugelis jau ima rūpintis šventinių pusryčių idėjomis, stalo dekoru ir, žinoma, margučiais. Nors parduotuvėse esantys kiaušinių dažai gali kainuoti ir kelis eurus, šiais metais prekybos tinklo „Iki“ atlikta lojalių pirkėjų apklausa atskleidė, kad net 63% pirkėjų kiaušinius renkasi marginti natūraliais dažais, panaudojant, pavyzdžiui, svogūnų lukštus, burokėlius, arbatas ar net prieskonius. Tokie metodai margintojams leidžia sutaupyti. Tarp populiariausių pasirinkimų taip pat minima marginimas naudojant vašką, šilką, vyną. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė atskleidžia, kad pigesni dažymo ingredientai prieš Velykas greitai dingsta iš lentynų, tad norintiems margučius spalvinti natūraliai, verta apsipirkti iš anksto. „Kiekvienais metais pastebime, kad prieš Velykas itin išauga raudonųjų kopūstų, mėlynųjų svogūnų, burokėlių, ryškiaspalvių prieskonių…
Nauja kryptis iš Palangos oro uosto: „airBaltic“ skraidys į Tenerifę
Oro bendrovė „airBaltic“ praneša, kad nuo šių metų spalio 28 d. pradės tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Palangos ir Tenerifės. Skrydžiai bus vykdomi vienąkart per savaitę, trečiadieniais, aviacijos žiemos sezono metu. Oro bendrovė šiandien pradėjo bilietų prekybą šiam maršrutui. „Dabar iš Palangos vykdydama tris maršrutus, „airBaltic“ tvirtai įsitvirtina kaip pagrindinė oro linijų bendrovė keliautojams Vakarų Lietuvoje. Greta Amsterdamo ir Rygos, Tenerifė taps mūsų pirmuoju atostogų maršrutu, atliepiančiu aiškų regiono gyventojų poreikį kelionėms į šiltuosius kraštus. Lietuvoje Tenerifė yra viena populiariausių žiemos sezono krypčių, todėl džiaugiamės galėdami pasiūlyti keliautojams iš Vakarų Lietuvos šį tiesioginį skrydį be reikiamybės persėsti kituose oro uostuose“, – teigia „airBaltic“ tinklo valdymo viceprezidentas Mantas Vrubliauskas. Primenama, kad oro…
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas: „Finansų ministerijos inicijuotų ILTE struktūrinių reformų naudą jaučia vis daugiau veiklos sričių“
Finansų ministerijos iniciuotas nacionalinio plėtros banko ILTE stiprinimas jau duoda apčiuopiamų rezultatų, 2025 m. buvo įgyvendintos esminės ILTE valdysenos ir priežiūros modelio reformos, į bendrovės valdymą pritraukti didelę patirtį turintys tarptautiniai ekspertai. Nubrėžtas Finansų ministerijos siekis – kad ILTE taptų moderniu ir lanksčiu ekonomikos skatinimo įrankiu bei keliame šiai institucijai aiškų uždavinį – per 4 metus mobilizuoti ir į Lietuvos ekonomiką įlieti 6 mlrd. eurų investicijų – susitikime su ILTE stebėtojų tarybos nariais pabrėžia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Nuosekliai judame link visaverčio nacionalinio plėtros banko sukūrimo ir siekiant perimti geriausias nacionalinių plėtros bankų valdymo praktikas, ILTE valdyme dalyvauja tarptautinių finansinių institucijų – Europos stabilumo mechanizmo (ESM), Šiaurės investicijų banko (NIB) ir…
Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos statistika rodo, kad norinčiųjų įsigyti kokybišką, šiuolaikinius standartus atitinkantį būstą netrūksta, o štai būstų pasiūla ne visada spėja augti. Todėl vis daugiau Lietuvos gyventojų, ieškančių didesnio būsto, atsigręžia į alternatyvą – perka sklypą ir svajonių namą statosi patys. Prie šios tendencijos augimo prisideda ir tai, kad naujo būsto pirkėjai vis dažniau ieško ne tik kvadratinių metrų, bet ir konkretaus išplanavimo, energinės klasės, vietos bei lankstumo, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Planus keisti priverčia pasiūlos trūkumas Remiantis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, pirminėje rinkoje didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau kurį laiką fiksuojamas pasiūlos mažėjimas, todėl kainos auga vis sparčiau. Europos Komisijos 2025 m. ataskaitoje „Housing in…
