2026 m. vasario 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Ekonomikos komitetui vasario 18 d. posėdyje pristatytos Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) strategines gairės, kurios turėtų užtikrintų konkurencingą DI plėtrą Lietuvoje 2026–2035 m. Skaitmeninis suverenitetas ir nacionaliniai interesai tampa neatsiejama dirbtinio intelekto plėtros dalimi. Lietuvai, kaip mažai, bet ambicingai valstybei, DI yra daugiau nei ekonomikos modernizavimo priemonė – tai lietuvių kalbos, kultūrinės tapatybės, demokratijos atsparumo ir nacionalinio saugumo klausimas. Todėl Lietuva tikslingai stiprina kritinius pajėgumus duomenų valdyme, kalbos technologijose, infrastruktūros kūrime bei kibernetinėje ir informacinėje saugoje. Šios kryptys turi užtikrinti, kad viešosios paslaugos ir valstybės duomenys išliktų patikimi, saugūs ir nepriklausomi nuo globalių…
Prezidentas su Lietuvos banko vadovu aptarė sąlygų spartesniam ekonomikos augimui sudarymo priemones
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitikime su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptarė šalies ekonomikos padėtį ir perspektyvas. Pernai Lietuvos ekonomika augo 2,7 proc., o šiemet šalies ūkiui prognozuojamas kiek daugiau nei 3 proc. augimas. Pasak Prezidento, palyginti su kitomis regiono ir Europos Sąjungos valstybėmis, tai nemažas tempas, tačiau Lietuva turi potencialo augti ir dar sparčiau. „Norint vienu metu ir stiprinti šalies gynybą, ir toliau aktyviai siekti socialinės politikos tikslų, būtinas spartesnis ekonomikos augimas. Būtent auganti ekonomika yra pagrindinis tvaraus ir gynybos, ir viešųjų paslaugų finansavimo šaltinis“, – pabrėžė Prezidentas. Artėjančioje Seimo pavasario sesijoje Prezidentas teiks įstatymų projektus, kurie reikšmingai prisidėtų prie geresnių sąlygų Lietuvos ekonomikai augti. Viena svarbiausių šalies vadovo…
„Lidl Lietuva“ stiprina įvairovę ir įtrauktį organizacijoje prisijungė prie Įvairovės Chartijos asociacijos
„Lidl Lietuva“ oficialiai tapo Lietuvos Įvairovės Chartijos asociacijos nare ir įsipareigojo nuosekliai stiprinti įvairovę bei įtrauktį organizacijoje. Prisijungimas prie šios organizacijos žymi kryptingą žingsnį kuriant atvirą, pagarbią ir lygias galimybes užtikrinančią darbo aplinką beveik 3 tūkst. įmonės darbuotojų visoje Lietuvoje. Įvairovės Chartija – tai nevyriausybinė iniciatyva, vienijanti verslo, viešojo sektoriaus ir nevyriausybines organizacijas, kurios siekia, kad įvairovė ir įtrauktis taptų ne deklaratyviomis vertybėmis, o kasdienės veiklos pagrindu. „Įvairovė ir įtrauktis mums – ne tik atskirų iniciatyvų rinkinys, o vertybėmis grįstos įmonės kultūros dalis. Tai sąmoningas, ilgalaikis požiūris, integruotas į lyderystę, žmonių valdymą ir kasdienes veiklas. Prisijungimas prie Lietuvos Įvairovės Chartijos yra natūralus žingsnis šiame kelyje, patvirtinantis mūsų įsipareigojimą stiprinti įtraukią…
Automobiliai šalčio gniaužtuose: kaip kovoti su apledėjimu
Vyraujantys orai vairuotojams kelia papildomų iššūkių – lietų ir lijundrą keičia staigūs šalčiai, o po jų automobiliai per trumpą laiką pasidengia storu, sunkiai pašalinamu ledo sluoksniu. Toks apledėjimas ne tik sutrikdo kelionę, bet ir gali atnešti papildomais nuostolių. Po lijundros – storas ledo sluoksnis Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad po lietaus ir staigaus temperatūros kritimo susiformuojantis ledas skiriasi nuo įprastai šaltajam sezonui būdingo šerkšno. „Toks ledas dažniausiai yra lygus, storas ir praktiškai nepašalinamas nei skysčiais, nei mechaniniais įrankiais. Bandant jį gramdyti ar šalinti jėga, labai lengva subraižyti stiklą ir pažeisti kėbulo detales“, – teigia ekspertas. Ledo atitirpinimo būdai ir priemonės Lengvesnio apledėjimo atvejais…
„NTligence“ 2025 metais – 430 sandorių ir iki 15 proc. rinkos dalies metų pabaigoje
NT rinkodaros ir pardavimų įmonė „NTligence“ 2025 metais sudarė 430 nekilnojamojo turto sandorių, kurių bendra vertė siekė 74 mln. eurų. Tai sudarė apie 6 proc. visų šalies sostinės metų rinkos sandorių, o vien 2025 m. gruodį ši dalis išaugo iki 15 proc. Sėkmingus metus įmonė užbaigė ir dar vienu reikšmingu pokyčiu – veiklą tęsdama nauju „NTligence“ vardu. Anot įmonės direktorės Elinos Mesengiser-Garber, šie metai tapo aiškiu lūžio tašku, kai buvo galutinai įsivardytas bendrovės vaidmuo rinkoje. „NTligence“ save įvardija kaip vystytojų partnerę, prisidedančią prie viso nekilnojamojo turto projekto kūrimo proceso – nuo pirminės idėjos iki galutinio pardavimo rezultato. Įmonės veiklos modelį ji apibūdina „prodiuserio“ metafora. Kaip ir kine, čia atsakomybė už…
Teismas: nikotino pagalvėlių „Grant“ dizainas neteisėtai imitavo tabako gaminį „Snus“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė UAB „Kordula“ (toliau – Bendrovė) apeliacinį skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo sprendimą bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) nutarimą. NTAKD dar 2023 m. gegužės mėn. buvo atlikęs UAB „Kordula“ patalpų neplaninį patikrinimą ir protokole konstatavo, kad bendrovė gamina skirtingų skonių ir skirtingą nikotino kiekį turinčias nikotino pagalvėles „Tabacco-free pouches GRANT Slim Format 27 nicotine pouches“, kurių dizainas galimai tabako gaminius, t. y. čiulpiamojo tabako gaminius „Snus“, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus. Bendrovei buvo…
Apie „Lidl Lietuva“ pasiekimus aiškiai ir suprantamai – įmonė išleido tvarumo žurnalą
„Lidl Lietuva“ pristatė ketvirtąjį tvarumo leidinį – 2024 finansinių metų tvarumo žurnalą, kuriame apžvelgiami svarbiausi praėjusių finansinių metų pasiekimai aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse. Šiemet pirmą kartą vietoje tradicinės ataskaitos pristatomas tvarumo žurnalas, kuris leis pirkėjams dar lengviau susipažinti su įmonės įgyvendinamomis tvarumo iniciatyvomis. Naujasis formatas pasirinktas siekiant tvarumo temą pateikti paprasčiau ir aiškiau, daugiau dėmesio skiriant realiems pavyzdžiams bei kasdieniniams sprendimams. Žurnale apžvelgiami svarbiausi 2024 finansinių metų rezultatai, atskleidžiantys, kaip tvarumo principai įgyvendinami visose „Lidl Lietuva“ veiklos srityse. „Matome, kad tvarumo tema tampa vis svarbesne visiems – ne tik specialistams ar partneriams, bet ir klientams, darbuotojams bei visuomenei. Dėl šios priežasties mums svarbu apie savo pažangą kalbėti aiškiai…
Kai speigas užsitęsia: 10 praktiškų sprendimų, kurie gali padėti sumažinti šildymo sąskaitą
Kai speigas užsitęsia, šildymo sąskaitos natūraliai „išsipučia“ – net ir techniškai tvarkingas namas tokiomis sąlygomis šilumos suvartoja daugiau. Vis dėlto didžiausias nusivylimas dažniausiai kyla ne dėl paties šalčio, bet dėl jausmo, kad nieko negalima padaryti: belieka prisukti radiatorius ir kentėti. Iš pastatų administratoriaus perspektyvos vaizdas paprastesnis. Dalis sprendimų tikrai yra gyventojų rankose, bet svarbiausia – pasirinkti teisingą kryptį. „Žmonės dažnai pradeda nuo smulkmenų: mažina temperatūrą, per retai vėdina, ieško stebuklingų triukų. O didžiausi pinigai ir daugiausia šilumos dažniausiai prarandama visai kitur. Paprastai tariant: didžiausią efektą duoda ne tai, ką padaro vienas butas, o tai, ką susitvarko visas namas“, – sako „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas. Pavyzdžiui, namo sandarumas ir…
Saugoti ar saugant leisti ūkininkauti?
Saugoti ar saugant leisti ūkininkauti? Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) paviešino Europos Komisijai kas šešerius metus teikiamą ataskaitą už 2019-2024 metų laikotarpį apie Buveinių direktyvos įgyvendinimą. Ją rengė specialistai, ekspertai, mokslininkai. Pasak jų, rezultatai rodo gerokai pablogėjusią natūralių buveinių apsaugos būklę: iš anksčiau buvusių 12 buveinių tipų liko tik 4 geros būklės, o blogos būklės padaugėjo nuo 21 iki 32. Deja, miškininkų nuomonės dėl jų labai skiriasi. Buveinės apsaugos būklės nustatymo metodika 2025 metų lapkritį Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba publikavo savo ataskaitą apie natūralių buveinių apsaugos būklę mūsų krašte 2019-2024 metų laikotarpiu. Visų mūsų interesas yra tinkama gamtos vertybių apsauga, tačiau ar galima šį vertinimo projektą naudoti tarpinstituciniam konfliktui kurstyti?…
K. Vaitiekūnas prieš ECOFIN: agresorius turi sumokėti
Prieš prasidedant Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdžiui finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas vadinamame doorstep’o pasisakyme akcentavo, kad Europa turi grįžti prie sankcijų rusijai ir reparacijos paskolos Ukrainai klausimų. „90 milijardų paskola Ukrainai pagaliau patvirtinta Parlamente ir Europos Komisijoje, dabar svarbu susitarti, kad šie pinigai pasiektų Ukrainą balandžio mėnesį, kai šaliai jų reikės. Žinoma, svarbu kalbėti apie sankcijas, sankcijų režimo tobulinimą, jo sulyginimą tarp Vakarų sąjungininkų, tarp Jungtinių Valstijų, Europos ir, žinoma, vėl pradėti dialogą dėl reparacinės paskolos. Turime susitarti dėl to, nes principas, kad agresorius turi mokėti, mūsų nuomone, yra teisingas“, – sakė Kristupas Vaitiekūnas. Ministras aptarė ir kitus du ECOFIN klausimus, kurie yra ypač…
