Nauja apklausa atskleidė, kad iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas lėšas Lietuvos gyventojai dažniausiai svarstytų investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) arba padėti kaip indėlį – abu šiuos variantus rinkosi po 19 proc. apklaustųjų. Dar 17 proc. respondentų nurodė, kad pinigus investuotų į vertybinius popierius, fondus ar kitus investavimo instrumentus. „Apklausa parodė, kad, kalbant apie didesnes pinigų sumas, žmonės dažniausiai linkę rinktis saugumo ir stabilumo pojūtį suteikiančius sprendimus – investicijas į būstą ar indėlius. Vis dėlto matyti ir augantis susidomėjimas investavimu, ypač tarp jaunesnių ar finansiškai labiau išprususių gyventojų“, – sako apklausą užsakiusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. Apklausos duomenimis, 13 proc. respondentų atsiimtas lėšas išleistų įvairiems pirkiniams ar paslaugoms,…
ES skaidraus atlygio direktyva – tyla prieš audrą?
Netrukus mūsų darbo rinką sudrebins reikšminga naujovė – Lietuvai nuo 2026 m. birželio 7 d. taps privaloma ES skaidraus atlygio direktyva (toliau – Direktyva). Šis ES teisės aktas įtvirtina pareigą darbdaviams už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą atlygį. Nuo minėtos datos visi darbuotojai ir darbdaviai gyvens naujoje realybėje. Darbuotojai įgys papildomų teisių ir jų gynimo būdų. Darbdaviams kils naujos reikšmingos pareigos tiek darbuotojų, tiek valstybės institucijų atžvilgiu. Nepaisant to, kad Direktyva priimta prieš 3 metus ir atneš reikšmingų pokyčių, organizacijų tarpe ruošiantis naujų reikalavimų įgyvendinimui pastebima stagnacija. To priežastys – sumenkinami nauji reikalavimai, valdžios neveiksnumas ir aiškios informacijos stoka. Prieštaravimas tarp ambicingų ES tikslų, vangios institucijų reakcijos…
Apklausa rodo: 9 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, net jei to nepastebi
Dirbtinis intelektas (DI) Lietuvoje nebėra nei miglota ateities vizija, nei tik inovacijų ekspertų darbo įrankis. Jis kasdien veikia mūsų telefonuose, kompiuteriuose, televizoriuose ir net išmaniuosiuose laikrodžiuose. Bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa atskleidė paradoksą: reikšminga dalis žmonių vis dar teigia DI nenaudojantys. Ir tai rodo ne technologijos trūkumą, o suvokimo spragą. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo prognozes, net 3 iš 4 įmonių artimiausiais metais planuoja diegti DI sprendimus. EY tyrimo duomenimis, 88 proc. viso pasaulio darbuotojų jau dabar naudoja DI kasdienėms užduotims atlikti. Tuo metu „Samsung“ užsakymu atliktas bendrovės „Norstat“ tyrimas rodo, kad Baltijos šalių gyventojai dirbtinį intelektą vertina kaip naudingą įrankį darbui, studijoms ir kasdieniam gyvenimui. Lietuviai DI savo…
Tyrimas atskleidė lietuvių kelionių planus – skristi šiemet planuoja kas antras
Beveik pusė Lietuvos gyventojų šiemet planuoja skristi į kitą šalį. Sausio pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad šiemet net 49 proc. Lietuvos gyventojų planuoja keliones lėktuvu iš Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų. Šių metų lietuvių kelionių planuose dominuoja skrydžiai į šiltus kraštus. Šių metų sausį Lietuvos oro uostų užsakymu „Nortstat“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad didžiausia dalis, net 53 proc. respondentų, skrydžius šiemet planuojančių žmonių, numato į orą kilti 2–3 kartus, kad tiesioginiais ar jungiamaisiais skrydžiais pasiektų savo kelionių tikslus. Net 40 proc. šiemet planuojančių keliones lėktuvu skristi planuoja vieną kartą. O dažniau negu 6 kartus kilti į orą lėktuvu planuoja 2 proc. keliautojų. Lėktuvu keliauti šiemet neplanuojantys nurodė 31…
Žygimantas Mauricas. Skaidrumo skalėje Lietuva pralenkė ES ir JAV
Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuva pasiekė istorinį lūžį – 2025 metų „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso duomenimis mūsų šalis surinko 65 balus ir pirmą kartą aplenkė tiek Jungtines Amerikos Valstijas (64 balai), tiek ir Europos Sąjungos vidurkį (62 balai). Dar svarbiau tai, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurios per pastarąjį dešimtmetį savo balą pagerino. Dalis Europos šalių šiuo laikotarpiu stagnavo arba netgi smuko, o Lietuva judėjo priešinga kryptimi. Ši skalė svyruoja nuo 0 iki 100 balų, kur 0 reiškia itin korumpuotą, o 100 – visiškai skaidrią valstybę. Šiandien korupcijos rizika Lietuvoje yra mažesnė nei visose naujosiose Europos Sąjungos (ES) narėse, išskyrus Estiją. Tai reiškia, kad…
TELE2 komunikacijos partneriais Lietuvoje tapo „co:agency“
Didžiausias Lietuvos mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ konkurso būdu pasirinko naujus komunikacijos partnerius – integruotos komunikacijos agentūrą „co:agency“. Agentūra bus atsakinga už įmonės reputacijos stiprinimą, prisidės prie komunikacijos strategijos formavimo bei įgyvendinimo. „Tele2“ jau daug metų išlaiko rinkos lyderio poziciją pagal SIM kortelių skaičių ir siekia dar aiškiau komunikuoti ne tik apie technologines inovacijas, paslaugų plėtrą ar vertę klientams, bet ir apie platesnę savo misiją. Bendrovė pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria visuomenės emocinio atsparumo tyrimams ir emocinės sveikatos bei žmogiško ryšio svarbai skaitmeniniame amžiuje. „Turime didžiulį klientų pasitikėjimą. Taip yra dėl to, kad „Tele2“ atliepia poreikį gauti aukštos kokybės paslaugas už priimtiną kainą. Šiandien geras ryšys apima kur kas daugiau…
Banko „Bigbank“ 2025 m. pelnas – 38 mln. eurų
Sparčiai augantis bankas „Bigbank“ per pastaruosius 12 mėnesių pasiekė 37,9 mln. eurų grynojo pelno – 17 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Iki metų pabaigos banko bendras turtas išaugo iki 3,3 mlrd. eurų, o nuosavas kapitalas pasiekė rekordines 299,4 mln. eurų aukštumas. Pasak „Bigbank“ generalinio direktoriaus Martino Läntso, 2025 m. bankui buvo stabilaus augimo ir puikių finansinių rezultatų metai: „Nepaisant neaiškios ekonominės padėties, mes toliau stiprinome savo, kaip ambicingo ir pelningo banko, pozicijas. Grupės pelnas padidėjo 17 proc. iki 37,9 mln. eurų, paskolų portfelis išaugo 22 proc. iki 2,7 mlrd. eurų, o indėliai padidėjo 20 proc. iki 2,9 mlrd. eurų. Augimą daugiausia lėmė būsto ir verslo paskolos.“ Pasak M. Läntso, vienas…
„Via Lietuva“ imasi daugiau kaip 100 pėsčiųjų perėjų visoje šalyje atnaujinimo
Siekdama didinti vienų labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių – pėsčiųjų – saugumą, bendrovė „Via Lietuva“ 2026 metais atnaujins daugiau kaip 100 pėsčiųjų perėjų visoje šalyje. Tai – nuoseklaus pėsčiųjų perėjų pertvarkymo plano dalis, kurio tikslas – iki 2028 metų pabaigos valstybinės reikšmės keliuose įrengti arba atnaujinti 500 pėsčiųjų perėjų. „10 gyvybių pernai praradome būtent pėsčiųjų perėjose – vietose, kurios turėtų būti saugios. Net vienas papildomas šviestuvas gali išgelbėti gyvybę. Nuosekliai atnaujiname pėsčiųjų perėjas visoje šalyje, kad kiekvienas žmogus galėtų saugiai sugrįžti namo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. Perėjos atnaujinamos pagal Pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo pirmumo eilę. Dar 2025 metais buvo pradėta ruoštis šių metų darbams: pasirašytos…
Kaip atpažinti kvietimus investuoti į nesaugias schemas ar produktus?
Penktadalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus yra gavę neautorizuotų investicinių pasiūlymų – kvietimų investuoti į finansinius produktus ar schemas, kurias pateikia valstybės institucijų neprižiūrimi ir nereguliuojami subjektai, rodo advokatų kontoros COBALT užsakymu atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kaip patikrinti tokius pasiūlymus? COBALT partnerė, advokatė Akvilė Bosaitė atkreipia dėmesį, kad 12 proc. apklaustųjų nurodė sulaukę neautorizuotų pasiūlymų, o dar 9 proc. pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Pasak jos, tai rodo, kad žmonėms vis dar sudėtinga atskirti teisėtą investicinį pasiūlymą nuo pasiūlymų, kuriems netaikomi investuotojų apsaugos mechanizmai ir kurie dėl to laikomi padidintos rizikos investicijomis. „Tokiose situacijose gyventojai gali būti skatinami investuoti į piramide grįstas…
Vyriausybė pritarė, kad už gynybos obligacijas galėtų būti mokamos didesnės nei 2 proc. palūkanos
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti už gynybos obligacijas mokamų palūkanų normos lubų. Tai reiškia, kad įsigijusiems gynybos obligacijų galės būti mokamos ir didesnės nei 2 proc. palūkanos – tai leis pasiūlyti ilgesnės trukmės emisijų. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pažymi, kad siekdama padidinti gynybos obligacijų patrauklumą ir prieinamumą, Finansų ministerija nuosekliai įgyvendina naujoves gynybos obligacijų platinime. „Dalis naujovių startavo nuo vasario – gynybos obligacijos dabar platinamos nenutrūkstamai, galima rinktis iš daugiau investavimo laikotarpių. O šiuo įstatymo projektu siūlome įgyvendinti dar vieną naujovę – atsisakyti 2 proc. palūkanų normos lubų. Šis pakeitimas leistų pasiūlyti ilgesnės trukmės emisijų, pavyzdžiui, 2 metų, 3 metų trukmės ir…







