Vilniuje gyvenantys žmonės dažniau savarankiškai kaupia pensijai ir renkasi investavimo priemones nei mažesnių vietovių gyventojai, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Tačiau gyvenamoji vieta neturėtų tapti kliūtimi planuoti finansiškai ramesnę ateitį – svarbiausia pasirinkti priemones, kurios atitinka žmogaus pajamas, rizikos toleranciją ir ilgalaikius tikslus, sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Trečiojoje pensijų pakopoje savarankiškai kaupia 24 proc. Vilniaus gyventojų. Miesteliuose ir kaimo vietovėse tai daro 14,1 proc. respondentų. Panaši skirtis matyti ir kalbant apie investavimą: į akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus ar panašias priemones investuoja 23,1 proc. vilniečių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 11,6 proc. gyventojų. „Didmiesčiuose žmonės dažniau susiduria su finansinio planavimo temomis, turi daugiau prieigos…

Vaiko pažintis su pinigais dažnai prasideda nuo grynųjų – kelių eurų kišenpinigiams, ledams ar pietums mokykloje. Tačiau vis daugiau kasdienių atsiskaitymų persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl mokėjimo kortelė gali tapti ne tik patogiu įrankiu, bet ir svarbia finansinio raštingumo pamoka, sako „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pasak jos, nėra vieno amžiaus, nuo kurio mokėjimo kortelė tiktų visiems vaikams. „Luminor“ banke ją galima užsakyti vaikui nuo 6 metų, tačiau sprendžiant, ar jis jau pasiruošęs naudotis kortele, svarbiausia vertinti ne vien amžių, bet ir tai, ar vaikas supranta pinigų vertę, laikosi susitarimų ir geba planuoti savo išlaidas. „Pirmoji mokėjimo kortelė neturėtų atsirasti staiga – ji turėtų būti natūrali finansinio ugdymo…

Finansiniai sukčiai nuolat ieško naujų būdų pasiekti potencialias aukas, o pastaruoju metu pastebima dar viena tendencija – vietoje įprastų telefono skambučių vis dažniau naudojama susirašinėjimo ir skambučių programėlė „Viber“. „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis pastebi, kad toks būdas sukčiams leidžia lengviau apsimesti patikimomis institucijomis ir apsunkina galimybę atpažinti apgaulę. „Pastaruoju metu matome, kad sukčiai vis dažniau renkasi skambučius per „Viber“, o ne įprastą mobilųjį ryšį. Tai nėra atsitiktinumas – tokios platformos suteikia daugiau galimybių paslėpti tikrąją skambinančiojo tapatybę, naudoti užsienio numerius ar net rodyti vardą vietoje telefono numerio. Dėl to daliai žmonių toks skambutis gali pasirodyti patikimesnis“, – sako M. Kutkaitis. Sukčiai prisitaiko prie gyventojų įpročių Pasak…

Dalis gyventojų į pensijų anuitetus vis dar žiūri atsargiai – baiminasi, kad pasirinkus šį sprendimą sukaupti pinigai tarsi „dings“, todėl svarsto, ar nebūtų geriau juos atsiimti. Tačiau vien pinigų atsiėmimas dar nereiškia saugesnio sprendimo: gavus didesnę sumą reikia aiškaus plano, kur ją laikyti, kaip naudoti, kaip apsaugoti nuo infliacijos ir kaip užtikrinti, kad jos pakaktų ilgam senatvės laikotarpiui, sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. „Pensijų anuitetas dažnai vertinamas per emociją – žmogui atrodo, kad geriau pinigus turėti savo sąskaitoje. Tačiau svarbiausias klausimas yra ne vien tai, kur pinigai yra šiandien, o kaip jie padės užtikrinti pajamas ateityje. Anuitetas nėra pinigų praradimas – tai būdas sukauptą sumą paversti reguliariomis pajamomis“,…

Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Pastaraisiais metais dėl sparčiai augančių nekilnojamojo turto (NT) kainų didmiesčiuose vis daugiau gyventojų pradeda svarstyti alternatyvas priemiesčiuose ar mažesniuose miestuose. Nors būsto rinka išlieka aktyvi, o paklausą palaiko įvairūs veiksniai, būsto įperkamumas tampa vis didesniu iššūkiu. Todėl pagrindinis klausimas šiandien nėra vien tai, ar gyventojai gali įsigyti būstą, bet ir kur jie gali sau tai leisti. Pastaraisiais mėnesiais būsto rinką palaiko ne vienas veiksnys. Vienas jų – nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojantys Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, pagal kuriuos daliai pirmąjį būstą perkančių gyventojų tam tikrais atvejais gali būti taikomas mažesnis – 10 proc. – pradinis įnašas. Vis dėlto ši galimybė nėra taikoma automatiškai…

Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas Liepą nutrūko oficialus JAV ir Irano susitarimas, o abi pusės atnaujino atakas. Tad naftos kaina vėl šoktelėjo aukštyn, kartu didindama infliacijos lūkesčius ir palūkanų normas. Akcijų rinkos buvo negailestingos dirbtinio intelekto ir technologijų bendrovėms, o į šį sektorių orientuotas Pietų Korėjos akcijų indeksas vienu metu buvo smukęs net 34 proc. Tiesa, mėnesio pabaigoje paskelbti kiek geresni „Microsoft“ rezultatai įpūtė optimizmo. Tad po puikaus antrojo ketvirčio liepą rinkos sulėtėjo, o bendri akcijų ir obligacijų indeksai atpigo maždaug 1–2 proc. Trapus susitarimas žlugo, tad nafta vėl brangsta Birželį JAV ir Irano pasirašytas Savitarpio supratimo memorandumas truko neilgai – abi pusės atnaujino atakas, o naftos…

Nuo kelionių iki kūrybinių veiklų ar sporto – pomėgiai Lietuvos gyventojams tampa svarbia kasdienio gyvenimo dalimi, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio ir lėšų. „Luminor“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa atskleidė, kad gyventojų laisvalaikio prioritetai skiriasi, tačiau kai kurioms veikloms kasmet skiriamos sumos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Ekspertai pastebi, kad augančias išlaidas pomėgiams svarbiausia planuoti taip pat atsakingai, kaip ir kitas biudžeto eilutes. Pomėgiai kainuoja daugiau nei 1 000 eurų Apklausos duomenimis, 25 proc. Lietuvos gyventojų savo pagrindiniam pomėgiui per metus išleidžia daugiau nei 2 000 eurų, dar 18 proc. – nuo 1 001 iki 2 000 eurų. Tuo metu 14 proc. skiria nuo 601 iki 1 000…

Apie sveikatą, buitį ar kasdienius rūpesčius su artimaisiais kalbėtis įprasta, tačiau finansinio saugumo tema šeimose vis dar lieka nepatogi. BTA draudimo užsakymu atlikta reprezentatyvi „Norstat“ apklausa parodė, kad beveik kas trečias respondentas (34 proc.) mano, jog jo tėvai galėtų tapti finansinių sukčių aukomis. Dauguma taip manančių apie sukčių schemas su tėvais per pastaruosius metus jau buvo kalbėję. Apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų per pastaruosius metus tėvams išsamiai paaiškino, kaip veikia finansiniai sukčiai, ir mano, kad jie greičiausiai neapsigautų. Dar 28 proc. apie sukčių schemas su tėvais yra kalbėjęsi, tačiau vis tiek neatmeta rizikos, kad tėvai galėtų apsigauti, o 6 proc. šia tema nėra kalbėję, tačiau mano, kad tėvai galėtų apsigauti.…