„Lyg širdis apsivertė krūtinėje“, „praleido dūžį“, „staiga ėmė daužytis“ – tokius pojūčius bent kartą gyvenime yra patyręs ne vienas. Vieni dėl jų sunerimsta iš karto, kiti tokią situaciją sieja su stresu, nuovargiu ar per dideliu kavos kiekiu. Nors dažnai tokie širdies siunčiami signalai nėra pavojingi, specialistai įspėja – kartais jie gali būti pirmasis rimtesnės sveikatos problemos ženklas. Draudimo bendrovės BTA praktika rodo, kad sveikatos draudimu dėl širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai pasinaudojama jau atsiradus simptomams, o ne prevenciškai. Pasak BTA Asmens draudimų produkto vadovo Gedimino Bulenoko, ypač šiltuoju metų laiku svarbu nenumoti ranka į neįprastus organizmo siunčiamus signalus. Visgi jo teigimu, kreiptis į specialistus žmones dažniausiai paskatina krūtinės skausmas, dusulys,…
Dyzeliniai automobiliai Lietuvoje praranda populiarumą: auga hibridinių ir elektrinių automobilių paklausa
Lietuvoje ryškėja nauja automobilių rinkos tendencija – vairuotojai vis rečiau renkasi dyzelinius automobilius. „Luminor“ banko duomenimis per trejus metus jų dalis naujų keleivinių automobilių rinkoje sumažėjo beveik perpus. 2024 m. dyzeliniai automobiliai sudarė 20 proc. visų naujų keleivinių automobilių pardavimų, o pirmąjį 2026 m. pusmetį – vos 12 proc. Pasak „Luminor lizingas“ vadovės Dalios Mockės, tai nėra trumpalaikis svyravimas – rinkoje matomas nuoseklus vartotojų prioritetų pokytis. „Dar prieš keletą metų dyzelinis automobilis daugeliui vairuotojų atrodė ekonomiškiausias pasirinkimas, tačiau šiandien pirkėjai vis dažniau vertina ne tik degalų sąnaudas, bet ir bendrą automobilio išlaikymo kainą, ateities mokesčius bei likutinę vertę. Matome, kad gyventojai tampa jautresni ilgalaikėms eksploatacijos išlaidoms, todėl dyzelinių modelių patrauklumas…
Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui
Vyresnio amžiaus gyventojai išlieka viena pažeidžiamiausių finansinių sukčių taikinių grupių. Jie dažniau atsiliepia į nepažįstamų numerių skambučius, įsitraukia į pokalbius ir neskuba nutraukti įtartino bendravimo. Pasak „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovo Mindaugo Kutkaičio, sukčiai puikiai išnaudoja vyresnių žmonių pasitikėjimą ir norą bendradarbiauti, todėl apie finansinį saugumą svarbu kalbėti ne tik su senjorais, bet ir jų artimaisiais. „Vyresnio amžiaus žmonės dažniau pasitiki skambinančiuoju ir neskuba suabejoti jo tapatybe. Sukčiai tuo naudojasi – jie siekia kuo ilgiau išlaikyti žmogų pokalbyje, sukelti skubos jausmą ir neleisti ramiai įvertinti situacijos. Todėl labai svarbu apie tokias situacijas kalbėtis su tėvais ir seneliais dar prieš joms įvykstant“, – sako M. Kutkaitis. Sukčiai moko senjorus, ką…
Rūšiuoti neužtenka: mikroplastiko tarša prasideda nuo mūsų kasdienių įpročių
Mikroplastiko tarša apima ne tik yrančias plastiko atliekas, bet ir kasdienius mūsų pasirinkimus. Smulkios plastiko dalelės į aplinką patenka dėvintis automobilių padangoms, skalbiant sintetinius drabužius ar netinkamai rūšiuojant plastiko atliekas. Šių dalelių jau aptinkama vandenyje, maiste, ore ir net žmogaus organizme, o, nesumažinus plastiko taršos, jų kiekis aplinkoje, tikėtina, ir toliau didės. Europos klimato pakto ambasadorių teigimu, mažinant tokią taršą svarbu ne tik rinkti atliekas, bet ir keisti kasdienius įpročius, dėl kurių mikroplastiko aplinkoje vis daugėja. Apie nematomus plastiko taršos šaltinius ir kasdienius sprendimus, padedančius mažinti poveikį aplinkai, Europos klimato pakto ambasadoriai kalbės rugpjūčio 21–23 d. Melnragėje vyksiančiame festivalyje „Darom prie jūros“, kur dalyvius kvies ne tik diskutuoti, bet ir…
Svarstote apie vartojimo paskolą? 5 klausimai, kurie padės priimti atsakingą sprendimą
Augančios kainos, būsto atnaujinimas, automobilio įsigijimas ar netikėtos išlaidos dažnai paskatina svarstyti apie vartojimo paskolą. Vis dėlto „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė primena, kad prieš skolinantis svarbu įvertinti ne tik tai, ar paskola bus suteikta, bet ir tai, ar ji iš tiesų reikalinga bei bus lengvai valdoma visą grąžinimo laikotarpį. Pasak ekspertės, sprendimas skolintis turėtų būti pagrįstas ne emocijomis ar momentiniu poreikiu, o aiškiu finansiniu planu ir ilgalaikiais tikslais. Naujausi „Luminor“ duomenys taip pat rodo pozityvią tendenciją – jaunesni klientai vis aktyviau lygina paskolų kainas ir sąlygas, o finansavimo sprendimą priima įvertinę kelių bankų pasiūlymus. „Prieš pasirašant paskolos sutartį verta skirti laiko ir sąžiningai sau atsakyti į kelis…
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir Vilnius–Panevėžys (A2) – numačiusi sutvarkyti daugiau kaip 120 km kelių ruožų ir 24 tiltus bei viadukus. Nemažai darbų vyksta būtent A1 kelyje, todėl keliaujantiems į pajūrį tenka pravažiuoti ne vieną remontuojamą atkarpą. Kad šie darbai vairuotojams tampa papildomu išbandymu, pastebi ir draudimo bendrovė BTA – draudikų duomenimis šią vasarą automobiliai kliudė laikinus ir betoninius atitvarus,…
Investicijos į saulės elektrines gali atsipirkti ne visada: viena montavimo klaida kainavo beveik 20 tūkst. eurų
Saulės energetikos plėtra Lietuvoje nemažina tempo – ESO duomenimis, šių metų gegužę šalyje buvo jau daugiau kaip 186 tūkst. gaminančių vartotojų, o vis daugiau saulės elektrinių įsirengia ir verslo įmonės. Visgi augant investicijoms, daugėja ir brangiai kainuojančių montavimo klaidų. Draudimo bendrovė BTA registruoja atvejus, kai dėl netinkamai įrengtos ar paleistos saulės elektrinės verslas patiria dešimčių tūkstančių eurų nuostolius – viena pastaruoju metu užfiksuota žala siekė beveik 20 tūkst. eurų. Dažniausiai registruojamos žalos susijusios su pažeistomis pastatų konstrukcijomis, sugadinta elektros įranga, nutrauktais ryšio tinklais ar pažeistomis požeminėmis komunikacijomis. Tokie incidentai gali lemti ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir projektų vėlavimą, papildomas rangovų išlaidas bei reputacijos riziką. „Dažnai manoma, kad pagrindinės rizikos…
Būsto paskola dirbantiems savarankiškai: ką verta padaryti dar prieš pradedant būsto paieškas?
Dirbant savarankiškai kelias iki nuosavo būsto nėra sudėtingesnis, tačiau dažnai reikalauja daugiau pasiruošimo. Individuali veikla, mažoji bendrija, verslo liudijimas ar kitos nestandartinės pajamų formos pačios savaime nėra kliūtis gauti būsto paskolą, tačiau jų vertinimas skiriasi nuo įprastų darbo santykių, todėl apie finansavimą verta pradėti galvoti dar prieš ieškant būsto. Pasak „Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, didžiausia klaida, kurią daro savarankiškai dirbantys žmonės – apie paskolą pradėti galvoti tik tada, kai jau išsirenkamas būstas. „Neretai atrodo, kad svarbiausia susirasti patinkantį būstą, o finansavimas – jau kitas etapas. Tačiau savarankiškai dirbantiems žmonėms viskas vyksta atvirkščiai: kuo anksčiau įvertinama finansinė situacija ir paruošiami dokumentai, tuo sklandesnis būna visas procesas. Tai leidžia…
Kai orai perima vairą: ūkininkams kasmet tenka spręsti vis kitą galvosūkį
Lietuvos ūkininkams vis dažniau tenka planuoti sezoną ne pagal vieną aiškiai numatomą pavojų. Švelnesnės žiemos, ankstyvesnė vegetacija, pavasarinės šalnos, sausi laikotarpiai, staigios liūtys, audros ir kruša keičia augalininkystės ūkių rizikų žemėlapį. BTA draudimo duomenys rodo, kad 2022–2025 m. pasėlių žaloms atlyginti išmokėta daugiau kaip 2 mln. eurų, o didžiausią finansinį poveikį kasmet lėmė vis kitas orų reiškinys. Per ketverius metus BTA fiksavo 174 apmokėtas pasėlių žalas, susijusias su šalnomis, kruša, lietumi ir audromis. Pagal išmokėtas sumas daugiausia nuostolių 2022–2025 m. lėmė kruša – apie 594 tūkst. eurų, šalnos ir iššalimas – apie 531 tūkst. eurų, liūtys ir lietus – apie 491 tūkst. eurų, o audros – apie 403 tūkst. eurų.…
Pirmas rezultatas „Google“ – nebūtinai tikras: kaip sukčiai klastoja bankų svetaines?
Įvedate banko pavadinimą į „Google“ ir spaudžiate pirmą paieškos rezultatą? Toks įprastas būdas pasiekti banko ar kitos svarbios įstaigos svetainę gali nuvesti tiesiai pas sukčius. Įsigiję populiarių įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, jie paieškos rezultatuose iškelia suklastotas svetaines, kuriose suvesti prisijungimo duomenys gali akimirksniu patekti į sukčių rankas. Kaip atpažinti tokią apgaulę ir jos išvengti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. Daugelis esame linkę prie svarbių paslaugų jungtis per paieškos sistemas – įvedę „X bankas“, „Sodra“ ar kitą institucijos pavadinimą ir paspaudę pirmą pasitaikiusią nuorodą. Anot eksperto, būtent tuo sukčiai ir naudojasi – iš pirmo žvilgsnio patikimos nuorodos veda į netikras svetaines, skirtas išvilioti prisijungimo duomenis. „Nacionalinio…
