Jautrumas maistui ir alergija dažnai painiojami, tačiau tai yra visiškai skirtingos organizmo reakcijos. Nors abi gali sukelti nemalonius simptomus po tam tikrų maisto produktų vartojimo, jų kilmė, eiga ir rizikos sveikatai laipsnis yra skirtingi. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pabrėžia, kad svarbu suprasti, kuo jautrumas maistui ir alergija skiriasi, kaip jas atpažinti, kada verta atlikti tyrimus ir kaip tinkamai elgtis, jei dėl šių būklių kyla įtarimų. Alergija ar jautrumas maistui? Maisto alergija yra ūmi imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto baltymus. Organizmas klaidingai atpažįsta nekaltą maisto baltymą kaip pavojų ir pradeda gaminti specifinius antikūnus, vadinamus IgE. „Simptomai paprastai atsiranda labai greitai – per kelias minutes…

Nors pilvo pūtimas dažnai siejamas tik su netinkama mityba, iš tiesų šis simptomas gali kilti ir nuo visiškai įprasto ir, atrodytų, sveiko maisto. Kiekvieno žmogaus virškinimo sistema yra unikali – ją veikia individualus virškinimo greitis, žarnyno mikrobiota, ligos ir net emocinė sveikata. Nors nemalonius pojūčius pilve daugelis yra linkę gydyti savarankiškai, medikai sako, kad neretai imtis tyrimų ir rimtos gydymo uždelsiama pernelyg ilgai. „Nors dažnai manoma, kad tik „blogas“ maistas sukelia tokius pojūčius, iš tiesų taip yra ne visada. Tai paaiškinama tuo, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą virškinimo greitį, mikrobiotos sudėtį, serga skirtingomis ligomis ir vartoja skirtingus vaistus. Be to, itin svarbi yra valgymo higiena – ne tik maisto švara,…

Karštą vasaros dieną atsivėsinti ežere ar jūroje – tikra palaima. Tačiau toks laisvalaikis kai kuriems gali baigtis nemaloniomis pasekmėmis – padažnėjusiais šlapimo takų infekcijų atvejais. Nors vien drėgnas maudymosi kostiumėlis ar glaudės infekcijos nesukelia, nuolatinė drėgmė ir šiluma sudaro idealią terpę bakterijoms daugintis – tarp jų ir toms, kurios sukelia šlapimo takų uždegimą. Susidarius palankioms sąlygoms, į šlapimo takus gali patekti tiek iš aplinkos atkeliavusios, tiek žmogaus organizme natūraliai gyvenančios bakterijos. Patekusios į šlapimo takus ir ten pradėjusios daugintis, jos sukelia uždegimą. „Potencialūs bakterijų šaltiniai – tiek atviri, tiek uždari baseinai. Kuo daugiau žmonių juose maudosi, tuo didesnė tikimybė, kad vandenyje bus įvairių bakterijų. Šiltu oru šie mikroorganizmai dauginasi dar…

Daugeliui saulė asocijuojasi su poilsiu, įdegiu ir gera savijauta, tačiau už šio šviesaus įvaizdžio slepiasi ir nematomos grėsmės. Raudonis, perštėjimas, pūslės, pigmentinės dėmės ar net odos vėžys – tai ne tik intensyvaus deginimosi pasekmės, bet ir nepastebimo, kasdienio UV spindulių poveikio rezultatas. Pavojus slypi net ir tada, kai atrodo, jog esame „saugūs“ debesuotą dieną. Saulės ultravioletiniai spinduliai skirstomi į tris tipus, tačiau odą veikia tik du iš jų – UVA ir UVB. „UVB spinduliai yra trumpi ir paveikia viršutinį odos sluoksnį, vadinamą epidermiu. . Jie dažniausiai sukelia nudegimus – ypač pavasarį ir vasarą. Tuo metu UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą, iki dermos sluoksnio. Jie sukelia oksidacinį stresą, skatina odos…

Ar tikrai ilsitės per atostogas, jei rankoje – telefonas? Net ir ilsėdamiesi dažnai liekame „prisijungę“ – naršome socialiniuose tinkluose, tikriname el. paštą, žvilgčiojame į ekraną. Gydytojai perspėja, kad šis įprotis turi savo kainą – nuo padidėjusio streso iki prastesnės miego kokybės. Nors atostogos turėtų būti skirtos atsipalaidavimui ir atsitraukimui nuo kasdienybės, daugeliui nepavyksta ištrūkti iš skaitmeninio pasaulio. Būtent todėl vis dažniau kalbama apie skaitmeninį detoksą – sąmoningą ir tikslingą atsitraukimą nuo technologijų. Poreikį pailsėti nuo ekranų gali išduoti įvairūs fiziniai ir emociniai požymiai. Skaitmeninio perdegimo požymiai: akių nuovargis, sausumas ar perštėjimas, dažni galvos arba sprando skausmai, suprastėjusi miego kokybė, padidėjęs irzlumas. Taip pat galima pastebėti sunkumą susikaupti atliekant vieną užduotį…

Karšta vasaros diena, iškyla su draugais, o vietoje džiaugsmo – ašarojančios akys, čiaudulys ir niežtinti oda. Situacija pažįstama? Gali būti, kad kaltas ne peršalimas, o sezoninė alergija, kuri kasmet kamuoja daugybę žmonių. Ką svarbu žinoti apie dažniausias vasaros alergijas, kaip jas atpažinti ir kaip jų išvengti? Dažniausios vasaros alergijos: nuo žiedadulkių iki saulės „Vasarą viena dažniausių alergijų – reakcija į žiedadulkes, sukeliančias šienligę. Birželio–rugpjūčio mėnesiais dažniausiai alergizuoja įvairių augalų ir piktžolių žiedadulkės: motiejukas, gyslotis, kiaulpienė, dilgėlė, pelynas ir balanda“, – pasakoja sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Lina Boufidis. Pasak gydytojos, šiltuoju metų laiku taip pat dažnėja alerginės reakcijos į plėviasparnių vabzdžių – bičių, kamanių, vapsvų ar širšių – įgėlimus.…

Nemažai moterų į gydytojus vis dar kreipiasi dėl tariamų menstruacijų ciklo sutrikimų, kurie dažnai pasirodo esantys natūralūs ciklo svyravimai arba tiesiog neteisingo skaičiavimo rezultatas. Medikų teigimu, susidūrus su bet kokiomis abejonėmis svarbiausia pasikliauti specialistais, o ne interneto platybėse sklandančiais patarimais. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ akušerės-ginekologės Gintarės Čipinienės teigimu, normalus moters ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų. Jei moteris nežymi savo ciklo kalendoriuje ir nežino, kaip tiksliai jį skaičiuoti, dažnai galiausiai tai sukelia nerimą. Pavyzdžiui, jei ciklas trunka 21 dieną, natūralu, kad kraujavimas per vieną kalendorinį mėnesį gali pasikartoti du kartus. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pirmos dienos. „Moterys dažnai kreipiasi dėl sutrikusio menstruacijų ciklo…

Vasara – puikus metas pasimėgauti šviežiomis sezoninėmis uogomis ir vaisiais. Ar žinojote, kad net ir sveikiausios vasaros gėrybės gali sukelti virškinimo sutrikimus ar cukraus šuolius kraujyje? Šios gėrybės ne tik gardžios, bet ir itin naudingos sveikatai. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad svarbu mokėti juos tinkamai įtraukti į kasdienį racioną – derinti su kitais produktais ir vengti dažnai pasitaikančių vartojimo klaidų. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pasakoja, kad šviežios uogos ir vaisiai – puikus maistinių medžiagų šaltinis. Juose esančios skaidulos skatina žarnyno veiklą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir palaiko žarnyno mikrobiotos balansą. Tuo metu vitaminai C ir A stiprina organizmo apsaugines funkcijas, padeda greičiau atsistatyti po fizinio…

Planuojant išvyką į gamtą svarbu ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir tinkamai pasirūpinti maistu. Teisingas produktų pasirinkimas, saugus maisto laikymas ir higienos taisyklių paisymas padeda išvengti apsinuodijimų, rėmens ir kitų sveikatos problemų. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Indrė Stukienė dalijasi naudingais patarimais, kaip gamtoje saugiai laikyti ir vartoti maistą bei ką daryti, jei suvalgius pasireiškia nemalonūs simptomai. Gydytoja pasakoja, kad ruošiantis išvykai į gamtą, svarbu rinktis tokius produktus, kurie ilgiau išliktų švieži ir juos būtų saugu vartoti. Patariama vengti greitai gendančių, riebesnių produktų – ypač šviežių pieno gaminių, minkštų sūrių ar žalių kiaušinių, nes šie produktai lengvai perkaista ir gali tapti apsinuodijimo priežastimi. „Verčiau rinktis maisto produktus, kurie…

Visi laukiame saulėtos ir šiltos vasaros, tačiau itin karštos dienos, kurių pastaraisiais metais Lietuvoje pasitaiko vis dažniau, gali kelti nemažą grėsmę mūsų sveikatai. Dar didesnį pavojų karščiai kelia tiems, kurie renkasi keliones į egzotinius kraštus – juose kepinant saulei lauke neretai praleidžiama didžioji dienos dalis. Perkaitimas ar net saulės smūgis – itin pavojingi sveikatai, tad reikėtų žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti. Perkaitimas ir saulės smūgis – tai dvi skirtingos, bet itin pavojingos sveikatos būklės, atsirandančios organizmui reaguojant į karštį. Perkaitimo metu kūnas nebesugeba tinkamai reguliuoti temperatūros, todėl ji ima sparčiai kilti. Saulės smūgis – dar rimtesnė reakcija, kai dėl ilgalaikio tiesioginio saulės poveikio smarkiai pakyla galvos smegenų temperatūra ir sutrinka…