Daugiau nei per 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo daugiau nei dvidešimt kartų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje buvo pagaminama apie 15 mln. tonų plastiko, o dabar – daugiau nei 330 mln. tonų, iš kurių daugiau nei pusė naudojama vienkartiniams gaminiams.
COVID-19 pandemija daro didžiulę įtaką plastiko suvartojimui. Žmonės naudoja įvairias privalomąsias prevencines priemones – vienkartines veido kaukes, respiratorius, pirštines. Šie vienkartiniai gaminiai, pagaminti iš plastiko, didina susidarančių plastiko atliekų kiekį.
Pasaulyje išaugo vienkartinių veido kaukių paklausa. Pavyzdžiui, Kinijoje anksčiau jų buvo gaminama apie 20 mln., o dabar – apie 110 mln. vienetų per mėnesį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad vienkartinės veido kaukės neturėtų būtų dėvimos ilgiau nei 4 valandas.
Pasak Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės Aušros Zigmontienės, galime suskaičiuoti, kiek pastaruoju metu, naudojant vienkartines veido kaukes ir pirštines, į aplinką pateko plastiko atliekų, kai viena kaukė sveria 4 gramus. Skaičiai – milžiniški.
„Pandemijos metu išaugo ne tik apsaugos priemonių naudojimas, pasikeitė ir kiti įpročiai. Pavyzdžiui, kavinės, teikdamos maisto išsinešimo paslaugas, padidino vienkartinių plastiko gaminių suvartojimą. Žmonės pradėjo dažniau apsipirkinėti internetu, siunčiamos prekės dažniausiai dedamos į plastikines pakuotes“, – teigia aplinkos apsaugos specialistė.
Netinkamai išmetamos panaudotos vienkartinės veido kaukės ar pirštinės gali sukelti kryžminį užterštumą, perduoti COVID-19 virusą ant įvairių paviršių. Atliktų tyrimų duomenimis, ant plastikinių paviršių virusas išgyvena iki 72 valandų. Dėl šios priežasties apsaugos priemones reikia tinkamai sutvarkyti.
„Panaudotas servetėles, apsaugines kaukes, pirštines ir kitas panašaus pobūdžio atliekas rekomenduojama mesti atskirai nuo kitų mišrių komunalinių atliekų. Tokias atliekas reikia rinkti į atskirą, skysčiams nepralaidų maišą, kurį sandariai užrišus, jau galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį“, – rekomenduoja aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė.
PSO nurodo, kad vienkartinės medicininės kaukės yra efektyvios iki 4 valandų. Vėliau jas būtina keisti. Vienkartinės medicininės kaukės sukurtos tam, kad apsaugotų aplinką nuo jas naudojančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų, iškvepiamo oro ir jame esančių dalelių.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad respiratoriai ar chirurginės kaukės, kurios yra pagamintos iš plastiko – efektyvesnės. Dar 2013-aisiais m. atliktas tyrimas atskleidė, kad chirurginės kaukės yra tris kartus efektyvesnės, negu pagamintos namuose. Jos efektyviau blokuoja virusą turinčius aerozolius“, – sako A. Zigmontienė.
Pasak specialistės, namuose pagamintos kaukės apsaugo kitus nuo mūsų iškvepiamo oro, o ne nuo aplinkoje pasklidusių virusų dalelių. Atliekami įvairūs tyrimai, kurių metu aiškinamasi, kokias natūralias medžiagas galima panaudoti daugkartinių kaukių gamybai. Svarbu nepamiršti, kad daugkartines veido kaukes būtina termiškai apdoroti ne žemesnėje, kaip 60 laipsnių temperatūroje.
Aplinkos apsaugos specialistė A. Zigmontienė atkreipia dėmesį, kad plastiko gamyba palengvina žmonių kasdienybę. Plastiko gaminiai naudojami visur – buityje, medicinoje, pramonėje. Ši medžiaga yra lengva, lanksti, ilgaamžė, jai lengvai galima suteikti norimą formą.
„Vadinamasis vienkartinis plastikas – didžiulė problema. Dabar nėra efektyvių būdų jo perdirbimui, tad plastikas deginamas arba vežamas į sąvartynus. Tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu, tai yra vienas iš prasčiausių atliekų tvarkymo būdų. Deja, bet tik 9 proc. viso pagaminamo plastiko yra perdirbama“, – teigia aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė.
Kai kuriuose plastiko gaminiuose yra kenksmingų sudedamųjų medžiagų, pavyzdžiui, bisfenolio, ftalatų, kurie gali sukelti vėžinius susirgimus. Tačiau tokių medžiagų naudojimas yra griežtai ribojamas ir reglamentuotas. Jei plastikas naudojamas pagal paskirtį, jis neturi kelti neigiamo poveikio aplinkai.
Svarbu paminėti, kad aplinką teršia ne plastikas, o vartotojai, kurie netinkamai jį tvarko. Tuomet aplinkoje galime pastebėti pasekmes – paukščius, vėžlius ar kitus gyvius, įsipainiojusius į plastiko gaminius, kuriems reikia pagalbos. Kiekvienas turėtų prisiminti, kad plastikas suyra per tūkstančius metų. Jiems bėgant, į aplinką nuolatos patenka toksiški irimo produktai.
„Turime suprasti, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Reikia vartoti atsakingai – pirkti tiek, kiek reikia, dalintis su kitais nereikalingais, bet tinkamais naudoti daiktais, rūšiuoti atliekas namuose. Visa tai atrodo labai paprasta“, – sako A. Zigmantienė.
Visuomenės nariai pamažu pradeda suvokti, jog pasaulyje yra daug globalių problemų, tokių, kaip klimato kaita, nykstanti bioįvairovė, senkantys ištekliai. Dėl šios priežasties aplinkos apsauga tampa vis svarbesnė ir aktualesnė.
Gyventojų apklausa parodė, kad aplinkos apsaugos sritį svarbia laiko 89 proc. Lietuvos gyventojų, o 63 proc. pripažįsta, kad kiekvienas gali atlikti svarbų vaidmenį, norėdamas saugoti aplinką.
Dabar stengiamasi kurti ilgalaikes aplinkosaugos koncepcijas, diegiant žiedinės ekonomikos principus, kuriant tvarią ekonomiką. Čia padėti gali ir aplinkos apsaugos inžinerijos žinių turintys specialistai.
„Dabartinis pasaulio aplinkosauginių iššūkių valdymas, inovatyvių sprendimų paieška yra jaunosios kartos rankose“, – sako specialistė.
Pranešimą paskelbė: Agnė Augustinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
