Verslas

Atostogos be streso: kaip pailsėti, kad išloštų ir darbuotojas, ir bendrovė

Psichologai ir įmonių vadovai sutinka, kad darbuotojams, kurie ilgai neatostogauja, labai sunku išlikti produktyviems ir motyvuotiems, o vasarą ištuštėjantys biurai ir kelionių nuotaikomis gyvenantys kolegos yra sveikos organizacijos rodiklis. Tačiau ne visos atostogos naujiems darbams įkvepia vienodai. Specialistai pasakoja, į ką svarbu atkreipti dėmesį jas planuojant, kad išloštų ir darbuotojas, ir bendrovė, kurioje jis dirba.

Diana Noreikienė, psichologinio konsultavimo paslaugas teikiančio „Krizių įveikimo centro“ psichologė, sako kad atostogų tikslas – visapusiškai atstatyti fizinę, protinę ir emocinę pusiausvyrą, pasisemti naujų įspūdžių ir idėjų.

„Pavargęs žmogus tampa jautresnis, dirglesnis, jį pradeda erzinti smulkmenos, kurių anksčiau nepastebėjo, prasčiau išlaiko dėmesį, slopsta jo kūrybiškumas ir efektyvumas. Jeigu atrodo, kad nebeužtenka nakties miego ir rytais nebesinori eiti į darbą, tai ženklas, kad trūksta poilsio ir resursai yra išnaudoti. Todėl žmogui reikia persikrauti – kaip kompiuteriui, kai paspaudžiame mygtuką „restart“. Vis dėlto, atostogos nėra skirtos vien resursams atstatyti. Kita atostogų funkcija – galimybė tenkinti savo poreikius, kurie darbo metu galbūt buvo atidėti, pvz. skirti daugiau laiko sau, savo pomėgiams, leisti laiką su žmonėmis, kuriems dirbant nepavysta skirti pakankamai laiko ir pan. Puiku, jeigu atostogos kilsteli gyvenimo kokybę“, – apibendrina D. Noreikienė.

Galioja taisyklė „pažink save“

Lietuvos respublikos Darbo kodekse nurodoma, kad darbuotojai bent kartą metuose turi atostogauti dvi kalendorines savaites iš eilės. Lijana Geštautaitė, tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovės „Western Union“ personalo vadovė Lietuvai, sako, kad diskusijų, ar darbuotojams tikrai reikalingos tokios trukmės atostogos, netrūksta, tačiau tyrimai patvirtina: ilgesnis atotrūkis nuo darbo visapusiškai teigiamai veikia žmogaus būseną. Pavyzdžiui, leidinyje „Journal of Happiness Studies“ skelbto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad idealios atostogos turėtų trukti ne mažiau kaip 8 dienas – tik per tiek laiko žmogus sugeba visiškai atsitraukti nuo darbų ir pasikrauti naujos energijos.

„Kiekvienas žmogus geriausiai žino, kokios trukmės atostogos ir koks poilsio būdas jam yra tinkamiausias. Vieni geriau pailsi ir atitrūksta nuo darbo, kai vienu kartu pasiima didesnį dienų skaičių, bet metų eigoje atostogauja rečiau. Kitiems reikia dažnesnių, nors ir trumpesnių pertraukų. Kaip ir priimant bet kurį sprendimą, galioja taisyklė – „pažink save“. Atostogas planuoti lengviau tada, kai suvokiame, kaip, kada ir kur mes geriausiai susigrąžiname savo jėgas bei energiją. Pastebime, kad darbuotojai yra linkę skaidyti atostogas. Dauguma atostogauja bent dvi kalendorines savaites iš eilės, o likusi dalis išskaidoma metų bėgyje, dažniausiai rudens ir pavasario mėnesiais“, – teigia L. Geštautaitė.

Pašnekovė skaičiuoja, kad „Western Union“ darbuotojai dažniausiai atostogauti renkasi vasarą ir vidutiniškai vienu metu atostogauja 15-17 darbo dienų.

Apgalvoti visas detales

Anot L. Geštautaitės, kiekvieno darbuotojo atostogos yra visos komandos susitarimo reikalas, nes įmonė ir komanda geriausiai žino, kaip užtikrinti darbų tęstinumą ir paskirstyti darbo krūvį. Įtakos tam turi daug dedamųjų: veiklos pobūdis, darbų sezoniškumas ar jo nebuvimas, įmonėje egzistuojantys procesai, veiklos reguliavimas, atitikties reikalavimai, darbas su klientais ir t.t.

„Komandų vadovai, žinodami darbo prioritetus, turi iš anksto galvoti ir kalbėtis su darbuotojais apie tai, kokiu metu ir kokie prioritetai laukia, kokie svarbūs terminai ar projektai yra suplanuoti. Be to, reikia prisiminti, kad atostogų planavimas yra susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio. Vienašališkas poilsio laiko planavimas nėra tinkamas ir pagarbus sprendimas. Kalbėkitės ir tarkitės iš anksto, kad ir darbai „nedegtų“, ir būtų laiko poilsiui“, – aspektus, kuriuos reikia apsvarstyti prieš kraunantis lagaminą, vardija specialistė.

Komandos susitarimas

Rasa Bartkė, „Western Union“ Talentų pritraukimo vadovė šiuo metu vadovauja trylikos žmonių komandai iš kurių dešimt dirba pagal įprastą darbo sutartį. Vadovė pasakoja, kad komanda turi skaidrią ir aiškią darbuotojų atostogų planavimo sistemą: vienu metu ilgesnių nei 10 darbo dienų trukmės atostogų gali pasiimti du žmonės, o pirmenybė teikiama tiems, kas atostogas susiplanuoja anksčiau ar laisvų dienų neturėjo ilgesnį laiko tarpą.

Atostogas darbuotojai iš anksto pasižymi bendrame planavimo dokumente. Tuomet peržiūrime, kokių darbų ir kuruojamų atrankų turi atostogauti planuojantis kolega. Atsižvelgdami į kitų komandos narių tuometinį krūvį bei kompetencijas, parenkame, kas perims paliekamus darbus“, – procesą nusako R. Bartkė.

Komandoje įprasta, kad atostogauti išeinantis darbuotojas paruoštų informacinį dokumentą apie paliekamus darbus ir su juos perimančiu kolega pasikalbėtų atskirai – taip užsitikrinama, kad darbai bus perduoti kuo sklandžiau ir aiškiau, o juos perimantys kolegos jausis saugūs ir užtikrinti.

Pasak R. Bartkės, jos komandos darbuotojai atostogas planuoja tada, kai jų nori, nepriklausomai nuo tuometinio komandos užimtumo.

„Dabar kaip tik yra gana sudėtingas metas, vyksta labai daug atrankų, tačiau nesivadovaujame požiūriu, kad darbai yra svarbiau, negu darbuotojų asmeninė gerovė. Visada gebame susiplanuoti taip, kad darbuotojai nebūtų ir nesijaustų „baudžiami“, neturėtų dirbti tuomet, kai visi atostogauja. Privalome jiems suteikti galimybę pelnytai pailsėti ir tą darome. Džiaugiuosi, kad mūsų komanda yra labai susidirbusi, motyvuota, visi jaučiasi įsitraukę. Darbuotojai tikrai laukia atostogų, bet tuo pačiu gali būti ramūs, kad, jiems atostogaujant, darbu bus pasirūpinta ir projektai nesustos“, – sako Talentų pritraukimo vadovė.

Svarbu pakeisti aplinką

L. Geštautaitė dalinasi dar viena „Western Union“ tendencija – vis dažniau darbuotojai naudojasi suteikiama galimybe mėnesį per metus padirbėti iš užsienio ir tokį darbo metodą suderina su atostogomis. Ji skaičiuoja, kad 88% kolegų, kurie naudojasi darbo iš užsienio galimybe, ją derina su atostogomis ar laisvomis dienomis.

„Proga prasitęsti atostogas ir padirbėti iš užsienio ypač dažnai naudojasi Lietuvoje dirbantys užsieniečiai, kurie savo šeimą ir draugus gimtojoje šalyje mato rečiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenanti mano komandos narė iš Azerbaidžano savaitę atostogavo gimtojoje šalyje, o tada liko ten padirbėti nuotoliniu būdu“, – apie tai, kad pakeitus aplinką galima ne tik atsigauti, bet ir įsikvėpti darbui, pasakoja R. Bartkė.

Anot D. Noreikienės, nepriklausomai nuo atostogų scenarijaus, geriausiai pailsi tie, kas pakeičia aplinką ir nusistovėjusią rutiną.

„Rutina kelia nuobodulį ir nuovargį, todėl rekomenduojama įsitraukti į kitokias veiklas, pabendrauti su kitais žmonėmis, išbandyti kažką naujo. Jei pakeisti aplinkos nėra galimybių, svarbu net ir toje pačioje aplinkoje susikurti atostogas, į gyvenimą įlieti naujumo: atsijungti nuo technologijų, išeiti į gamtą, susitikti su draugais, – vardija D. Noreikienė. – Šiuolaikinė visuomenė įpratus prie skubėjimo, įtampos, todėl atostogaujant reikėtų to vengti, įsileisti į gyvenimą daugiau lankstumo. Mano nuomone, svarbu tiesiog palaikyti sveiką, lengvą įtampą, kuri sužadina psichiką. Kaip raumenims reikia judėjimo, taip ir smegenims“.

Pranešimą paskelbė: Renata Rimkutė, UAB ADVERUM

Parašykite komentarą