Bankai ir Draudimas

Apsikeitimo mokesčių mažinimas greičiausiai pakenks vartotojams

Europos Komisija (EK) šiuo metu svarsto reglamentą, kurį priėmus Europos mokėjimo kortelių rinkoje įsigalios svarbūs pokyčiai. Vienas iš prieštaringiausių pasiūlymų jame – visose šalyse narėse nustatyti mokėjimo kortelių apsikeitimo mokesčio lubas, kurios siektų 0,2 proc. operacijos vertės debetinių, ir 0,3 proc. – kreditinių kortelių atveju. Reglamento pasiūlymas seka atskirose šalyse įgyvendintas reguliacines intervencijas, įskaitant Prancūzijos atvejį, kai 2011 m. Konkurencijos tarnyba sutarė su „Carte Bancaire” dėl 40 proc. mažesnių šios sistemos apsikeitimo mokesčių.
Šiuo metu apsikeitimo mokesčius konkurencinėje rinkoje nustato mokėjimo kortelių sistemos (tokios kaip „MasterCard” ir „Visa”). Šie mokesčiai yra iš esmės didesni nei tie, kuriuos siūlo nustatyti EK. Tačiau, nors formaliai mokestį nustato kortelių sistemos, jos nėra kortelių sistemų pajamų šaltinis. Apsikeitimo mokestis yra suma, kiekvienos mokėjimo operacijos metu prekybininko banko pervedama pirkėjo bankui. Apsikeitimo mokestis naudingas tiek vartotojams, tiek prekybininkams: sumažindamas korteles išduodančio banko sąnaudas, mokestis vartotojams mokėjimą kortelėmis padaro prieinamu, ir tuo pačiu metu leidžia prekybininkams džiaugtis elektroninių mokėjimų nauda (tai yra, leidžia išvengti grynųjų pinigų tvarkymo išlaidų).
Apsikeitimo mokesčio sumažinimas padidina išlaidas, kurias patiria kortelių naudotojai, ir sumažina išlaidas, kurias patiria prekybininkai. Nepaisant to, iš dalies priešingai sveikai nuovokai, reglamento šalininkai teigia, kad didesni apsikeitimo mokesčiai kenkia vartotojams. Jų argumentai netvirti: nėra jokių įrodymų, kad dabar galiojančių apsikeitimo mokesčių dydžio sumažinimas padėtų vartotojams. Iš tiesų, esantys empiriniai įrodymai rodo priešinga kryptimi.
Kartu su kolegomis iš „The Brattle Group”, „MasterCard” finansuotame tyrime mes analizavome neseniai Prancūzijoje įsigaliojusį apsikeitimo mokesčio sumažinimą. Priėjome prie išvados, kad vartotojams šis sumažinimas greičiausiai pakenkė, o stambiems prekybininkams – padėjo padidinti pelnus . Šios išvados nesiskiria nuo egzistuojančių įrodymų iš kitų šalių, kur vyko apsikeitimo mokesčiams mažinti skirta reguliacinė intervencija (pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos ir Australija).
Trumpai tariant, paaiškinimas, kodėl tikėtina, kad vartotojai praras pinigus (kai apsikeitimo mokesčio sumažinimas sąlygoja tik nedidelį kortelių skaičiaus mažėjimą), yra labai paprastas: apsikeitimo mokesčio sumažinimas padidina vartotojų patiriamas išlaidas ir sumažina prekybininkų patiriamus kaštus, tačiau dėl prekybininkų turimos galios rinkoje, jų išlaidų sumažėjimas nebus visiškai perduotas vartotojams sumažinant kainas parduotuvėse!
Mūsų analizė, kurioje Prancūzijos informacija apjungta su akademiniais empiriniais darbais, nagrinėjančiais prekybininkų išlaidų perdavimą vartotojams, rodo, kad vartotojai 2012-2021 m. gali prarasti iki 3,9 mlrd. eurų. To atitikmuo – dvidešimčia eurų išaugusi metinė kortelės kaina kiekvienam jos turėtojui, ir kur kas mažiau susitraukusios galutinės prekių kainos. Skaičiuojame, kad bendras prekybininkų pelnas tuo pačiu laikotarpiu sieks 3,5 mlrd. eurų. Be to, didžiausi prekybininkai laimės daugiausia, kadangi jie mažiau kenčia nuo konkurencinių jėgų.
Aukščiau aprašyta analizė leidžia daryti išvadą, kad apsikeitimo mokesčio sumažėjimo pasekmės kortelių naudojimui yra nereikšmingos. Visgi apsikeitimo mokesčio sumažėjimas perkeliant mokėjimo operacijų kaštus nuo prekybininkų ant vartotojų pečių greičiausiai sumažins kortelių turėtojų skaičių ir palies korteles priimančius prekybininkus. Tai gali turėti pasekmių kortelių naudojimo lygiui. Savo tyrime parodėme, kad apsikeitimo mokesčio sumažinimas sumažino kortelių išdavimo dažnumą ir turėjo neryškų poveikį korteles priimančių prekybininkų skaičiui. Tai indikuoja, kad apsikeitimo mokesčio sumažinimas galėjo sulėtinti mokėjimo kortelių plitimą Prancūzijoje – vartotojai grįžo prie grynųjų pinigų ar kitų brangesnių mokėjimo instrumentų. Nors pilnas tokio pokyčio gerbūviui įvertinimas yra sudėtingas ir peržengia mūsų tyrimo ribas, galima sakyti, kad papildomos paskatos naudoti grynuosius gali nulemti tolesnes mokesčių mokėtojams nuostolingas pasekmes, kadangi gerai žinoma, jog grynųjų vartojimas skatina šešėlinę ekonomiką (pvz., ypač kalbant apie neapskaitomas pajamas).
Galvoje turint šį paveikslą ir nesant jokių priešingų įrodymų, tikrai stebina tai, kad EK pasiūlymas nėra atmestas ir gali lemti tolesnę reguliavimo naštą įmonėms, o ypač – didesnes išlaidas vartotojams.

Rekomenduojame
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Parašykite komentarą