Aplinkos ministerija Vyriausybei siūlo elektroninę įrangą (EEĮ) importuojančioms ir gaminančioms Lietuvos bendrovėms elektronikos atliekų tvarkymo prievolę didinti iki 44 proc., nors tam nepritaria net penkios šalies įmonėms atstovaujančios organizacijos ir Ūkio ministerija. Siūlymas normą didinti nuo 27 proc. iki 44 proc. Vyriausybei pateiktas ignoravus daugumos šioje rinkoje veikiančių bendrovių poziciją – Aplinkos ministerijos ketinimams nepritaria Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA), Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA), Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija (NETA), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra”. Gamintojai ir importuotojai tikisi, kad galutinį sprendimą dėl užduoties dydžio priimsianti Vyriausybė įsiklausys į stambių šalies bendrovių ir Ūkio ministerijos argumentus, jog ekonominės krizės metu būtina atsižvelgti į sumažėjusius elektronikos pirkimus ir užduoties nedidins. „Užduoties didinimas yra tiesioginis kaštų pakėlimas elektronikos prekyba užsiimančioms įmonėms, nes jos privalo sutvarkyti vis didesnį susidarančių atliekų kiekį. Krizė jau nurėžė per 40 proc. visos buitinės technikos rinkos, todėl laiku valdininkų neišspręstos šių atliekų surinkimo sistemos problemos mus smaugia dar labiau”, – teigia asociacijos EEPA direktorius Edgaras Kriukonis. Šiuo metu, pasak jo, EEĮ prekiaujančių įmonių skiriamos lėšos elektronikos atliekų tvarkymui atitenka 4-5 rinkoje veikiančioms perdirbimo įmonėms, o ne komunalinių atliekų tvarkymo sistemai kurti, nors, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje iki šiol nėra minimalaus reikiamo stambių gabaritų atliekų aikštelių skaičiaus. „Įtarimų kelia Antrinio perdirbimo įmonių asociacijos (APIA), atstovaujančios atliekų perdirbėjus, argumentas, jog užduotis iki 44 proc. turi būti didinama tam, kad nebankrutuotų perdirbėjai. Keista, bet tam labai pritaria kai kurie Aplinkos ministerijos tarnautojai. Negi įstatymais galima įteisinti, kad vienas verslo sektorius privalomai finansuotų kitą verslo sektorių?”, – klausia E. Kriukonis. Anot jo, užuot nuolat didinusi elektronikos atliekų tvarkymo užduotį, kad Lietuva įvykdytų pagal Europos Sąjungos direktyvą privalomus sutvarkyti 4 kg/1 gyventojui, ministerija turėtų užtikrinti, kad pagaliau pradėtų veikti savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistema, susirūpinti griežtesne metalo laužo aikštelių, priimančių elektronikos atliekas, kontrole ir apskaita ir sudaryti modifikuotą dabartinės šių atliekų surinkimo užduoties skaičiavimo formulę. „Dar vasaros pradžioje EEPA kreipėsi į ministerija ragindama kuo skubiau tvarkyti elektronikos atliekų surinkimo sistemą ir keisti šių atliekų surinkimo užduoties skaičiavimo formulę, kuri šiuo metu absoliučiai neatitinka dabartinio ekonominio laikmečio ir gamintojų bei importuotojų finansinių pajėgumų. Deja, šiandien turim identišką situaciją kaip ir pernai ar užpernai, todėl dėsime visas pastangas, kad LR Vyriausybė nepritartų tokiam ministerijos siūlymui”, – tikina E. Kriukonis. Asociacija EEPA šiuo metu vienija 48 bendroves, kurios į rinką išleidžia apie 75 proc. visos Lietuvoje parduodamos elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ).
