Verslas

Apie Graikiją, ES, nemokumo ir skolinimosi problemas

Straipsnį sudaro kelios dalys, kurias esu parašęs anksčiau ir kurios liečia Graikiją, ES, nemokumo ir skolinimosi problemas. Šiuo metu tema, vis gilėjančios krizės akivaizdoje, yra labai populiari, taigi norėčiau vėl prie jos sugrįžti.
Man rodos, galingas ir verčiantis iš koto eilinės krizės vijos suvokimas turėjo karštai pasisveikinti su visų, kuriems rūpi ekonominė situacija, smegeninėmis. Žodžiais „skola” ir „Graikija” jau galima gąsdinti mažus vaikus!

Europai šiandien ne šiaip sudėtinga, – ji atsidūrusi kryžkelėje, o sprendimas, panašu, turėjo būti priimtas „vakar”. Kaip amžinojoje pasakoje: žengsi kairėn – žirgo neteksi, žengsi dešinėn – galvą prarasi. Prarasti Sąjungai Graikiją ar Graikijai – Sąjungos statusą? Aukščiausia ES branduolio valdžia neskuba su sprendimais. O gal nesuvokia mąsto?

Graikija, Ispanija, Airija Nesuvokia, kad jau esama didelių problemų su lėšų judėjimu kreditinėse linijose? Kad tai atsispindi ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonomikoje? Vietoje ryžtingų ir kardinalių veiksmų, lyderiai ramina investuotojus barstydami gražius žodžius, o Graikiją bandydami prikelti mažomis intraveninėmis injekcijomis.

Bet niekas nepadeda. Ir nepadės. Netgi man, esančiam toli nuo slaptos užkulisinės kovos ir aukščiausios valdžios koridorių, aišku, kad arba Vokietija (būtent ji) imasi ryžto veikti arba ES lieka istorijos vadovėliuose. Ką gi daryti? Kas kaltas? Ir po kiek šiandien aukselis? Šiuos retorinius klausimus mes paliksime poniai Merkel, o patys suformuluokime tai, kas pirmiausiai šauna į galvą kiekvienam mąstančiam individui.

Parašykite komentarą